ORIENTACIJA IR MOBILUMAS

Laura BOZEMAN

SAUGUMAS BE REGĖJIMO

Saugumas yra labai svarbus dalykas kiekvienam žmogui, nesvarbu, ar jis fiziškai sveikas, ar neįgalus.

Akliesiems ir silpnaregiams didelį susirūpinimą kelia tai, kad jie lengvai gali tapti nusikaltimo aukomis, nes juos lengviau užpulti. Kadangi Jungtinėse Amerikos Valstijose nesulaikomai didėja nusikalstamumas, per savo gyvenimą trys iš keturių sutrikusio regėjimo žmonių jau buvo arba dar bus užpulti. Šis skaičius 15 kartų viršija JAV gyventojų užpuolimų vidurkį. JAV mokslininkai teigia, kad 50 proc. jų tyrime dalyvavusių aklų nuo gimimo moterų ne mažiau kaip kartą gyvenime patyrė priverstinius lytinius santykius. Manoma, kad sutrikusio regėjimo žmonės dažniau patiria fizinį ir seksualinį smurtą todėl, kad yra nepakankamai mobilūs, išsiskiria iš kitų žmonių, negali atpažinti savo užpuolikų iš veido ir kitų požymių, jiems sunkiau imtis atsargumo priemonių, pasinaudoti alternatyviomis transporto priemonėmis. Jei vaikšto savarankiškai, dažnai jie turi prašyti pašalinių reginčių žmonių pagalbos.

Gilinantis tik į sutrikusio regėjimo žmonių nuomonę, matyti, kad jie save laiko labiau matomais, labiau pažeidžiamais, potencialiomis užpuolikų aukomis.

Aklasis nenori pasirodyti tarp žmonių ir vaikščioti savarankiškai, nes bijo būti užpultas, ir dėl to, kad bijo, jam nelengva mokytis orientacijos ir mobilumo. Orientacijos ir mobilumo instruktoriai siekia išmokyti akluosius savarankiškumo, kad jie galėtų patys nueiti visur, kur pageidauja. Orientacijos ir mobilumo mokymo metu siekiama išmokyti dviejų dalykų - saugumo aplinkoje (visuotinai pripažinta, kad tai yra vienas iš orientacijos ir mobilumo mokymo pagrindų) ir paties asmens saugumo. Instruktoriai padeda savo mokiniams suprasti, kad, neturėdami regėjimo, jie gali būti saugūs savo aplinkoje. Lygiai taip pat aklieji gali pasirūpinti ir savo saugumu. Abiejų saugumo aspektų mokymas per orientacijos ir mobilumo užsiėmimus akliesiems yra ypač naudingas.

Dauguma sutrikusio regėjimo žmonių mano, kad saugumui užtikrinti būtinas regėjimas. Tačiau pasitikėjimas, pasiruošimas, savo kūno ir erdvės supratimas gali padėti išvengti užpuolimo arba jį atremti.

Savigynos tikslas - išvengti fizinio kontakto ir sutrukdyti užpuolikui. Tuo požiūriu trukdymas yra dar vienas saugumo garantų. Aklasis privalo žinoti, kaip elgtis, kad nenukentėtų.

Sutrikusio regėjimo moterys, paklaustos, kaip jos supranta riziką būti užpultos, sakė, kad po savigynos seminaro ėmė labiau pasitikėti savo jėgomis ir mano, kad galėtų išvengti užpuolimo arba pasipriešinti. Sutrikusio regėjimo paaugliai, lankę savigynos kursus, taip pat sakė, kad eidami namo po užsiėmimų, labiau pasitiki savimi.

Atsiradęs pasitikėjimas savimi yra itin svarbi savybė, rodanti, kad asmuo yra pasirengęs morališkai ir fiziškai. Pasitikėjimas savimi keičia judesius ir ėjimo trajektoriją, kitaip laikoma galva, kitokia žmogaus laikysena. Būtent į šias sritis paprastai ir kreipiamas dėmesys per orientacijos ir mobilumo mokymą.

Saugumo dėstymas per orientacijos ir mobilumo treniruotes

Paprastai per orientacijos ir mobilumo treniruotes siekiama, kad aklieji būtų saugūs savo aplinkoje, kitais žodžiais sakant, išmokyti juos saugiai vaikščioti mieste, apeiti kliūtis, einant tam tikrais maršrutais. Tam tikslui mokoma erdvinių sąvokų ir daiktų tarpusavio ryšių. Saugumui užtikrinti taip pat reikia žinių ir supratimo apie savo aplinką, tam reikia suprasti daiktų erdvinius ryšius ir atrodyti pasitikinčiu savimi - tada nusikaltėliui nekils noras jus užpulti. Per orientacijos ir mobilumo užsiėmimus galima sujungti abu šiuos saugumo mokymo aspektus.

Kūno ir erdvės suvokimas. Svarbiausi dalykai

Daugumai savigynos būdų regėjimas nereikalingas, kadangi dažniausiai užpuolama iš nugaros ir paprastai tamsiu paros metu. Tačiau užpultajam labai svarbu orientuotis erdvėje ir būti fiziškai pasirengusiam. Jei auka užpuoliko negali pamatyti, užpultasis gali elgtis dvejopai. Ir abiem atvejais jis valdys situaciją. Pirma, gali pabėgti, bet turi žinoti, kur yra užpuolikas. Antra, gali pasipriešinti, bet turi žinoti, kur yra pažeidžiamos užpuoliko kūno vietos. Todėl reikia gerai įsivaizduoti žmogaus kūną ir erdvinius ryšius, t.y. žinoti, kaip žmogaus kūno dalys susijusios, kaip išsidėstę kūną supantys daiktai.

Žmogaus kūno paveikslas iš pradžių formuojasi sąmonėje pažįstant savo kūną, vėliau pradedami suvokti kūno dalių tarpusavio ryšiai - pavyzdžiui, kairė arba dešinė, tada atsiranda asmens ryšys su kitais daiktais ir pagaliau pereinama prie ryšio tarp daiktų supratimo. Jei auka prastai įsivaizduoja savo paties kūną, tada jai sunku greitai suvokti, kur yra užpuoliko kūnas.

Orientacijos ir mobilumo instruktoriai gali išdėstyti asmeninio saugumo kursą per erdvės suvokimo užsiėmimus. JAV mokslininkai pastebėjo, kad kūno paveikslo susiformavimas yra susijęs su motoriniu išsivystymu bei su kūno pusiausvyra, kadangi erdvės suvokimas atsiranda judant.

Motorinis išsivystymas, pusiausvyra, eisena ir laikysena - tai kitos sritys, kurias galima lavinti per orientacijos ir mobilumo treniruotes. Saugumui jos visos vienodai svarbios. Gebėjimas greitai judėti ir išsilaikyti ant kojų priklauso nuo to, kaip dirba raumenys ir ar gera kūno pusiausvyra. Turėdamas omeny abu saugumo aspektus (aplinkos ir asmeninį), orientacijos ir mobilumo instruktorius gali sudaryti tokį mokymo planą, kad apimtų juos abu ir išmokytų akluosius vaikščioti saugiau ir savarankiškiau.

Instruktorius paprastai sutrikusio regėjimo žmogų stengiasi išmokyti vaikščioti ne tik tradiciniais, bet ir alternatyviais maršrutais. Turėdamas omeny saugumą, instruktorius gali padėti parengti atsarginius maršrutus tam atvejui, jei pagrindiniame kelyje susidarytų nesaugi situacija. Taigi saugumo strategijas galima įtraukti į orientacijos ir mobilumo treniruotes, o jei besimokantys mobilumo pageidauja, tai neblogai būtų atskirai surengti trumpalaikius savigynos kursus, seminarus arba reguliarius užsiėmimus.

Kaip išvengti užpuolimo?

Geriausia savigynos forma - išvengti užpuolimo. Svarbiausia užpuolimo profilaktikos sudedamoji dalis - padėties kontroliavimas. Čia ypač didelis dėmesys tenka kūno kalbai, bendravimui, maršruto planavimui ir bendram saugaus elgesio supratimui. Savigynai regėjimo nereikia, tačiau, norint atlikti savigynai būtinus judesius, reikia supratimo, erdvės suvokimo ir fizinių jėgų. Savigyna yra gynyba. Reikia vengti tiesioginio fizinio kontakto. Jo galima griebtis tik kraštutiniu atveju.

Čia pateikti patarimai padės išvengti pavojingų situacijų:

• Eikite pasitikinčiai. Kūno kalba ir laikysena ypač svarbūs, kai nusikaltėliai renkasi aukas. Eikite tiesiai, aukštai pakelta galva.

• Kuo daugiau bendraukite. Išmokite paprašyti pagalbos, paklausti kelio, bet atsikratyti žmonių, įkyriai siūlančių pagalbą.

• Tinkamai sudarykite maršrutą, išsiaiškinkite pastatų išsidėstymą, numatykite atsarginį kelią (niekad neikite tuo pačiu keliu).

• Visada turėkite atsarginį arba lygiagretų maršruto variantą. Išsiaiškinkite, kur tame rajone galima kreiptis pagalbos.

• Norėdami atkreipti dėmesį, šaukite "gaisras", o ne "gelbėkit".

• Būti morališkai pasirengusiam yra kur kas svarbiau, nei būti fiziškai pasirengusiam.

Dabar pateiksime keletą bendrų saugaus elgesio taisyklių:

• Nesinešiokite didelės sumos pinigų.

• Prie diržo tvirtinami dėklai saugesni už pinigines.

• Pinigines nešiokitės vidinėje švarko kišenėje arba marškinių kišenėje - nedėkite į užpakalinę kelnių kišenę.

• Piniginę neškitės toje kūno pusėje, kuri yra iš gatvės pusės.

• Eikite šaligatvio viduriu - neikite nei prie pastatų, nei prie gatvės (nebent jums būtinai reiktų eiti šalia užstatymo linijos, norint susiorientuoti).

Jei visgi jums nepavyko išvengti užpuolimo ir teko susigrumti su plėšiku, reikia atsiminti, kad galite ginti tik savo pačių ir savo artimųjų gyvybę. Jei jus užpuolė, sukelkite kuo daugiau triukšmo ir patraukite žmonių dėmesį. Triukšmas - geras ginklas. Patraukti aplinkinių dėmesį praverstų tiems, kurie žino, kad jokiu būdu negalės patys apsiginti, todėl jų vienintelė gynyba - užpuolimo vengimas.

Labai svarbu žinoti savo sugebėjimus, greitį ir vikrumą, jei tektų bėgti. Iš anksto parengti alternatyvūs maršrutai (įprasta orientacijos ir mobilumo mokymo dalis) kartu su šia informacija padidins ne tik saugumą kelyje, bet ir jūsų pačių saugumą.

Jei negalite išvengti fizinio kontakto su užpuoliku, kas labai nepageidautina, auka turi imtis visų įmanomų priemonių ir nuo užpuoliko pabėgti. Vietoj ginklo galima pasinaudoti rankinuku, kuprine, baltąja lazdele. Nors ilga baltoji lazda savigynai kiek per trapi, iš užpuoliko gniaužtų galima išsilaisvinti, trenkus jam bet kokiu daiktu. Fizinės gynybos tikslas - sukelti užpuolikui tiek nemalonių pojūčių, kad būtų galima išsilaisvinti (pasinaudojus bet kokiomis priemonėmis) ir kuo skubiau pabėgti, kur jums negrės pavojus. Gali būti, kad kai kuriems akliesiems geriausia išeitis bus mesti lazdelę, kitus nešulius ir naudotis kūnu kaip ginklu ir savigynos priemone. Kūnas gali tikti vietoj ginklo tokiais atvejais:

• Galima smogti užpuolikui rankomis, kumščiais, keliais, pėda, alkūnėmis, pirštais ir galva.

• Įkąsti.

• Įgnybti.

• Garsiai šaukti ir taip patraukti dėmesį.

Jei žmogus nori išmokti savigynos, jam reikia užsirašyti į standartinius (arba adaptuotus) kursus, kad išmoktų savigynos metodų. Norint savigynos tikslu išmokti gerai naudotis ginklais - peiliu arba šautuvu - reikia nors truputį matyti, be to, šito išmokyti gali tik specialistai, be to, reikia ilgai treniruotis (kaip tik dėl to šiame straipsnyje nekalbama apie savigynos metodus naudojant ginklus).

Fizinis kontaktas su užpuoliku, turinčiu ginklą, tikriausiai baigsis tuo, kad auka bus daugiau ar mažiau sužeista. Tokiu atveju svarbiausia, kad užpuolikas nesužeistų gyvybiškai svarbių kūno dalių: kaklo, krūtinės, pilvo.

Vertė Audronė GENDVILIENĖ

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]