IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Dr. Valentinas Vytautas TOLOČKA

ŽIVILĖ

Gegužės 6 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1924) Živilė Adomaitienė, redaktorė, nuo pat jaunystės neregių bičiulė, paprastai ji buvo vadinama Živile.

Ž. Medekšaitė-Adomaitienė gimė Kaune (pati sakosi gimusi 1922 m. gegužės 4 d.) inteligentų šeimoje. 1940 m. baigė "Aušros" mergaičių gimnaziją. Būdama gimnazistė ir skautė kartu su kitomis gimnazistėmis eidavo į aklųjų institutą diktuoti knygų, kurias instituto bibliotekai brailio raštu perrašinėdavo patys auklėtiniai. Vokiečių okupacijos metais Živilė instituto auklėtiniams laisvalaikiu skaitydavo grožinę literatūrą, padėdavo ruoštis pamokoms tuo metu mokytojų seminarijoje besimokančiam Antanui Jonynui, užrašinėjo jo eilėraščius.

1944 m. spalio 15 d. buvo įsteigtas LAD Kauno skyrius, išrinkta skyriaus valdyba, į kurią įėjo ir Živilė Medekšaitė, ji dirbo sekretore. 1947 m. buvo išrinkta delegate į Lietuvos aklųjų draugijos pirmąjį suvažiavimą. Kurį laiką Kauno valdyba neturėjo savų patalpų, todėl posėdžiai dažnai vykdavo Medekšų bute (Tulpių gatvėje). Živilė savo draugišką pagalbą nuolat teikdavo organizuojant kultūrinius renginius, draugijos nariams skaitydavo grožinę literatūrą, padėjo konservatorijoje studijuojančiam Antanui Adomaičiui.

1949 m. Živilė Medekšaitė baigė Kauno universitetą, jame studijavo lietuvių ir anglų kalbas. Įvairiose Kauno mokyklose dirbo mokytoja, redaktore valstybinėje leidykloje. 1953 m. ištekėjo už chorvedžio ir kompozitoriaus Antano Adomaičio.

Buvo gerai susipažinusi su brailio natų sistema, todėl su savo vyru, 1964 - 1988 m. dirbdami LAD leidyklos muzikos redakcijoje, į brailio raštą perrašė tūkstančius lapų įvairiausių muzikos kūrinių.

1968 - 1970 m. Ž. Adomaitienė dar dirbo LAD centro valdybos leisto biuletenio "Naujienos" redaktore. Mirus A. Adomaičiui, liko jo rašytos knygos "Dešimt pradžių" juodraščiai brailio raštu. Tuos juodraščius ji iššifravo, suredagavo tekstą ir parengė spaudai. Ji ir pati yra rašiusi straipsnių apie aklųjų gyvenimą, prisiminimų.

Spaudos draudimo gadynė ir neregiai knygnešiai

Gegužės 7-oji - spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Šįmet ji ypač reikšminga, nes sukanka 100 metų, kai atgauta lotyniškomis raidėmis spauda, kurią carinė valdžia 1864 m. buvo uždraudusi. Rytprūsiuose, daugiausia Tilžėje, išspausdintos lietuviškos knygos ir laikraščiai buvo slapta gabenami per Rusijos Vokietijos sieną ir platinami visoje Lietuvoje. Knygnešių sąjūdyje dalyvavo daug žmonių, tarp jų randame ir neregių. Žinių apie juos aptinkame Petro Rusecko parengtame leidinyje "Knygnešys" (1928) bei periodinėje spaudoje.

Antai neregys Jonas Dubinskas, gyvenęs Meištuose Šakių rajone, vėliau Naumiestyje, per sieną atneštų knygų daug išplatino tarp kaimo žmonių, nors žandarų buvo persekiojamas ir kratomas.

Iš Kurtuvėnuose gyvenusios silpnaregės škaplierninkės Onos Butkaitės atsiminimų sužinome: "Man nuo 10 metų amžiaus pradėjo skaudėti akis, taigi neteko išmokti nei rašyti, nei skaityti. Ilgai akis skaudant, jas pagadinau ir visą savo amžių neturiu gero matymo. Be to, esu raiša (šluba). Nesveikata privertė mane imtis "pauperystės" (smulkios prekybos verslo. - V.T.)". Vėliau ji pasakoja: "Dažnai man keliaujant su savo "kromeliu" po atlaidus, turėjau pasidirbus tam tikrą dėžę savo prekėms sukrauti. Mano dėžė turėjo du dugnu, tarp kurių buvo paslėptos knygos. Nežinąs negalėdavo to pastebėti."

Kęstutis Balčiūnas žurnale "Europos lietuvis" (1993) irgi aprašo aklą knygnešį. Jo manymu, vienu žymiausių Žemaitijos knygnešių buvęs Petras Kavaliauskas iš Gvaldų kaimo Šilalės rajono. Apakęs nuo raupų. Vedžiodavęs jį 5 - 7 metų vaikas Jonas Siurplys, kuris užaugęs irgi tapo savarankišku knygnešiu. Kad neatkreiptų nereikalingų akių dėmesio, eidavęs elgetaudamas. Kas įtars aklą elgetą, vedamą mažo vaiko? "Dažniausiai jis iš Tilžės pernešdavo knygų per sieną ir palikdavo pas ūkininkus, kurie jau parsiveždavo tas knygas į namus, - pasakoja K. Balčiūnas. Krosnyje turėjo slėptuvę, kur būdavo knygos. Įėjimą į slėptuvę buvo įrengęs per lubas. Kita knygų slėptuvė buvo po klevu, darželyje, prie pat kelio į Judrėnus."

Jurbarkietis "Mūsų žodžio" korespondentas Valentinas Čyžas savo rajone aptiko pasakojimą apie neregį Eržvilko gyventoją Juozą Ignatavičių, kuris visą amžių knygas po žmones nešiojęs. Gimęs Butkaičių kaime, būdamas septynerių metų, apakęs. Klajonėse po apylinkes jį visada lydėdavęs sūnus Feliksas. Šalia duonos kampučio, terboje būdavęs priglaudžiamas lietuviškas elementorius. Apie tai rašoma ir knygoje "Eržvilkas" (1970).

"Literatūros ir meno" savaitraštyje (1970) Alfonsas Vabalas išspausdino straipsnį apie knygnešį Jurgį Gudą, gyvenusį Žemaitijoje, netoli Kulių. Autorius pažymėjo: "Nei nuolatiniai pavojai, nei gaudynės ir persekiojimai, nei kulkos nenumalšino pasiryžėlio. Jis ėjo net ir po to, kai muitinės žandaro paleista kulka visam gyvenimui užtemdė vieną akį. Dvylika metų truko tie šventi žygiai už spausdintą lietuvišką žodį." Pridėsime: jau apakusį 1941 m. gruodžio mėn. hitlerininkai jį sušaudė.

Oftalmologas Vytautas Avižonis žurnale "Medicina" (1938) užsimena radęs vieną akląjį, gyvenusį Viduklėje, sukūrusį šeimą ir gaunantį net pensiją už knygnešystę. Būta ir dar neregių knygnešių, apie juos užuominų aptinkame tarpukario spaudoje.

Taigi uždraustos spaudos platinimas buvo visų žmonių reikalas. Neregiai taip pat suprato ir vertino lietuvišką knygą, kiek leido galimybės ir sumanumas, prisidėjo prie šviesos skleidimo ją platinant.

MINĖTINOS SUKAKTYS

Birželio 1 d. sukaks 75 metai, kai gimė (1929) Rimantas Jasas, istorikas, archeografas. LASS narys nuo 1995 m. spalio 31 d. Mirė 2002 m. sausio 25 d.

Birželio 3 d. sukaks 100 metų, kai gimė (1904) Povilas Četkauskas, dirigentas, akordeonininkas, akordeono vadovėlių autorius. Mirė 1991 m. kovo 7 d.

Birželio 8 d. sukaks 115 metų, kai mirė (1889) Vladislovas Šachna, neregys vilnietis, pianistas, kompozitorius.

Birželio 14 d. sukaks 40 metų, kai (1964) per respublikinę televiziją pirmą kartą buvo parodytas LAD meno mėgėjų koncertas. Jį atliko Klaipėdos aklųjų įmonės saviveiklininkai.

Birželio 21 d. sukaks 50 metų, kai gimė (1954) Jadvyga Davidovič, LASS Šalčininkų rajono tarybos pirmininkė.

Birželio 22 d. sukaks 60 metų, kai gimė (1944) Gražina Siderevičienė, Kauno aklųjų ir silpnaregių centro kultūrinių renginių organizatorė, korespondentė, žurnalo "Mūsų žodis" redkolegijos narė.

Birželio 26 d. sukaks 90 metų, kai gimė (1914) Teofilė Žemaitytė, poetė.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]