NEREGYS IR VISUOMENĖ

 

NEĮGALIŲJŲ BALSAI SEIME


Renginį savo dalyvavimu pagerbė LR Seimo pirmininkas A.Paulauskas (centre), socialinės apsaugos ir darbo ministrė V.Blinkevičiūtė (pirma iš kairės)Asociacija "Lietuvos neįgaliųjų forumas" (LNF), minėdama gruodžio 3-ąją, Tarptautinę neįgaliųjų dieną, LR Seime surengė konferenciją apie svarbiausias neįgalių žmonių problemas bei poreikius. Konferencijos rengėjai neslėpė, kad vienas iš svarbiausių jos tikslų - su neįgalių žmonių problemomis supažindinti naujuosius Seimo narius. Liūdna, tačiau iš tų naujųjų konferencijoje dalyvavo tik viena - Laima Moginienė. Tiesa, konferencijos dalyvius pasveikino Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, o jos darbą nuo pradžios iki pabaigos stebėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė ir buvusi jos pirmtakė Irena Degutienė. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovas Seimo narių dėmesį atkreipė į keturias problemų grupes, su kuriomis dažniausiai susiduria regėjimo negalią turintys žmonės.

Aklieji ir savivaldybės. Norėdama mažinti socialinę atskirtį, skirtumus tarp kaimo ir miesto, LASS jau keleri metai visoje Lietuvoje viena arba su kitomis neįgaliųjų organizacijomis steigia socialinių paslaugų (dienos) centrus. Savivaldybės labai nevienodai skiria lėšų paslaugoms. Socialinių paslaugų prieinamumas praktiškai priklauso nuo vienos ar kitos savivaldybės malonės. Netolygus finansavimas, neužtikrinta rytdiena dienos centrų darbą labai sunkina, neleidžia jo planuoti metams ar keleriems metams į priekį, pradėti vykdyti ilgalaikius projektus.

Kompensacinių priemonių stygius. Kad regėjimo negalią turintys žmonės galėtų gyventi visavertį gyvenimą, jiems reikia daug priemonių, bent iš dalies kompensuojančių ar sušvelninančių jų negalią: baltųjų lazdelių, laikrodžių visiškai nematantiems žmonėms, didinimo stiklų ir teledidintuvų silpnaregiams, magnetofonų garsinėms knygoms skaityti, specialių programų, leidžiančių nematančiam žmogui dirbti su kompiuteriu ir naudotis skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis. Per metus kompensacinėms priemonėms įsigyti vienam LASS nariui tenka vos 40 Lt. Palyginimui pasakysime, kad viena kanadietiška baltoji lazdelė kainuoja daugiau negu 100 Lt.

Nesutvarkyta viešoji aplinka, apsunkintas judėjimas. Nėra įstatymo apie viešosios paskirties pastatų prieinamumą visiems žmonėms. Kiek jie bus patogūs akliesiems, priklauso tik nuo vieno ar kito valdininko malonės, užsakovų geranoriškumo.

Informacinė atskirtis. Namuose kompiuterius turi labai nedaug regėjimo negalios žmonių, viešieji interneto prieigos taškai jiems nepritaikyti. Lietuvoje sparčiai vyksta bibliotekų kompiuterizacija, tačiau iki šiol nė vienoje, net pačioje didžiausioje, šalies bibliotekoje nėra kompiuterizuotos darbo vietos, pritaikytos regėjimo negalią turinčiam žmogui. Informacinės visuomenės ir informacinės atskirties negalima sieti tik su kompiuteriais. Buitinės paskirties elektros prietaisuose daugybė ekranų, įvairiausių meniu. Akliesiems jie neprieinami. Pasaulyje ši problema irgi egzistuoja, tačiau ten jau ieškoma būdų, kaip ją išspręsti.

Aklieji, kaip ir regintieji, įsigyja būstus, ima iš bankų paskolas, pasirašinėja įvairias juridinę galią turinčias sutartis. Dabartinės technologijos leidžia greitai, be didelių laiko ir lėšų sąnaudų, sutarties ar kito dokumento egzempliorių atspausdinti brailio raštu, kad prieš pasirašydamas neregys su juo detaliai susipažintų. Tačiau įstatymo, įpareigojančio tai daryti, nėra, todėl nei bankai, nei draudimo kompanijos, nei notarai šito nedaro. Tai irgi informacinė atskirtis.

("Mūsų žodžio" inf.)

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]