LASS LITERATŲ KŪRYBA

Teofilija ŽEMAITYTĖ

 


IŠ PRAEITIES

"... aš padainuosiu dainų dainelę..."

A. N.

 

Sparnai Pegaso

padangėn kelia,

Kad padainuočiau

"dainų dainelę."

Apie aptvertą

rūtų darželį,

Už tėvo sodo -

beržą berželį.

 

Už tėvo kluono

rugeliai želia,

O mūs pirkutėj -

mažai duonelės.

Kelelis bėga -

žalkelis žalias,

Juo išskubėjo

mano seselės.

 

Mano seselės,

sesutės, sesės -

Vieno krūmelio

žolynai esam.

Liko paliko

sena pirkelė

Ir mano jaunos...

jaunos dienelės.

 

ATGAL Į VAIKYSTĖS SODUS

 

Skraidžiau su bitėm vaikystės soduos.

Svajojau. Šokau ramunių šokį.

Sėjau. Pasėjau rūtas palangėj...

Ir vis ieškojau, ko nepametus.

 

Skrido, praskrido liepžiedžių kvapas...

Jau lenktyniauti sunku su bitėm.

Bėgo, prabėgo sapnai jaunystės,

Ir tėvo smuiko aidai nutilo.

 

Klevai pagelto. Skola žiojėja.

O kviečiapjūtę dar nepabaigus:

Ar bus dar leista skurdžioj ražienoj

Likusias varpas saujon sužerti?..

 

Valentino AJAUSKO piešinys

 

AUKSO UŽRAKTAS

 

Nesugrįšiu prie Višakio vingio,

Prie Šaltinio, eglaičių žalių.

Nesakau, kad dvasia jau sustingo:

Dar mąstyt ir dainuoti galiu.

 

Tik gaida jau kitoniška tapo.

Ir klausa jau sena ir nauja.

O radastos jau pametė kvapą -

Miesto triukšmas "nugirdė" ir jas.

 

Tik lelijos širdy tebešviečia -

Jas po užraktu aukso laikau,

O išaiškinus slėpinį Kviečio -

Trepsenu dovanotais laukais.

 

TU

 

Nenustok man kuždėjęs į ausį!

Ir įaudrinki širdį kaip jūrą!

Aš į Uostą keliausiu ramiausiai:

Visos klastos į Uolą sugūra.

 

Jei užsnūstumei mano valtelėj,

Nenustotų kvatot uraganas,

Ir žaibai tegu debesis skelia -

Tu bailumo Ramintojas mano...

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]