ŠVIETIMAS IR REABILITACIJA

 

NUO ESTIJOS IKI ISPANIJOS


Birželio 7 - 12 d. Guadalajara mieste (Ispanija) vyko paskutinis "Socrates comenium" programos finansuoto projekto "Naujų technologijų diegimas ugdant vaikus su negalia" dalyvių susitikimas ir rezultatų aptarimas. Europos Sąjungos "Socrates" programa skirta švietimui. Projektas, apie kurį kalbame, tęsėsi trejus metus. Jame dalyvavo keturių valstybių - Ispanijos, Italijos, Lietuvos ir Estijos - mokyklos. Dvi iš jų - Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras (LASUC) ir mokykla Tartu - skirtos nematantiems ir silpnai matantiems vaikams, kitos dvi - bendrojo lavinimo mokyklos, kuriose kartu su reginčiaisiais integruotai mokosi ir regėjimo negalią turintys vaikai. Apie trejus metus trukusį projektą mintimis pasidalinti sutiko jo koordinatorius Lietuvoje, LASUC kompiuterių technikos taikymo skyriaus vedėjas Vitas Purlys.

- Pradėkime kiek iš toliau: be kompiuterio ir naujausių kompiuterinių technologijų daugelis jau neįsivaizduojame savo darbo, be informatikos pamokų - mokymosi mokykloje. Tačiau kuo čia dėtos kompiuterinės technologijos, kai kalbame apie visą ugdymo, ypač nematančių vaikų, procesą?

- Naujosios technologijos skverbiasi į visas gyvenimo sritis, taip pat ir į visą ugdymo procesą. Naudodami šias technologijas mokytojai, ypač vaikams su negalia, gali geriau perteikti žinias, technologijos padeda lengviau išmokti, įsiminti vieną ar kitą dalyką. Naująsias technologijas galima taikyti įvairiose ugdymo srityse: nuo darželio, vaikų, turinčių daugybines negalias, iki vyresniųjų klasių mokinių. Kaip pavyzdį galėčiau paminėti prietaisą, kuris vadinasi "IntelliKeys". IntelliKeys - tai alternatyvi klaviatūra, liečiamasis paviršius, skirtas visų pirma žmonėms, sunkiai valdantiems rankas. Užuot spaudinėję klaviatūros mygtukus, jie liečia jautrų "IntelliKeys" paviršių. Tačiau "IntelliKeys" labai naudinga ir kitoms veikloms, pavyzdžiui, kurti interaktyvias knygas, kur į vieną visumą sujungiama grafika, informacija balsu, muzika ir pan. Ant alternatyvios klaviatūros dedamas popieriaus lapas su kokiu nors piešiniu ir vaikas, spaudydamas atitinkamas to piešinio dalis, gauna tam tikrą informaciją, kur akys, ausys kaip tas gyvūnas "kalba": mauroja, loja, miaukia. Ant alternatyvios klaviatūros galima uždėti ne tik pradinuko lygį atitinkantį nesudėtingą piešinėlį, bet ir reljefinį žemėlapį: neregys, spaudydamas tokį interaktyvų žemėlapį, gauna informaciją apie valstybių sienas, upes, kalnus, miestus.

- Kokių disciplinų mokytojai projekte dalyvavo? Kaip projektas vyko?

- Tai buvo bendras mokyklos, o ne atskirų disciplinų, tobulinimo projektas, todėl jame galėjo dalyvauti visi norintys mokytojai. Projektas prasidėjo tikslų išaiškinimu ir kvietimu jame dalyvauti. Galima kalbėti apie aktyviausiai dalyvavusius mokytojus ir specialiuosius pedagogus: tai LASUC veikiančio darželio auklėtojos, pradinių klasių mokytojos, logopedė, regėjimo lavinimo specialistė. Tačiau projektas sudomino nemažai ir dalykinių disciplinų mokytojų: parengta medžiaga biologijos, geografijos pamokoms. Svarbiausia, kad per tuos trejus metus pasikeitė daugelio mokytojų darbo metodai. Projektą gerai įvertino auditoriai iš Europos Sąjungos. Rudenį į mūsų mokyklą ketina atvykti mokytojų grupė iš 8 Anglijos mokyklų.

Projekte dalyvavo ir mokiniai, ir mokytojai. Mokiniai su savo bendraamžiais iš Ispanijos susirašinėjo elektroniniu paštu. Vyko mokytojų susitikimai, kursai Vilniuje, Tartu (Estija), mūsų mokytojai buvo išvykę į Ispaniją.

- Pereikime prie rezultatų - kas konkrečiai nuveikta per tuos trejus metus?

- Mūsų mokytojai ne tik mokėsi, kaip savo tiesioginiame darbe naudoti naująsias technologijas, bet ir patys, jas pasitelkę, pagamino įvairių mokymosi priemonių. Mokytoja Vida Šakočiūtė sukūrė interaktyvią pasaką apie senelį ir senelę, rovusius ropę, - pasaka skirta daugybinių negalių turintiems vaikams. Logopedė Rita Kiškienė sukūrė interaktyvią pasaką "Trys paršiukai", skirtą vaikams, turintiems kalbos sunkumų, bei interaktyvią knygą, padedančią lavinti taktilinės grafikos suvokimą. Visos trys interaktyvios knygos turi įvairius skaitymo lygmenis, todėl vaikai mielai su jomis dirba. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje padidintu reginčiųjų šriftu ir brailio raštu pradėtas leisti žurnalas vaikams "Boružėlė". Iš Švedijos įsigyta daugiau nei 10 mokomųjų programų. Iš viso per tuos trejus metus mokomųjų programų kolekcija pasipildė daugiau nei 70 programų.

Naudodami brailio spausdintuvą ir kitas technologijas pradėjome gaminti taktilinę grafiką.

- Mūsų pokalbio metu apie taktilinę grafiką užsiminėte ne kartą. Ar galima daryti prielaidą, kad šiame projekte ji užėmė pakankamai svarbią vietą?

- Taip, taktilinei grafikai buvo skirta tikrai daug dėmesio. Aklieji išmoksta skaityti, rašyti, sėkmingai dirba su kompiuteriais, tačiau jie, ypač apakę ankstyvoje vaikystėje, neturi regimųjų vaizdinių: labai dažnai neatskirtų popieriuje pavaizduoto kačiuko nuo šuniuko, arklio nuo karvės ir pan. Išmokę skaityti piešinius nematantys vaikai praturtina savo suvokimą apie pasaulį, įgyja naujos patirties ir naujų vaizdinių. Akluosius reikia mokyti skaityti ir suprasti piešinius. Su šia problema susiduria mokytojai ne tik Lietuvoje, todėl ir šiame projekte jai buvo skiriama daug dėmesio. Sukurtos technologijos, kaip gaminti taktilinius piešinius naudojant brailio spausdintuvą, silikoną. Esame įsigiję taktilinei grafikai gaminti reikalingą prietaisą "Termoform", turime metodinės literatūros, kaip tai daryti.

- Buvo EENAT projektas, buvo "Socrates", o kas toliau?

- Kartu su Estija, Suomija ir Olandija parengėme projektą "Grundig" programai, skirtą jaunuoliams, pradedantiems profesinę veiklą. Rengiame dar vieną projektą, skirtą akliems ir silpnaregiams jaunuoliams. Tai bus pavasarį Estijoje vykusio EENAT seminaro tęsinys. Projektu siekiame suburti aktyviausius regėjimo negalią turinčius jaunuolius.

Kalbėjosi Alvydas VALENTA

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]