IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Dr. Valentinas Vytautas TOLOČKA

"Našlaitėlės" akordai primena

Birželio 3 d. sukanka 100 metų, kai gimė (1904) Povilas Četkauskas, dirigentas, akordeonininkas, akordeono vadovėlių autorius, kultūros darbuotojas. Paminėti jubiliatą ėmėsi Lietuvos aklųjų biblioteka. Tiflotyros skyriaus darbuotojai lankėsi pas gimines, atsivežė jo archyvą, surinko muzikinius įrašus. Rengiama P. Četkausko bibliografija, todėl galėjome patikslinti ir papildyti šio straipsnelio duomenis.

P. Četkauskas gimė Rokiškio rajone, Panemunio miestelyje. Tėvas buvo siuvėjas, grojo smuiku, turėjo gražų balsą, mokėjo taisyti ir derinti muzikos instrumentus. Šeimoje augo šeši sūnūs, penki - savo gyvenimą susiejo su muzika. Povilas muzikos mokytis pradėjo nuo 8 metų. Vargonuoti jį mokė brolis Petras. Jaunuolis ketverius metus vargonavo Kazliškio bažnyčioje. Svajojo įsigyti aukštesnį muzikinį išsilavinimą. 1925 m., išlaikęs konkursinius egzaminus, įstojo į Klaipėdos konservatorijos dainavimo klasę. Čia pora metų pasimokęs dėl chroninio bronchito perėjo į vargonavimo bei chorinio dirigavimo klases. Dar tebesimokydamas visa siela pasinėrė į Klaipėdos krašto chorinį sąjūdį: nuo 1929 m. pradžios Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos 20 rinktinės valdybos buvo paskirtas Giedotojų draugijos Šilutės apskrityje vyriausiuoju dirigentu, vedė Plaškių, Mineikių, Pašyšių, Priekulės, Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių, Rusnės chorus. Su jais dalyvaudavo Klaipėdos krašto dainų šventėse. Lietuviški chorai tuomet buvo vienas veiksmingiausių būdų kovojant prieš krašto germanizaciją.

Nuo 1929 m. pradžios kurį laiką turėjo muzikos pamokų Pagėgių progimnazijoje. 1930 m. birželį išlaikė paskutinius egzaminus iš konservatorijos kurso, baigdamas teorinį privalomąjį fortepijoną ir pedagoginį chorą. Buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1930 - 1934 m. tarnavo 7-ajame kunigaikščio Butegeidžio pulke. Baigęs tarnybą vėl vedė Šilutės, Rusnės, Paleičių, Rukų, Saugų, Ramučių chorus. Bendravo su Vydūnu, Jagomastu ir kitais krašto veikėjais, lietuvybės puoselėtojais.

P. Četkauskas pamėgo akordeoną. Pasitaikė gera proga: 1933 m. koncertuoti į Klaipėdą buvo atvažiavęs garsus vokiečių akordeonininkas ir pedagogas Kurtas Maras. Tada P. Četkauskas ir išgirdo užburiančią akordeono muziką, susipažino su pačiu akordeonininku. Prisimena: "Susitaupiau pinigų ir iš Vokietijos išsirašiau 120 bosų "Honerio" firmos akordeoną. Tai buvo pirmas toks instrumentas Lietuvoje. Mokiausi savarankiškai, vakarais užsidarydavau namie ir grojau grojau... Netrukus Šilutėje vyko koncertas, kuriame pirmą kartą aš išėjau į sceną su savo "Honeriu".

Vėliau nemažai koncertavo įvairiuose Lietuvos miesteliuose. Grojo ne tik liaudies melodijas, bet ir klasikų kūrinius.

1936 m. P. Četkauskas dirbti persikėlė į Kauną. Čia organizavo centrinį ryšininkų mišrų chorą, "Perkūno" ir "Gumos" fabriko moterų chorą. Dar nuo 1940 m. rugpjūčio iki 1941 m. kovo vadovavo ryšininkų chorui. Buvo pakviestas į radiofoną groti akordeonu, kur septynerius su puse metų grojo kaip solistas. Muziką akordeonui ir pats kūrė. Rodos, tada nuskambėjo populiarus ir melodingas jo valsas "Našlaitėlė", pamėgtas ir daugel metų grotas muzikantų. Kaune, prie dramos teatro, buvo įkurtas estradinis ansamblis "Linksmieji broliai", su kurio koncertais teko važinėti po visą Lietuvą.

1938 m. Londone, "His masters voice" firmoje drauge su Stasiu Vilniškiu į patefono plokšteles įrašė 8 lietuvių liaudies šokius ir 4 savo kūrinius. Tos plokštelės buvo išsiuntinėtos šokių rateliams, besiruošiantiems dainų šventei.

1944 - 1945 m. pradėjęs dirbti Kauno jaunimo bei muzikinės komedijos teatruose, privalėjo koncertuoti sužeistiems raudonarmiečiams ligoninėse ir dalyvauti koncertinėse brigadose. Per tą nedidelį laikotarpį jis pasiekė savo koncertinės veiklos rekordą - koncertavo per 150 kartų. Karui pasibaigus 1945 m. Maskvoje, fizkultūrininkų parade, vadovavo Lietuvos akordeonininkų grupei, grojusiai maršus. Po šio pasirodymo jis tikėjosi, kad Lietuvoje pavyks organizuoti nuolat veikiantį akordeonininkų ansamblį, tačiau tuometinės meno reikalų valdybos pritarimo nesulaukė.

Po karo dirbo koncertmeisteriu Kauno jaunimo ir muzikinės komedijos teatre. 1947 m. balandžio viduryje dėl neištikimybės moters buvo apakintas. Jau būdamas neregys, P. Četkauskas parašė ir išleido pirmiuosius lietuviškus akordeono vadovėlius. 1952 m. išleistas "Jaunasis akordeonistas", pakartotas 1956 m., 1958 m. pasirodė antroji jo dalis "Akordeonistas". Tais pačiais 1958 m. "Jaunasis akordeonistas" leidėjo Jono Karvelio rūpesčiu pasirodė Čikagoje. Be abejo, tie vadovėliai pasitarnavo, kad respublikos meno mokyklose būtų įsteigtos akordeono klasės, pats instrumentas buvo itin pamėgtas muzikos mėgėjų.

P. Četkauskas buvo Lietuvos aklųjų draugijos narys. Grodavo draugijos surengtuose koncertuose. Turėjo mokinių, norėjusių išmokti groti akordeonu. Sulaukęs ilgo amžiaus mirė 1991 m. kovo 7 d., palaidotas Prienų kapinėse.

Jadvygai Davidovič - 50 metų

Birželio 21 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1954) Jadvyga Grudzen-Davidovič, LASS Šalčininkų rajono tarybos pirmininkė. Ji gimė Krakūnų kaime (Dieveniškių seniūnija, Šalčininkų raj.), žemės ūkio darbininkų šeimoje. Baigė Dieveniškių lenkų vidurinę mokyklą ir telefonininkų kursus. Dirbo Šalčininkų rajono telefonų tinklo telefonininke.

1978 m. ėmė silpti regėjimas. Jai pripažinta II invalidumo grupė. Tais pačiais metais įstojo į Lietuvos aklųjų draugiją. Nuo 1983 m. yra nuolat renkama LAD (LASS) Šalčininkų rajono tarybos pirmininke. Apie aklųjų veiklą rašė straipsnelius į Šalčininkų bei Vilniaus rajonų spaudą.

1995 m. moterį ištinka dar viena negalia - tenka naudotis invalido vežimėliu. Tačiau tvirtos valios dėka išlieka veikli. Be LASS rajono tarybos pirmininkės pareigų, dar vadovauja Lenkų neįgaliųjų sąjungai. Visa ši veikla gražiai papuošia Jadvygos jubiliejų.

Ji - tarsi saulutė maloni

Birželio 22 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1944) Gražina Kunigėlytė-Siderevičienė, LASS Kauno ir Marijampolės apskričių tarybos kultūrinių renginių organizatorė, korespondentė, žurnalo "Mūsų žodis" redkolegijos narė.

Gražina gimė Lazdijų rajone, Klepočių kaime, valstiečių šeimoje. Iš vaikystės turėdama silpną regėjimą, sugebėjo sėkmingai 1963 m. baigti Veisiejų vidurinę mokyklą. 1964 m. pradėjo dirbti darbininke LAD Kauno įmonėje. 1974 m. neakivaizdžiai baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universiteto Kauno fakultete. Nuo 1970 m. ji dirba kultūrinių renginių organizatore LASS Kauno kultūros namuose. Pati taip pat dalyvauja meno mėgėjų būreliuose. Yra nemažai išspausdinta jos įdomių straipsnių ir korespondencijų žurnale "Mūsų žodis" ir kitoje periodinėje spaudoje. Nuo 1998 m. gruodžio - žurnalo "Mūsų žodis" redkolegijos narė.

Suvalkijos lygumų poetė

Birželio 26 d. sukanka 90 metų, kai gimė (1914) Teofilė Žemaitytė, poetė.

Ji gimė Barzdų kaime (Šakių raj.), mažažemių valstiečių šeimoje. Baigė Barzdų pradinę mokyklą, keletą progimnazijos klasių, mokėsi mergaičių amatų mokykloje. Buvo silpnos sveikatos, sutriko regėjimas dėl abiejų akių tinklainių atšokimo. Tapo I gr. invalide ir 1982 m. buvo priimta į Lietuvos aklųjų draugiją. T. Žemaitytė nuo jaunystės linko į literatūrą, ypač pamėgo poeziją. Pati savo eilėraščius kuria tautiniais, religiniais ir gamtos motyvais. Stiprų impulsą kūrybai suteikė lietuvių tautos atgimimas, kuriam skyrė ne vieną eilėraštį. Jos eilėraščiai tautine tematika buvo skaitomi per iškilmes bažnyčiose, tremtinių susirinkimuose, literatūros vakaruose. Nemažai jų yra išspausdinta LASS literatų kūrybos almanache "Vaivorykštė", Lietuvos ir išeivijos periodiniuose leidiniuose, įvairiuose rinkiniuose. Pagal jos tekstus kompozitoriai sukūrę giesmių.

LAD centro valdybos prezidiumas 1987 metais T. Žemaitytei paskyrė meno premiją už indėlį renkant lietuvių liaudies tautosaką bei aktyvią literatūrinę veiklą. 1990 m. LASS leidykla brailio raštu išleido eilėraščių rinkinį "Nukrėstos rasos". Į rinkinį pateko geriausi kūrybos posmai, ryškiausiai atspindintys poetės mintis, jausmus, eiliavimo būdą. Informacijos ir leidybos centras 1996 m. išleido poezijos knygą "Išbarstysiu vainiklapių sniegą". Ramunės Pakalnytės slapyvardžiu Marijampolėje 2002 m. pasirodė eilėraščių knyga "Neįvardinta meilės skola". 10 eilėraščių išspausdinta almanache "Žodžio spalvos" (Vilnius, Lietuvos aklųjų biblioteka, 2002).

T. Žemaitytė gyvena Marijampolėje. Nors sulaukė ilgo amžiaus, bet kūrybos liepsnelė dar neužgeso.

MINĖTINOS SUKAKTYS

Liepos 11 d. sukaks 60 metų nuo įvykusios Vilniaus aklųjų įmonės tragedijos, kai (1944) hitleriniai okupantai, traukdamiesi iš Vilniaus, sudegino įmonės pastatus ir nušovė tris neregius darbininkus bei bendrabučio virėją.

Liepos 14 d. sukaks 110 metų, kai gimė (1894) Ona Landsbergienė, oftalmologė. Mirė 1957 m. kovo 22 d.

Liepos 14 d. sukaks 80 metų, kai gimė (1924) Ona Variakojienė, literatė. Mirė 2001 m. spalio 16 d.

Liepos 22 d. sukaks 85 metai, kai gimė (1919) Aleksandras Širiajevas, buvęs LAD Vilniaus įmonės direktorius. Mirė 1991 m. balandžio 13 d.

Liepos 26 d. sukaks 75 metai, kai gimė (1929) Algimantas Vileikis, LAD veikėjas.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]