LASS CENTRO TARYBOJE

Zita JUODKIENĖ

Dar kovo pabaigoje LASS centro tarybos informacinės aplinkos prieinamumo komisija aptarė brailio rašto ženklų (brūkšnių, daugtaškių ir kt.) standarto projektą, kurį parengė socialinių mokslų dr. V.V.Toločka, susipažino su standartizavimo darbo grupės pateiktomis išvadomis. Projektui buvo pritarta, pasiūlyta jį teikti tvirtinti centro tarybai bei Švietimo ir mokslo ministerijai. Dar liko parengti natų ir matematinių ženklų brailio raštu standartus. Jau sudaryta natų standartizavimo darbo grupė - tai V.Bagdonas, A.Eglinskas, J. Kairys (choras "Vilnius"), R.Šidlauskaitė (LASUC), R.Urnienė (KSIM). Komisijos nariai taip pat iškėlė idėją dėl brailio raštu su iškiliomis iliustracijomis žurnalo leidybos vaikams. Pradžioje tai galėtų būti LASUC reginčiųjų raštu leidžiamo žurnalo "Boružėlė" brailio variantas, todėl toks projektas įtrauktas į 2005 m. žmonių su negalia socialinės integracijos programos leidybos projektą.

Parengta ir balandžio 30 d. pateikta Invalidų reikalų tarybai (IRT) prie Vyriausybės LASS vykdomos žmonių su negalia socialinės integracijos 2005 m. programa, į kurią buvo įtraukti LASS centro tarybos, kitų LASS bei aklaisiais besirūpinančių įstaigų, aklųjų organizacijų parengti projektai. Iš viso programoje pagal IRT nustatytus prioritetus (reabilitacija, socialinės paslaugos, aplinkos prieinamumas, ugdymas, užimtumas, visuomenės švietimas) pateikti 36 projektai. Iki šiol IRT paprastai finansuodavo 18-20 programos projektų.

IRT iniciatyva balandį įvyko 2 susitikimai su Vyriausybės nariais - Sveikatos apsaugos ministru J.Oleka ir Švietimo bei mokslo ministru A.Monkevičiumi. LASS vadovai Sveikatos apsaugos ministrui išsakė susirūpinimą dėl regėjimo invalidams nepakankamų palaikomosios reabilitacijos kvotų į "Baltijos" poilsio namų reabilitacijos centrą, siūlė nustatyti fiksuotą kvotų skaičių (400 - 500 kelialapių per metus), skirti jas miestų ir rajonų poliklinikoms atsižvelgiant ir į neregių susibūrimą prie vienos ar kitos gydymo įstaigos. Švietimo ir mokslo ministrui A.Monkevičiui buvo išdėstyta tai, kas LASS požiūriu trukdo regėjimo negalios vaikų integruotam mokymui, ko trūksta vaikų muzikiniam ugdymui, profesiniam rengimui, ką turėtų nuveikti ir aukštosios mokyklos, atsižvelgdamos į neįgaliųjų ugdymo pokyčius. Su Vyriausybės nariais sutarta, kad rudeniop įvyks kitas susitikimas, kuriame jie, išanalizavę iškeltas problemas, atsakys, kokie rasti būdai joms spręsti.

IRT ruošiant neįgaliųjų profesinės reabilitacijos strategiją, centro taryba pateikė regėjimo invalidų profesinio rengimo schemą.

Šių metų balandžio 1 dieną įsigaliojus Valstybinių šalpos išmokų įstatymui, paaiškėjo, kad sutrikusio regėjimo asmenims, kuriems suteikiama I invalidumo grupė pagal regėjimą, atsirado problema gauti tikslinę kompensaciją slaugos išlaidoms. Mat Valstybinių šalpos išmokų įstatyme atsirado viena nauja sąlyga, kurios svarstant projektą nebuvo, - kad kompensacijos slaugos išlaidoms gali būti skiriamos tik invalidams, pripažintiems reikalingais nuolatinės slaugos, o Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisija (MSEK) neregių tokiais nepripažįsta. Gegužę centro taryba kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei Invalidų reikalų tarybą, išdėstė problemą ir prašė užtikrinti, kad I gr. regėjimo invalidai būtų pripažinti reikalingais nuolatinės slaugos (nuolatinės priežiūros ar nuolatinės pagalbos) ir kad jiems būtų mokama tikslinė kompensacija slaugos (priežiūros, pagalbos) išlaidoms.

Gegužės 11 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, juo pakeisdamas iki tol galiojusį Invalidų socialinės integracijos įstatymą.

Centro taryba gegužės 18 d. atleido UAB "Regseda" direktorių V.Šeporaitį jo paties prašymu ir bendrovės direktoriumi paskyrė V.Skukauską, iki tol dirbusį bendrovės direktoriaus pavaduotoju. V.Šeporaitis bendrovei vadovavo 4 metus. Per tą laikotarpį bendrovė iš bankrutuojančios tapo stabiliai ir pelningai dirbančia įmone. Pradėjus dirbti V.Šeporaičiui, įmonė turėjo 103,1 tūkst. Lt balansinio nuostolio, o gamybos nuostolis siekė net 476,2 tūkst. Lt. 2003 m. UAB "Regseda" jau turėjo 858 tūkst. Lt balansinio pelno, iš šio skaičiaus - 84 tūkst. Lt buvo pelnas iš gamybos. Bendrovėje daug padaryta tvarkant pastatus, stiprinant darbo drausmę bei plečiant ūkinius ryšius. Siekis nesutrikdyti gerą dabartinį bendrovės darbo ritmą, valdymo perimamumą ir nulėmė buvusio direktoriaus pavaduotojo V.Skukausko paskyrimą direktoriumi.

Centro taryba taip pat pritarė bendro su kitomis neįgaliųjų organizacijomis dienos centro steigimui Raseiniuose. Tokį sprendimą palaiko ir Raseinių savivaldybė, žadanti remti šio centro veiklą. O LASS remtų specialiuosius aklųjų poreikius tenkinančias programas.

Gegužę atėjo žinia iš Vokietijos aklųjų sąjungos, kad ji sutinka finansuoti centro tarybos pateiktą projektą dėl vokiečių autoriaus vaikiškos knygos lietuvių kalba leidybos. Mūsų leidėjams beliko pasirinkti knygą ir ją laiku išleisti.

Lietuvos neįgaliųjų forumas (LNF) gegužės mėnesį buvo priimtas į Europos neįgaliųjų forumą. Centro taryba padėjo rengti LNF deklaraciją, kitus dokumentus ir pasiruošti stojimui.

Po Europos aklųjų suvažiavimo savo veiklą pradėjo Europos aklųjų sąjungos (EAS) ryšiams su Europos Sąjungos institucijomis komisija, kurios pirmininkas yra Rudolfas Katanis iš Italijos. Tai išskirtinė komisija EAS struktūroje. Joje privalu dalyvauti visoms šalims, ji koordinuoja visus per EAS teikiamus projektus. Pagaliau ji vienintelė turi atskirą sąskaitą ir kabinetą (tarybą), į kurį paskirtas ir LASS pirmininkas O.Petrauskas.

Ši komisija gegužės 7 - 9 d. Prahoje neseniai į Europos Sąjungą įstojusioms šalims organizavo seminarą "Organizacijos galimybių didinimas". LASS šiame seminare atstovavo jaunimas - R.Žoržojūtė ir K. Verbliugevičius. Seminaro pranešėjai akcentavo, kad aklųjų organizacijų veiklos tikslas turi būti regėjimo negalios žmonių poreikių tenkinimas ne per specialiąsias institucijas, o per bendrąsias. Kaip teigė R.Katanis, integracija - tai ne pagalba, o barjerų tarp "sveikos" ir neįgalios visuomenės nykimas. O gegužės 21 - 23 d. Dubline vyko EAS ryšių su Europos Sąjungos institucijomis komisijos posėdis. Jame dalyvavo LASS pirmininkas O.Petrauskas. Komisijoje aptarta rengiama neįgaliųjų teisių konvencija, etikečių brailio raštu ant vaistų direktyva, kampanija dėl televizijos programų prieinamumo akliesiems bei projektai, kuriuose dalyvauja nacionalinės aklųjų organizacijos.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]