VIRŠELIS

ŠVENTOJI OTILIJA. VOTAS

Vokiečių oftalmologas Volfgangas Jegeris yra rašęs, jog liga ir mirtis neatsietini nuo mūsų gyvenimo, todėl visais laikais žmonės tikėjo stebuklais ir prašė nežemiškųjų jėgų pagalbos. Šioms jėgoms yra dovanojami votai (lot. votum - linkėjimas, dovana, pažadas, tai simboliniai daiktai, kabinami prie šventojo paveikslo, statulos, dovanoti kokia nors intencija, pavyzdžiui, prašant sveikatos). Yra votų paveikslai, kuriais išreiškiami prašymai ar padėkos. Jei buvo prašoma išgydyti akių ligas, votuose ar votų paveiksluose visada buvo vaizduojamos akys. Dažniausiai šios dovanos-prašymai ar dovanos-padėkos buvo adresuojamos kuriam nors neregių patronui. Tokiu patronu yra laikoma Šv. Otilija, kuri ypač yra garbinama Pietų Vokietijoje. Kiekvienais metais gruodžio tryliktąją yra prisimenama ši šventoji. Pasak legendos, Šv. Otilija gimė akla. Jos tėvas, Elzaso hercogas Atichas, ją slapta užaugino Palmos vienuolyne, nes buvo išvarytas iš Elzaso. Ją krikštijo frankų vyskupas keliautojas Erhardas, kuris gydė akių ligas. Krikštijamo vaiko akys pasveiko. Otilija buvo pirmoji, o dar vėliau vyriausioji tėvo įkurto vienuolyno Hohenburge vienuolė. Vėliau šis vienuolynas buvo pavadintas jos vardu. Kadangi ji buvo kilmingos giminės Benediktinų ordino raštinga vienuolė, tai vėliau buvo vaizduojama su ordino drabužiais, su knyga arba vienuolyno lazda. Neregių patrone Elzase ji paskelbta dar 1632 metais, suprantama, dėl savo pačios gyvenimo istorijos.

1841 metų voto paveiksle matome Šv. Otiliją su knyga rankose. Paveiksle, nutapytame aliejumi ant medžio, jaučiama Bavarijos baroko tradicija. Apatinėje paveikslo dalyje - atsiklaupusi, sudėjusi rankas maldai vaizduojama prašančioji pagalbos. Neretai žmogus užsakydamas tokį paveikslą prašydavo pavaizduoti jį patį, lyg norėdamas priminti, kad nebūtų užmirštas prašantysis. Tokių paveikslų galima pamatyti ne tik Vokietijoje, bet ir Austrijos bažnyčiose.

Vytautas GUDONIS

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]