NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

PINIGAI MŪSŲ - TAISYKLĖS BANKO

TIK 200 LITŲ

2004 metų rudenį daugelis neregių, ypač vilniečių, atvirai prabilo apie problemas, su kuriomis jie susiduria lankydamiesi banke AB "Hansabankas". Ypač apie vieną iš jų - gerokai gluminančią - niekas iš šio banko darbuotojų dorai nepajėgė ar nenorėjo paaiškinti. O problema štai kokia: aklieji, turintys AB "Hansabankas" sąskaitas, negali laisvai disponuoti savo lėšomis. Jiems per dieną leidžiama pasiimti (tiesa, išimčių yra buvę) ne daugiau kaip 200 Lt. Kadangi visi aklieji gauna invalidumo pensijas, o jos dažniausiai pervedamos būtent į AB "Hansabankas", tai ir sąskaitas jie turi būtent šiame, o ne kuriame kitame Lietuvos banke. Taigi beveik visi nematantys žmonės su šia problema yra susidūrę. Bet leiskime kalbėti jiems patiems.

S. P. Ateini į banką, pateiki dokumentą ir paprašai savų pinigų, na, kad ir invalidumo pensijos. Tau paaiškina: "Kadangi negalite taisyklingai parašyti vardo ir pavardės, todėl jums leidžiama pasiimti ne daugiau kaip 200 Lt". Per dieną - 200 Lt. Nori dar dviejų šimtų - ateik kitą dieną! Į banką mes, neregiai, patys vieni paprastai neiname, net tada, jei reikia pasiimti kad ir nedidelę sumą. Ieškome žmogaus, galinčio palydėti, patikrinti, ar pinigai išduoti tvarkingai. Kadangi net mažiausia invalidumo pensija yra didesnė negu 200 Lt, tai norint ją pasiimti, reikia į banką eiti mažiausiai du kartus. Du kartus turime ieškoti žmogaus, galinčio mus palydėti... Anksčiau pasiimant pinigus vardą ir pavardę parašydavo kitas žmogus, o mes, aklieji, tik pasirašydavome. Dabar šito jau nebeužtenka: banko skyriaus, kuriame imu invalidumo pensiją vedėja aiškina, kad šitaip nuspręsta norint apsaugoti mūsų turtą, kad priimtas kažkoks nutarimas ar taisyklės... Betgi mes esame veiksnūs žmonės, žinome, ką darome, kokios svarbos dokumentą pasirašome. Pagaliau yra pasas, o jame - nuotrauka. Jeigu šito dar neužtenka, nejaugi XXI a. pradžioje nėra būdų nustatyti žmogaus tapatybę? Tegu tada ima pirštų atspaudus!.. Tačiau visų įdomiausia tai, kad tu pats savo pinigais disponuoti laisvai negali, o tavo socialinis darbuotojas - gali. Pateikęs savo dokumentą ir pažymą, kad tikrai yra mano socialinis darbuotojas, kitas žmogus iš mano sąskaitos gali iškart pasiimti nors ir tūkstantį.

S. I. Atsimenu, reikėjo pirkti televizorių. Banko skyriuje Savanorių pr. 56 daugiau nei 200 Lt nedavė. Nuėjau į centrinę banko būstinę Savanorių pr. 15 - ten davė, kiek reikėjo. Bet šitaip atsitiko tik vieną kartą. Daugiau tokių nesusipratimų nebuvo.

P. B. Su šia problema buvau susidūręs ne kartą ir nesusipratimų buvo. "Daugiau kaip dviejų šimtų neduosime." Klausiu, kodėl? Į klausimą tiesiai neatsako, bet prasitaria, kad taip nurodyta. Išeinant mane aptarnavusi darbuotoja lyg tarp kitko pasakė: "Ir mes norime dirbti". Kiek supratau, bankas įsivedęs tokias vidaus taisykles, bet čia tik aš taip manau, nes banko darbuotojos, kodėl elgiasi būtent taip, o ne kitaip, neaiškina.

Su P. B. kalbėjomės praėjusių metų lapkričio pabaigoje. Tuomet jis vėl žadėjo eiti į banką imti invalidumo pensijos. Nuėjo ir tąsyk gavo visą pensiją be apribojimų. Gruodžio pradžioje ir kiti neregiai teigė, kad buvusių apribojimų lyg ir nelikę. Deja, jų optimizmui buvo lemta labai greitai ištirpti. Istorija, papasakota vilniečio A. T. šių metų sausio pabaigoje yra tokia.

"Sausio viduryje su broliu nuėjau į banko skyrių Savanorių pr. 56 pasiimti pensijos - nedavė net 200 litų. Priežastis - brolis nebuvo pasiėmęs paso. Aš savo pasą turėjau, bet vis tiek nedavė. Aiškinu, kad esu sveiko proto, kad iš manęs veiksnumo niekas neatėmė, kodėl tada negaliu disponuoti net dviem šimtais nuosavų litų? Ne, tu nematai, todėl pinigų pats pasiimti negali. Po savaitės su broliu vėl nuėjome į banko skyrių - šįkart abu turėjome pasus. Tačiau leido pasiimti tik 200 Lt: norint išsiimti daugiau (iki 500 Lt), reikalingas viršininkės parašas, o viršininkės tuo metu nebuvo. Paprašiau, kad išduotų banko kortelę, tada nereikėtų kiekvieną kartą ginčytis ir įrodinėti, kad nesi kupranugaris. Užpildžiau anketą, pasirašiau, lyg ir viskas gerai, bet, kai reikia duoti pinigus, staiga pareiškia: "Neduosime, reikalingas notaro patvirtintas įgaliojimas". Kam - man ar mano broliui? Įgaliojimas reikalingas broliui, bet juk kortelės prašiau aš savo pinigams tvarkyti. Štai jums ir lygios galimybės, integracija ir kiti panašūs dalykai! Kažkas už mane nusprendžia, kaip aš galiu disponuoti savo pinigais. Galbūt aš visus metus taupysiu, kad metų pabaigoje nusipirkčiau kompiuterį ar šaldytuvą, ir tada man reikės nebe 200, o 2000 Lt. Bet jų pasiimti aš negaliu. Iš manęs reikalauja, kad žmogus, su kuriuo aš einu į banką, turėtų notaro patvirtintą įgaliojimą. Reikalavimas keistas, nes esu veiksnus žmogus, parašo teisės niekas iš manęs neatėmė. Na, bet gerai: galiu nueiti pas notarą ir paimti tą įgaliojimą. Tačiau šiandien į banką aš einu su broliu, kitąkart, kai jis negalės, galbūt eisiu su kaimynu, o trečiąkart - gal su bendradarbiu. Ką tada daryti - iškart imti dešimt ar dvidešimt įgaliojimų visiems savo draugams ir giminaičiams?.. Jeigu taip padaryčiau, notaras tikrai palaikytų neveiksniu."

Žmonės, susidūrę su šia problema, ne kartą kreipėsi į įvairaus lygio AB "Hansabankas" valdininkus prašydami paaiškinimo. Deja, jo beveik niekada nesulaukdavo. O jeigu sulaukdavo, tai lakoniško ir labai abstraktaus: egzistuoja tokios taisyklės. Praėjusių metų gruodžio pradžioje į AB "Hansabankas", ieškodami atsakymo į šią, ir ne tik į šią problemą, kreipėmės ir mes, žurnalistai. Tiesa, nenorėdami bendravimo pernelyg biurokratizuoti į banko atstovę ryšiams su visuomene Žydronę Lukšytę kreipėmės ne raštu, o žodžiu - daug pažadų ir jokio atsakymo. Taigi išvada peršasi viena: bankui aklųjų patiriami nepatogumai - kaip musės zyzimas. Reikalinga kietesnė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pozicija, galbūt lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įsikišimas. Redakcijos žiniomis, tuo metu, kai buvo rengiamas šis straipsnis, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga AB "Hansabankas" jau buvo paruošusi oficialų raštą, kuriame buvo išdėstytos problemos, kylančios akliesiems ir silpnaregiams, lankantis šiame banke. Disponavimas sąskaitose esančiomis savo lėšomis - viena iš jų.

PROBLEMA - NE TIK PINIGAI

Su problema, apie kurią kalbėjome, dažniausiai susiduria Vilniuje gyvenantys aklieji. Pasidomėjome, ar jaučia ją kitų miestų neregiai. LASS Šiaulių miesto ir rajono organizacijos pirmininkė Ginta Petrauskienė teigė, kad Šiauliuose ši problema neegzistuojanti.

Daliai žmonių pensijos pristatomos į namus, kitai daliai, dažniausiai dirbantiems ar besimokantiems, atlyginimai, invalidumo pensijos pervedamos į sąskaitas "Snoro" banke. Čia kokių nors tik akliesiems skirtų apribojimų nėra.

Stasys Babonas, LASS Kauno ir Marijampolės apskričių tarybos pirmininkas: "Banke žmonės ne tik ima pinigus, bet ir moka už komunalines paslaugas. Dabar bankų skyriuose, ypač didesniuose, tokia tvarka: žmogus gauna lapelį su numeriu, tada reikia stebėti, kai tas numeris užsidega švieslentėje ir šalia jo (o gal po juo) būna parašyta, prie kurio langelio tave aptarnaus. Mūsų žmonės nemato šitų numerių. Aklajam tos švieslentės nieko nesako. Bandėme šnekėti su banko skyriumi, kad vieną langelį skirtų akliesiems aptarnauti. Žmogus ateina į banką ir žino, kad jį aptarnaus tik prie to langelio, bet bankas nesutiko, sakė, kad tai neįmanoma. Atvirai kalbant patikėjau, gal tikrai neįmanoma. Bet prieš pusantrų metų, kai prasidėjo pensijų kaupimo "vajus", paaiškėjo, kad viskas įmanoma: "Hansabanke" buvo skirtas vienas langelis, prie kurio stodavo žmonės, norintys susitvarkyti tik pensijos reikalus. Jokių eilių, jokių nesusipratimų. Taigi techniškai viskas įmanoma, ypač tada, kai žinai, kad pradės lyti pinigais... Kadangi neįgalūs žmonės pinigais "nelyja", į juos niekas ir nekreipia dėmesio."

Kaune prieš kelerius metus pastatytas akliesiems pritaikytas "Hansabanko" bankomatas. Anot S. Babono, žmonės juo labai patenkinti, bėda ta, kad šito neužtenka - bankomate mokesčių nesusimokėsi.

"Kalbančių" bankomatų yra ir Vilniuje, ir Panevėžyje, ir gal dar kituose Lietuvos miestuose. Dalis regėjimo negalią turinčių žmonių savo piniginius reikalus tvarko internetu, ateityje jų, reikia manyti, tik daugės, tačiau bus ir tokių, kurie eis į banką, stovės prie langelio ir susidurs su tomis pačiomis problemomis, apie kurias kalbėjo mūsų pašnekovai.

BANKO ATSAKYMAS

Jau baigdami rengti šį straipsnį sužinojome, kad AB "Hansabankas" vis dėlto (net labai operatyviai) reagavo į vadinamąjį "aklųjų klausimą". Bet tik tada, kai tarpininkavimo ėmėsi buvęs LR Seimo vicepirmininkas G. Steponavičius. Gruodžio pradžioje bankas G. Steponavičiui, o per jį ir nuolat "niurzgiantiems" akliesiems atsiuntė tokio turinio raštą:

Gerbiamas Gintarai Steponavičiau, atsakydami į jūsų kreipimąsi dėl VšĮ Vilniaus ir Alytaus apskričių aklųjų ir silpnaregių tarybos jums atsiųsto prašymo, norėtume paaiškinti banke taikomą regėjimo negalią turinčių asmenų aptarnavimo tvarką. AB bankas "Hansabankas" (toliau - bankas), išmokėdamas pinigines lėšas klientams (įskaitant ir asmenis, turinčius regėjimo sutrikimų), privalo užsitikrinti įrodymus, kad pinigus klientui išmokėjo ar kitą sandorį sudarė kliento nurodymu ir (ar) kliento sutikimu - todėl bankui reikalingas kliento parašas. Jei klientas pats negali pasirašyti, tokiu atveju pagal LR civilinio kodekso (CK) 1.76 straipsnį už jį gali pasirašyti kitas asmuo, tačiau tokio parašo teisėtumas turi būti patvirtintas notaro ar kitų minėtame LR CK straipsnyje numatytų asmenų. Taigi klientas, turintis regėjimo negalią, į banką vis tiek turėtų atvykti su notaru. Ir tai, be abejo, sudaro papildomų sunkumų. Regėjimo sutrikimų turinčiam asmeniui atvykus į banką su jį lydinčiu asmeniu, turinčiu notaro patvirtintą įgaliojimą, bankas neriboja iš kliento sąskaitos išduodamos pinigų sumos. Bankas privalo paprašyti lydinčio asmens notaro patvirtinto įgaliojimo atstovauti lydimam asmeniui, vykdydamas LR CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kurių bankas, kaip ir kitos įstaigos, privalo laikytis.

Bankas, atsižvelgdamas į asmenų su regėjimo negalia ir šiuos asmenis globojančių organizacijų prašymus, išimties tvarka, pasitikėjimo pagrindu, leidžia asmeniui su regėjimo negalia, atvykusiam su jį lydinčiu asmeniu, paimti banko padalinyje iš kliento banko sąskaitos iki 200 Lt sumą nereikalaudamas iš lydinčio asmens notaro patvirtinto įgaliojimo (nors tokiais atvejais egzistuoja tam tikra operacinė rizika), nes bankas, nereikalaudamas notaro patvirtinto įgaliojimo aptarnauti lydimą asmenį, neturi jokių galimybių įsitikinti asmens palydos teisėtumu ir gera valia.

Atsižvelgdami į jūsų prašymą ir jūsų perduotame bankui Aklųjų ir silpnaregių tarybos laiške išdėstytus pageidavimus, kiek leis galimybės ir operacinė rizika, stengsimės dar geriau patenkinti asmenų su regėjimo negalia poreikius. (...) Manytume, kad ateityje, siekiant iš esmės pagerinti finansinių reikalų tvarkymą asmenims su regėjimo ir kitomis negaliomis, reikėtų peržiūrėti LR teisės aktų nuostatas dėl šių asmenų atstovavimo.

Pagarbiai valdybos pirmininkas G. Dusevičius

Banko atsakymą paprašėme pakomentuoti neregį teisininką Giedrių Stoškų: "Bankas yra teisus sakydamas, kad pasirašant už kitą, negalintį pasirašyti, žmogų, reikalingas notaro patvirtintas įgaliojimas. Bet juk aklieji ir moka, ir gali pasirašyti. Daugelis jų tik negali taisyklingai parašyti viso savo vardo ir pavardės. O jeigu ir gali, tai rašysena kiekvienąkart skiriasi. Bankas tai aiškina kaip negalėjimą pasirašyti, bet toks aiškinimas yra neteisingas. Aklieji gali pasirašyti, tik bankas iš jų šitą teisę atima".

KODĖL HANSABANKAS?

Daugeliui žurnalo skaitytojų, matyt, anksčiau ar vėliau iškils klausimas - kodėl kaip tik "Hansabankas"? Iškilo jis ir mums. Pirmiausia paskambinome į du bankus - "Vilniaus banką" ir NORD/LB-Lietuva ir pasiteiravome, ar akliesiems juose taikoma kokių nors specialių apribojimų. NORD/LB-Lietuva iškart pareiškė, kad netaikoma, o "Vilniaus banko" atstovė paprašė šiek tiek laiko, kad galėtų pasikonsultuoti. Po kelių valandų paskambinusi ji užtikrino, kad jokių specialių apribojimų šiame banke akliesiems netaikoma, būtų tik viena banko rekomendacija ar prašymas: pasirinkti vieną banko skyrių, kuriame žmogus nuolat atliktų savo pinigines operacijas. Skyriaus darbuotojai nematantį žmogų įsidėmėtų ir nekiltų abejonių dėl jo parašo autentiškumo. Kitas ne mažiau svarbus klausimas: galbūt "Sodros" pensijos pervedamos tik į "Hansabanką"? Į šį klausimą gavome oficialų "Sodros" Vilniaus skyriaus ryšių su visuomene specialistės Leonilijos Perminienės atsakymą: "Asmenims, Vilniaus miesto "Sodros" skyriuje gaunantiems bet kurią - invalidumo, senatvės ar našlių pensiją, ji gali būti pervedama į bet kurį Vilniaus miesto banko skyrių, kurį asmuo nurodo savo pareiškime "Sodrai". Beje, banko skyrių galime keisti, tik apie tai reikia informuoti paštu pensijų skyrių. Už pervedamas pensijas bankams moka "Sodros" valdyba 0,4 proc. nuo pervedamos sumos, todėl už šią paslaugą iš pensininko pensijos bankai neišskaičiuoja. Bankai gali imti tam tikrą mokestį už asmens sąskaitos tvarkymą. Tai su "Sodra" neturi nieko bendra."

Taigi aiškėja, savo pensijas galime laikyti ne tik "Hansabanke". Kitas dalykas, kad kiekvienas bankas turi savas žaidimo taisykles, pavyzdžiui, "Vilniaus banke" sumokėti komunalinius mokesčius galima tik internetu, bet tai galima padaryti ir esant "Hansabanko" klientu. Tad manantiems, kad su jais elgiamasi neteisingai, išeitys, matyt, būtų dvi: pirma, gerai pasvėrus visus "už" ir "prieš" pasirinkti kitą banką. Antra, parodyti šiek tiek atkaklumo, "kietakaktiškumo" ir apginti savo teises bei lygias galimybes, apie kurias visi dabar tiek daug ir taip gražiai kalba.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]