GYVENIMO AKTUALIJOS

VILNIEČIŲ PERMAINOS

Jau keletas metų Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Vilniaus ir Alytaus apskričių tarybai - permainų laikas. Šių apskričių vadovas, socialiniai darbuotojai kelia sau itin didelius profesinius reikalavimus. Tai ne užgaida, ne noras pasipuikuoti, o būtinybė siekiant išlikti socialinių paslaugų rinkoje. LASS Vilniaus ir Alytaus apskričių tarybai priklauso devynios miesto ir rajonų tarybos, vienijančios 1622 regos negalią turinčius mūsų sąjungos narius. Iš jų: 630 - pirmos grupės, 888 - antros, 104 - trečios grupės invalidai. Šiose apskrityse gyvena dar 367 neregiai bei silpnaregiai, nepanorėję būti LASS nariais.

Į "Mūsų žodžio" klausimus apie permainas LASS Vilniaus ir Alytaus apskričių taryboje atsako šių apskričių pirmininkas Sigitas Bilevičius.

"M.Ž." Jūs vieni iš pirmųjų pradėjote reformas. Kas paskatino jų imtis?

S. B. Reformos nėra paprastas dalykas. Jų neišvengiamai reikėjo griebtis. Manau, reformuoti savo darbą pradėjome tinkamu laiku - nei per anksti, nei per vėlai. Jokia paslaptis, jog daugelis buvo įpratę dirbti bei vadovautis senomis tradicijomis. Kaip aš juokauju, šie darbo metodai buvo tinkami "pereinamuoju laikotarpiu iš brandaus socializmo į kapitalizmą". Dabar mes gyvename rinkos sąlygomis. O tai turi savų ypatumų. Norint išsilaikyti, būtina išmokti prisitaikyti, t.y. didžiausią dėmesį skirti socialinėms paslaugoms. Reikia paslaugas teikti greitai, pigiai ir kokybiškai, aplenkiant konkurentus. Čia tenka konkuruoti su kitomis neįgaliųjų organizacijomis bei savivaldybėmis. Mūsų uždavinys - įrodyti miestų, rajonų savivaldybėms, jog esame reikalingi ir būtini. Be mūsų, neregiams ir silpnaregiams jokia kita organizacija nesuteiks kokybiškų specifinių socialinių paslaugų. Kitas akstinas - vietos savivaldybės. Kiekviena apskrities savivaldybė turi savo specifiką. Mūsų organizacija turi prisitaikyti prie vietinės savivaldybės keliamų reikalavimų. Esu įsitikinęs, jog vietinių LASS rajonų pirmininkų, kaip pašalpų davėjų ir labdaros dalintojų, laikas praėjo. Čia reikalingas sistemingas ir individualus darbas su kiekvienu LASS nariu.

"M.Ž." Kokia yra permainų vizija?

S. B. Mūsų sąjungos neišvengiamai laukia dar didesni pokyčiai. Ateityje apskričių taryba turėtų tapti siauros specializacijos paslaugų teikėja bei metodiniu aklųjų ir silpnaregių centru. Taryba turėtų užsiimti metodine veikla, socialinių, slaugos darbuotojų mokymu. Antra vertus, pagrindine apskričių tarybos užduotimi turėtų išlikti žmonių apskaita bei atstovavimas jų interesams. Ne už kalnų - liepos 1 diena. Tą dieną keisis invalidumo grupių skyrimo tvarka. Bus nustatomas žmogaus nedarbingumo laipsnis. Mes dar nežinome, kas laukia būsimų mūsų sąjungos narių, kokiais kriterijais vadovaudamiesi priimsime juos į LASS. Visos šios priežastys apskričių tarybą skatina palaikyti kuo glaudesnius ryšius su LASS centro taryba. Dabartinės teikiamos socialinės paslaugos yra bendruomenės centrų prerogatyva. Apskritys tuo neturėtų užsiimti.

"M.Ž." Nuo ko pirmiausia pradėjote?

S. B. Viskas prasidėjo prieš kelerius metus. Permainos vykdomos etapais. Pirmasis - kai kurių rajonų tarybos pirmininkų pakeitimas. Senuosius pakeitė nauji, kitaip mąstantys pirmininkai. Pakeitėme šešis rajonų tarybos pirmininkus: Alytaus miesto ir rajono tarybai vadovauja Daiva Markinienė, Lazdijų rajono tarybai - Arūnas Vilčinskas, Trakų rajono ir Elektrėnų miesto tarybai - Dovilė Sabaliauskaitė, Ukmergės rajono tarybai - Asta Girnienė, Varėnos rajono ir Druskininkų miesto tarybai - Nijolė Martūnienė. Kol kas esame patenkinti naujų pirmininkų darbu. Jie dirba ne tik pirmininkais, bet ir socialiniais darbuotojais. Puikiai išmano darbą ne tik su žmonėmis, bet glaudžiai bendradarbiauja su vietinėmis savivaldybėmis. Antrasis etapas - dienos centrų steigimas. 1998 metais mes pirmieji įsteigėme dienos centrą Vilniuje. Mums tai buvo tikrai nelengva užduotis. Kitų LASS apskričių vadovams buvo lengviau. Jie galėjo mokytis iš mūsų. Kol kas dienos centrų neturime įsteigę Ukmergėje, Širvintose, Lazdijuose. Ukmergėje dienos centrą planuojame atidaryti šiemet. Aišku, tai galėjome padaryti anksčiau. Deja, anksčiau tokio poreikio nebuvo. Įsteigdami rajonuose dienos centrus užimame savo kertelę bendroje miesto ar rajono socialinėje politikoje tiek teikdami praktines paslaugas, tiek aktyviai dalyvaudami politiniame gyvenime. Malonu, kada mūsų aklųjų organizacijos yra vienos stipriausių. Apie mus žino ir mus gerbia. Trečias etapas - pertvarka pačiame Vilniaus mieste. Čia yra didelė konkurencija. Sostinėje gyvena daugiausia neregių bei silpnaregių. Todėl būtina mūsų įstaigą pritaikyti naujiems poreikiams.

"M.Ž." Permainos kolektyvui nebuvo šokas?

S. B. Pradėdamas reformas supratau, jog daugeliui rajonų pirmininkų jos nebus priimtinos. Neregiui bei silpnaregiui susirasti darbą nėra paprasta. Suradus darbas tausojamas, stengiamasi bet kokia kaina jį išlaikyti. Tačiau nepakeičiamų nėra. Ateis laikas, kai ir mane pakeis jaunas perspektyvus socialinis darbuotojas. Tokios yra gyvenimo realijos. Visiems apskričių darbuotojams yra keliami griežti reikalavimai. Pirmiausia rajono tarybos pirmininkas turi turėti socialiniam darbuotojui būtiną kvalifikaciją. Antra - mokėti bendrauti su žmonėmis. Žinome, kad žodis gydo. Į rajono tarybą su savo rūpesčiais atėjęs aklasis ar silpnaregis turi jaustis konfortabiliai. Interesantas žino, kad jį išklausys, patars, prireikus - užtars. Trečias būtinas reikalavimas - gebėjimas dirbti kompiuteriu. Tai jau ne prabanga, o būtinybė. Kompiuteris pakeitė rašomąsias mašinėles. Tai informacijos šaltinis. Internete surandame labai svarbios informacijos. Pagaliau daugelis savivaldybių turi internetinius puslapius. Ketvirtas reikalavimas - mokėjimas rašyti projektus. Visus šiuos reikalavimus ir turi atitikti mūsų rajonų pirmininkai.

"M.Ž." Ar tiesa, jog skatinate rajonų pirmininkų savarankiškumą?

S. B. Tai tiesa. Mes skatiname rajonų pirmininkų savarankiškumą. Apskričių taryba nėra sarginis šuo, kuris nuolat kontroliuoja, vadovauja ir seka. Esu įsitikinęs, jog pirmininkas savo rajone turi būti šeimininkas. Norint tokiu tapti be iniciatyvos, savarankiškumo neapsieisi. Senieji pirmininkai buvo geri vykdytojai. Dabar to nepakanka. Naujoji karta nelaukia nurodymų. Jie patys ieško, kovoja, dirba. Dar kartą pasikartosiu - naujieji pirmininkai yra pajėgūs kovoti už save, neregius bei rajoninę organizaciją. Apskričių tarybos pozicija - rajono pirmininko šeimininkiškumo pozicijos ugdymas. Jeigu rajono pirmininkas savo organizacijoje nebus šeimininkas, tada nebus ir efektyvaus organizacijos darbo. Pirmininkas savo rajone privalo žinoti viską ir apie viską. Kita pirmininkams keliama užduotis - bendradarbiauti su savivaldybėmis. Paprastas savivaldybės klerkas turi žinoti, kas yra aklieji ir kas gina jų teises. Rajonų pirmininkams kas ketveri metai reikia viską pradėti iš pradžių. Pasikeitus savivaldybės valdžiai tenka prisitaikyti. Mūsų pliusas - organizacijos depolitizavimas. Pasikeitus rajoninei valdžiai, rajono pirmininkas turi imtis savotiškų "užsienio reikalų ministro" funkcijų. Kitas veiklos baras - ypač artimi ryšiai su rajono socialinės paramos skyriumi. Smagu, kada su šiais skyriais daugelis rajonų tarybų dirba kaip lygiaverčiai partneriai. Mums nereikia belstis į duris su ištiesta kepure. LASS rajonų tarybos pinigų prašo ne pravalgyti, o rimtiems projektams. Gavus pinigų atsiranda ir naujovių, kuriomis gali pasinaudoti mūsų sąjungos nariai.

"M.Ž." Ką dar norėtumėte pakeisti?

S. B. Yra dalykų, kuriuos reikėtų pakeisti, bet tai - ne mano kompetencija. Tikiuosi, susikaupusias problemas ims spręsti kitais metais įvyksiantis eilinis LASS suvažiavimas. Viena aktualiausių problemų - įstaigos pavadinimas. Dabar mūsų organizacijos pavadinimas yra griozdiškas - Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Vilniaus ir Alytaus apskričių taryba. Klausytojui atsibosta klausyti. Pavadinimas turėtų būti trumpesnis ir kompaktiškesnis. Kliūva ir pats žodis "taryba". Tai jau atgyvena. Pagaliau - kaip socialines paslaugas gali teikti taryba? Jas gali teikti kad ir "aklųjų centras", "aklųjų metodinis centras". Dabartinis pavadinimas tampa kliuviniu. Laimei, mus gelbsti daugiametės struktūros. Rašant programas Europos Sąjungai, dabartinis pavadinimas taip pat kelia nemažai keblumų. Nepaisant šių nesklandumų, pradėtas reformas tikimės sėkmingai įgyvendinti.

Kalbėjosi Henrikas STUKAS

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]