GYVENIMO AKTUALIJOS

 

O NEREGIŲ GYVENIMAS - SAVO KELIU


Atėjo 2005 metai - pirmieji būsimi jau pilni metai Europos Sąjungoje. Kokie jie bus, ką pakeis neregių gyvenime? Į šiuos ir kitus žurnalo "Mūsų žodis" klausimus maloniai sutiko atsakyti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) pirmininkas Osvaldas Petrauskas.

Osvaldas Petrauskas"Mūsų žodis". Kokie bus 2005 metai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai, jos institucijoms ir žmonėms?

Osvaldas Petrauskas. Prieš atsakydamas į klausimus, pirmiausia norėčiau visus "Mūsų žodžio" skaitytojus ir LASS narius pasveikinti su Naujaisiais metais ir palinkėti, kad 2005-ieji būtų geresni nei praėjusieji.

Šių metų gairės jau aiškios. Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo keli nauji mums reikšmingi įstatymai. Pagal naująjį Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą nuo 2005 metų vidurio bus panaikintos invalidumo grupės. Jas pakeis darbingumo netekimo laipsnis. Bus ir kitokių pakeitimų. Nėra ko tikėtis, kad šis įstatymas, kaip ir daugelis kitų, tuoj pat ir sklandžiai įsigalios. Todėl pradžioje darbo užteks visiems: valstybinėms institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms, kartu ir LASS. Reiks daug padirbėti, kad įstatymas įsigaliodamas nesukeltų streso LASS nariui.

Jau 2004 metais įsigaliojo Socialinių įmonių įstatymas. Nors įstatymas priimtas, tačiau dar stinga poįstatyminių aktų, yra daug spragų. Čia teks padirbėti ruošiant pataisas ir pasiūlymus. Visa tai tam, kad mūsų įmonės galėtų dar geriau pasinaudoti valstybės parama.

Į Lietuvą ateina Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. Mūsų organizacija neturėtų sėdėti rankas sudėjusi. Reikia rengti projektus, dalyvauti konkursuose ir bandyti gauti lėšų savo veiklai. Reikia pasidžiaugti, kad jau pavyko užsitikrinti neblogą 2005 metų mūsų veiklos finansavimą iš Lietuvos Respublikos biudžeto. Tikiuosi, kad padarysime daugiau nei 2004 metais. Kursime daugiau panašių į Mažeikių, Molėtų, Raseinių dienos centrų. Toks centras turėtų atsirasti Kaišiadoryse ir kituose Lietuvos miestuose.

Nenumaldomai artėja eilinis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos suvažiavimas. Ateityje visuomeninės organizacijos privalės vadovautis priimtu Asociacijų įstatymu. Todėl 2005 metais reikės padirbėti LASS įstatus pritaikant prie juridinių gyvenimo aktualijų.

"M. Ž." Ar tai reiškia, kad bus įkurta Lietuvos aklųjų ir silpnaregių asociacija?

O. P. Nemanau, kad reikės keisti organizacijos pavadinimą, tačiau įstatymų ignoruoti negalėsime.

"M. Ž." Minėjote, kad į Lietuvą ateinančių Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų sieks ir LASS. Ar tai turės daryti LASS įkurtos institucijos, rajonų organizacijos, dienos centrai?

O. P. Turėtume orientuotis į gana dideles problemas sprendžiančius ir daug lėšų reikalaujančius projektus. Brangiai kainuoja projektą tinkamai parengti, nemažai atsieina ir jo įgyvendinimą administruoti. Todėl čia turėtų būti jungiamos kelių institucijų, pavyzdžiui, kelių rajoninių organizacijų, jėgos. Kadangi projektų finansavimas prasideda nuo kelių šimtų tūkstančių eurų, tai į tokias lėšas galėtų pretenduoti LASS įmonės, LASS apskričių tarybos. Realiausia būtų tokių lėšų siekti pateikiant kelis projektus, kurie spręstų visos organizacijos - Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos - problemas. LASS rajonų organizacijos galėtų būti idėjų siūlytojai. Taip pat galėtų būti kuriami kelis rajonus apimantys projektai.

"M. Ž." O ką tada daryti pavienėms LASS rajonų organizacijoms?

O. P. Jos turėtų pinigų ieškoti Lietuvoje. Yra galimybių dirbti su savivaldybėmis, joms teikiant projektus, siūlantis už valstybines institucijas atlikti socialines paslaugas. Pavyzdžiui, LASS Mažeikių rajono organizacija jau laimėjo du respublikinius projektus ir labai sėkmingai vysto savo veiklą. Nebūtina visus pinigus gauti iš Briuselio. Yra įvairių fondų, finansinių šaltinių ir Lietuvoje.

"M. Ž." Kaip gyvens LASS įmonės 2005 metais? Ar galima tikėtis, kad joms pagelbės Socialinių įmonių įstatymas?

O. P. Prognozuoti sunku. Nors kuriami nauji įstatymai ir poįstatyminiai aktai, tačiau bendras lengvatų "svoris" įmonių veikloje mažėja. Naujuose įstatymuose vyrauja nuostata: iš valstybės biudžeto dotuoti tik aklųjų ir silpnaregių darbą. O žmonių su negalia darbo vietos dotuojamos neatsižvelgiant į neįgalumo laipsnį. Belieka tikėtis, kad LASS įmonių direktoriai bus tikri LASS patriotai ir pirmiausia rūpinsis neregiais, o tik tada II ir III grupę turinčiais silpnaregiais.

Įmonių veiklos modernizaciją reikėtų sieti su Europos Sąjungos lėšomis. Bet čia prasideda užburtas ratas: kuo įmonė modernesnė, tuo sunkiau joje surasti darbą neregiui. Kur automatizuota gamyba, ten žmogui su sunkia regėjimo negalia nėra ką veikti. Mūsų įmonės sprendžia du uždavinius: pirma, siekiama išsilaikyti kaip ekonominiams ūkio subjektams, antra, siekiama sukurti kuo daugiau darbo vietų žmonėms su regos negalia. Dėmesys, matyt, bus koncentruojamas į pirmąją problemą. Todėl tikėtis, kad atsiras daug darbo vietų neregiams nereikėtų. Tačiau viską geriausiai parodys pats gyvenimas.

"M. Ž." Kadangi įstatymai kuriami ne LASS įmonėms, o visiems Lietuvos ūkio subjektams, tai ar neatsitiks taip, kad akluosius ir silpnaregius įdarbins kitos įmonės ir bendrovės?

O. P. Šis procesas jau prasidėjo. Įvairiose nedidelėse įmonėlėse žmonės su negalia jau gauna darbo, o įmonių savininkai gauna dotacijas šioms darbo vietoms išlaikyti. Tačiau kaip sparčiai šis procesas vystysis ir kokias apimtis įgaus, šiandien pasakyti sunku. LASS įmonės turi didelę patirtį ir materialinę bazę, todėl joms lyg ir lengviau. Iš visuomenės labiau tikėtina, kad neregiai bus įdarbinti smulkiose įmonėlėse.

"M. Ž." Ar galima tikėtis, kad nedarbas tarp neregių dėl naujų įstatymų gerokai sumažės?

O. P. Pasakyti sunku. Jau baigiame daryti darbingo amžiaus žmonių apklausą. Ji liudija: tarp iki 40 metų sulaukusių aklųjų ir silpnaregių norinčių dirbti nėra daug. Žmonės dirbti nenori, tačiau kodėl jie yra tokie apatiški, atsakymas labai sunkus ir sudėtingas. Atsakymo, matyt, ir keliuose interviu nesurastume. Tie, kurie neturi darbo, susitaiko su esama padėtimi. Jie šiek tiek nepatenkinti, lyg ir nuskriausti. Tačiau susidariau tokią nuomonę, kad į darbą jie labai nesiveržia.

"M. Ž." O ką daryti jaunam, mokslus baigiančiam ir savarankišką gyvenimą pradedančiam aklajam ar silpnaregiui? Kur jam eiti?

O. P. Jei žmogus nori užsidirbti daug, tai turi eiti į atvirą visuomenę. Taip gana aktyviai ir daro LASS jaunimas. Kam tai nepasiekiama - reikės orientuotis į socialines įmones. Tokia teorija. Beje, ją kuria ne LASS, o Lietuvos valstybė. Norint gerai uždirbti, būtina siekti gero išsilavinimo, gerų žinių, pasirinkti gerą specialybę ir rasti vietą visuomenėje. O tai daryti tampa vis lengviau, nes į pagalbą ateina kompiuteriai ir kita moderni tiflotechnika. Kitaip tariant, teorinės galimybės įsitvirtinti darbo rinkoje gerėja.

"M. Ž." O ko galėtų tikėtis eiliniai - tie 70 proc. pensinio amžiaus sulaukusių LASS narių? Matyt, LASS jų materialinių sąlygų nepagerins?

O. P. Visiems padėti sąlygų nėra. Tačiau blogiausiai besiverčiantiems LASS per metus suteikia paramos daugiau nei 150 000 litų. Daugiau padėti galimybių nėra. Tačiau mes ir neturime tikslo išspręsti visas LASS narių ekonomines problemas. Mūsų tikslai, tarp kurių yra atstovauti akliesiems ir silpnaregiams, ginti jų teises, yra išvardyti mūsų organizacijos įstatuose. Jau šiandien aišku, kad 2005 metais tiflopriemonių LASS nariams pasiūlysime daug daugiau: tam yra skirta apie 800 000 litų. Tai beveik du su puse karto daugiau nei 2004 metais. Ši technika neregiams turėtų padėti siekti mokslo, integruotis į darbo rinką.

"M. Ž." Šie metai atmintini tuo, kad Lietuvos Respublikos Seime jau dirba LASS narys - Edvardas Žakaris. Kaip vertinate šį reiškinį?

O. P. Visada yra gerai, kai valstybinėse institucijose yra žmonių, kurie problemą žino "iš vidaus". Tokiam žmogui nereikia aiškinti elementarių tiesų ir įtikinėti, kad neregys - taip pat visuomenės narys. Mums tai labai naudinga vien jau tuo, kad galime operatyviai veikti: gauti informaciją, teikti įstatymų pataisas. Teorinė nauda visokeriopa. O praktinė nauda pasimatys kasdienėje Edvardo Žakario veikloje Seime. Šio bendradarbiavimo pradžia labai gera. Bendraujame gana dažnai. Aišku, gal LASS būtų naudingiau, kad E. Žakaris dalyvautų Seimo Socialinių reikalų komitete, tačiau, nors E. Žakaris yra Švietimo, mokslo ir kultūrinių reikalų komiteto narys, jis yra Lietuvos Respublikos Seime ir turi visas Seimo nario teises. Jomis pasinaudojus galima nemažai nuveikti ir neregių labui.

"M. Ž." O kokia aplinkos reakcija į šį reiškinį? Gal keičiasi visuomenės požiūris į neregį?

O. P. Gal šiek tiek per anksti apie tai kalbėti. Tačiau nebylų lyg ir pavydą iš kitų žmonių su negalia organizacijų patirti teko.

"M. Ž." Ar nebūsime apkaltinti, kad LASS tampa politine organizacija?

O. P. Nemanau. Mes bendraujame ne su vienu Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Kalbėdamas žmonių su negalia reikalais E. Žakaris Seime sulaukia įvairių politinių partijų paramos. Kitaip tariant, politika savo keliu, o neregių gyvenimas - savo.

"M. Ž." Ačiū už pokalbį.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]