TIFLOTYRA

Juozas VALENTUKEVIČIUS

KNYGOSE - PASAULIO AKLIEJI


Brailio knygų viršeliaiLietuvos aklųjų biblioteka išleido dvi originalias knygas - "Aklųjų švietimas pasaulyje" ir "Brailio raštas pasaulyje". Šios knygos sudarytos iš straipsnių, spausdintų užsienio šalių periodikoje 1993-2003 metais.

Mintis išleisti šias knygas kilo dėl vienos paprastos priežasties: Lietuvos aklųjų bibliotekos tiflotyros skyriuje dirbančios vertėjos Audronė Gendvilienė ir Ina Praprovienė peržiūri gaunamus periodinius leidinius anglų ir vokiečių kalbomis ir, nusprendus vertimų komisijai, įdomiausius bei aktualiausius iš jų verčia į lietuvių kalbą. Per pastaruosius dešimt metų susikaupė daug straipsnių, todėl ir buvo nuspręsta išleisti atskirus teminius leidinius. Nors garsinių knygų skaitytojai ir galėjo susipažinti su verstiniais straipsniais, įgarsintais žurnale "Aklieji pasaulyje", ir rasti straipsnių vertimus visuose bibliotekos filialuose, tačiau, kaip parodė patirtis, skaitytojams patogiau naudotis medžiaga, kuri suskirstyta temomis ir išleista atskirais leidiniais.

Šias abi knygas skaitytojai jau gali rasti Lietuvos aklųjų bibliotekoje, jos filialuose bei aklųjų mokyklose, o norintieji, pareiškę pageidavimą leidėjams, gali gauti jas skaitmeniniu formatu.

Trumpai pristatysime kiekvieną knygą.

"Aklųjų švietimas pasaulyje"

Knyga sudaryta iš keturių skyrių: specialistų ruošimo genezė, aklųjų ir silpnaregių mokymo įstaigos, aklųjų lavinimo įvairovė pasaulyje ir tėvų patirtis auginant sutrikusio regėjimo vaikus.

Jau skyrių pavadinimai sako, kad leidinyje - labai įvairi medžiaga apie aklųjų švietimą. Daug diskutuojama apie aklųjų švietimo ir lavinimo būdus: ar aklieji turi būti mokomi specialiose mokyklose, ar integruotai su reginčiaisiais. Atskiros šalys šioje srityje turi labai skirtingą patirtį. Tose šalyse, kur švietimas pažengęs, praktikuojamas integruotas, nors specializuotų mokyklų irgi neatsisakoma, pavyzdžiui, Vokietijos Paulo ir Šarlotės Kniese mokykloje kartu mokosi silpnaregiai, akli ir su kitomis negaliomis vaikai su sveikais apylinkės vaikais. Jie kartu gali pagelbėti vieni kitiems įvairiose situacijose. Tiesą sakant, kol kas griežtos nuomonės šiuo požiūriu nėra. Įvairiose šalyse - įvairios švietimo sistemos. Tačiau pasaulinė globalizacija ir techninės pažangos vystymasis vienodina ir mokymo metodus, nes vienos šalies patirtis lengvai gali būti perimama ir kitų šalių.

Skyrelyje "Aklųjų lavinimo įvairovė pasaulyje" skaitytojai ras įdomios medžiagos apie aklųjų lavinimą įvairiose pasaulio šalyse ir kontinentuose, susipažins su daugiau kaip dvidešimties šalių aklųjų lavinimo patirtimi. Manome, kad skaitytojus sudomins pasakojimas apie septynias aklųjų mokyklas Kinijoje, apie kurias pasakoja vokiečių pedagogė Kornelija Šarp, kuri domėjosi Kinijos švietimu. Čia galima susipažinti su skirtingomis švietimo metodikomis, pvz., vengro Andras Petio konduktyvaus (neregių su fizine negalia) ugdymo metodika ir praktika, taikoma Vengrijos respublikos švietimo sistemoje .

Marta Heiz iš JAV pasakoja prisiminimus apie XX a. pradžios aklųjų švietimą bendrojo lavinimo mokykloje. Kaip tik tuo metu eksperimento tvarka buvo nutarta vaikus su regėjimo problemomis pradėti mokyti kartu su sveikaisiais. Pradžia buvo nelengva, tačiau tai buvo pirmieji žingsniai, davę pradžią integruotam aklųjų ir silpnaregių vaikų mokymui. XX a. antrojoje pusėje ši mokymo sistema paplito daugelyje pasaulio šalių.

Leidinyje skaitytojai ras medžiagos ir apie Karaliaučiaus srityje veikusią aklųjų įstaigą. Šios įstaigos veikla įdomi tuo, kad nuo 1819 metų tuometinėje Rytų Prūsijoje pradėta rūpintis aklaisiais karo invalidais. Po kiek laiko ši įstaiga peraugo į Karaliaučiaus aklųjų institutą ir veikė iki 1944 metų. Šiame institute mokėsi keliolika neregių iš Lietuvos. Paskutinis čia mokėsi (1941-1944) Augustinas Kasperavičius - buvęs aktyvus muzikos meno mėgėjas ir propaguotojas, grojęs įvairiais instrumentais, palikęs keletą savo kūrybos muzikinių kūrinių. Karaliaučiaus aklųjų institutas nemažai turėjo įtakos steigiant Kauno aklųjų institutą. Pirmosios knygos brailio raštu, pedagogų patirtis ir aklųjų lavinimas kaip tik ir buvo pritaikyta aklųjų švietimui Lietuvoje.

Skaitytojai ras ir daugiau įdomios medžiagos, nes knygoje esą 44 straipsniai suteikia galimybę susipažinti su aklųjų švietimu įvairiose pasaulio kultūrose.

"Brailio raštas pasaulyje"

Tai pirmas tokios didelės apimties Lietuvos aklųjų bibliotekos jėgomis išleistas straipsnių rinkinys, skirtas brailio raštui. Čia rašoma apie užsienyje naudojamą brailio raštą, jo raidą, reformas, skaitymo įgūdžių formavimą, trumparaščio kūrimą įvairiose šalyse ir pan. Sparčiai keičiantis kompiuterinėms technologijoms, kai kuriose šalyse pradėta reformuoti brailio rašto abėcėlę. Čia rasite minčių apie vokiečių pastangas sukurti "Eurobrailį", brailio rašto pakeitimus Švedijoje, reljefinių žemėlapių leidybą bei brailio raštu medžiagos spausdinimo kontrolę Anglijoje, taip pat apie arabų rašmenų pritaikymą brailio raštui. Susipažinsite su Danijoje vykusia 2002 metais tarptautine konferencija "Brailio raštas skaitmeniniame amžiuje".

Visame pasaulyje brailio raštas įsigalėjo tiktai XX a. pradžioje. Ir ligi šiol jis tebėra vienintelis labiausiai tinkantis aklųjų švietimui. Nors brailio raštui rimtą konkurenciją sudaro garsinė knyga ir sparčiai besivystantis kompiuterinis raštingumas, bet brailio raštui bent artimiausiu metu išnykimo pavojus negresia. Tuo bus galima įsitikinti skaitant šį leidinį.

Abi šios knygos visų pirma skiriamos pedagogams, dirbantiems su aklaisiais ir silpnaregiais specialiosiose ir bendro lavinimo mokyklose ir visiems, besidomintiems aklųjų švietimu bei brailio rašto kultūra.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]