ŠVIETIMAS IR REABILITACIJA

Aurimas PAPEČKYS

JAUNIMO LYDERIŲ MOKYMAI


2004 m. balandžio 1-7 dienomis Estijos mieste Kurassaare Saremo saloje vyko Baltijos šalių jaunimo su regėjimo negalia lyderių mokymai. Ši vieta pasirinkta dėl to, kad ji būtų nauja ir neutrali visiems dalyviams. Kitaip sakant, seminarą buvo galima surengti ir aklųjų mokykloje, tačiau jo dalyviai būtų patekę po rūpestingu globėjų sparneliu ir nepajutę savarankiško gyvenimo skonio.

Seminare dalyvavo 24 jaunimo atstovai su regėjimo negalia iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Projekto dalyviai - abiturientai ir studentai. Dalyviai buvo apgyvendinti viešbutyje "Staadioni". Viešbutis nėra pritaikytas žmonėms, turintiems regėjimo negalią, tad šios neypatingos sąlygos visus akluosius privertė griebtis baltosios lazdelės. Seminarui vadovavo aklieji dėstytojai iš Bulgarijos ir Rusijos, taip pat dalyvavo ir pasaulio tiflopedagogų prezidentas iš Amerikos - Laris Kembelas.

Lietuvos jaunuoliai mokymuose

Pagrindiniai šio projekto tikslai: lyderystės plėtra Baltijos šalyse tarp regėjimo negalią turinčių žmonių, dalyvių asmeninių organizacinių sugebėjimų ugdymas; taip pat buvo bandoma atskleisti naujus galimus jaunimo lyderius. Buvo lavinami bendravimo įgūdžiai. Darbo grupės sudarytos pasirenkant skirtingų šalių atstovus. Kadangi mokymai organizuoti anglų kalba, tai, be abejo, padėjo lavinti ir šios kalbos įgūdžius.

Seminaro metu buvo mokoma dirbti grupėse, apibrėžti projektų tikslus, suformuluoti uždavinius, parengti finansų paieškos planą ir kitų organizacinių gebėjimų. Specialių metodų bei užduočių pagalba buvo siekiama išsiaiškinti naujus jaunimo lyderius Baltijos šalyse. Organizacinių gebėjimų jaunimas mokėsi 5 dienų kursuose. Kiekvieną dieną 9 - 17 val. vykdavo paskaitos ir perteiktų žinių praktinis realizavimas. Buvo imituojami pokalbiai su darbdaviu, derybos dėl projektų finansavimo, spaudos konferencija. Seminaro dalyviai iš Baltijos šalių dirbo susiskirstę į grupes, kurios rengė kvietimą miesto merui, žurnalistams ir neįgaliųjų organizacijų atstovams. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas jaunimo mokymui, be to, kaip reikia elgtis įvairiose situacijose, pavyzdžiui, ieškant darbo.

Reikia pažymėti ir neformaliąją projekto naudą. Susipažino jaunimas iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Kartu buvo lankomi muziejai, senamiestis, pajūrys. Užsimezgė draugiški santykiai. Įsimintiniausi įvykiai lietuviams atsitiko jau pirmąją dieną tik atvažiavus. Laiko buvo į marias, nes mes atvažiavome pirmieji, tad nusprendėme aplankyti pajūrį ir pilį. Atrodytų, nieko ypatinga, bet... Ilgai ieškotas pajūrys, pasirodo, tebuvo tik įlanka, o vietoj šilto, mums įprasto paplūdimio smėlio mus sutiko šalti akmenys ir šaltas oras. Apsilankymas pilyje taip pat buvo įdomus, nes joje - visa Saremo salos istorija, bet kai į tą pačią pilį, atvažiavus kitoms delegacijoms, reikėjo eiti dar kokius du kartus, tai Saremo istorijos pasirodė per daug, o mes pasijutome kaip tikri šios salos gyventojai.

Tarp paskaitų, per kavos pertraukėles, vykdavo šalių prisistatymai. Lietuviai savo šalį pristatė sudainuodami "Ant kalno mūrai" ir visus pavaišindami lietuviškais saldainiais bei šakočiu. Tarp estų buvo silpnaregis, jau dainavęs profesionalioje operos scenoje, tad estų prisistatymas buvo išties įspūdingas - dainininkas sudainavo "O sole mio" ir dar keletą ištraukų iš operų. Latviai turėjo muzikantų, grojančių pučiamaisiais instrumentais, taigi jie prisistatė grodami. Beje, čia buvo mergina, kuri mokosi aklųjų šokio, ji irgi dalyvavo prisistatant latvių komandai. Keletas žodžių apie aklųjų šokį: suprantama, kaip nėra atskiros aklųjų muzikos (o tik aklųjų atliekama muzika), taip nėra ir atskiro aklųjų šokio ar kokios ypatingos jo rūšies, tad ir šis pavadinimas kiek sąlyginis. Tačiau pasaulyje egzistuoja būtent tai, ką galima pavadinti aklųjų šokiu: nematantis ar silpnai matantis žmogus, profesionalus šokėjas, šoka maždaug pusantro kvadratinio metro plote - tai jam leidžia orientuotis ir nepasiklysti scenoje. Minėta latvių mergina kol kas vienintelė Baltijos šalyse atlieka aklųjų šokį.

Po paskaitų netrūkdavo įvairių diskusijų. Buvo surengta net šokių mokymo pamokėlė. Vieną vakarą praleidome "nacionalinėje" salos užeigoje, kur klausėmės Estijos muzikantų atliekamų melodijų. Ši užeiga estiškai vadinama "Trater" (liet. - malūnas) - ir iš tikrųjų visa ta užeiga yra kaip didelis malūnas, apšviestas prožektoriais. Estų muzikoje radome panašumo su jau pažįstamomis melodijomis, nes galėjome dainuoti kai kurias dainas, pavyzdžiui, "Nors nėr tavęs čionai".

Seminaro pabaiga buvo vainikuota pažymėjimų ir sagų įteikimu. Taip, taip, kiekvienas gavome po pažymėjimą ir po medinę kadagio sagą. Sagą puvo pasiūlyta prisisiūti prie švarko ir kaip kompiuterio mygtuką paspausti tada, kada prireiks apie ką nors ypatingai smarkiai galvoti. Dovanų gavo ir seminaro dėstytojai - kiekvienas daugiau nei po keturių šimtų milijonų metų senumo akmeninį "kiaušinį". Gavo ir užduotį - perėti gautus kiaušinius tol, kol išperės naują seminarą. Po viso to vyko nuostabus vakarėlis. Ragavome estiškų patiekalų, šokome ir linksminomės.

Džiugu, kad daugelis aktyviausių seminaro dalyvių yra jaunimo su regėjimo negalia organizacijos "Lietuvos aklųjų inovacininkų sąjungos" nariai. Jaunimas įgijo vertingų žinių, kurias galės pritaikyti organizuodami panašų seminarą Lietuvoje. Organizuoti tokius mokymus nuspręsta siekiant tobulinti jaunimo gebėjimus nevyriausybinių organizacijų veikloje.

Seminaro dalyviai yra dėkingi projekto rėmėjams ir organizatoriams už puikią galimybę įgyti naujų žinių ir užmegzti naujus kontaktus su kitų Baltijos šalių jaunimo atstovais. Projekto rėmėjai: Lawrence Campbell, Overbrook aklųjų mokykla (Filadelfija, JAV) ir atviros visuomenės fondo programa "Rytai rytai". Organizatoriai: "EENET" projekto Baltijos šalyse koordinatorius Vitas Purlys ir Estijos Tartu aklųjų mokykla.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]