NEREGYS IR VISUOMENĖ

Henrikas STUKAS

INTEGRUOTAS MOKYMAS - JAU REALYBĖ


Prieš dešimt metų buvo suformuota socialinės bei edukacinės integracijos strategija, specialiųjų poreikių vaikams pripažinusi teisę mokytis bendrojo lavinimo mokykloje. Deja, ir Švietimo ministerijos darbuotojai, ir mokytojai šioje ugdymo srityje turėjo labai mažai patirties. Regos negalią turintiems vaikams pradėjus lankyti paprastas vidurines mokyklas ir mokiniai, ir mokytojai susidūrė su daugeliu problemų. Norėdama nors šiek tiek prisidėti prie integruoto švietimo, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, padedama Švedijos aklųjų sąjungos 2001 m. pradėjo vykdyti projektą "Aklųjų ir silpnaregių galimybės mokytis visiškos integracijos principu". Šio projekto koordinatorė ir vykdytoja - LASS centro tarybos užsienio reikalų vedėja Audronė Jozėnaitė. Projekto trukmė - treji metai.

Šių metų vasario 27 d. iš Švedijos į Vilnių atvyko Švedijos aklųjų sąjungos atstovas Per-Arne Kranz bei mums gerai pažįstama Nina Sjoblom. Vilniaus viešbučio "Ecotel" konferencijų salėje įvyko šio projekto apibendrinimas. Projektas buvo vykdytas keliais etapais: Mažeikiuose ir Vilniuje buvo surengti du seminarai, vėliau suorganizuota didelė tiflopedagogų konferencija. Vasarą, per atostogas, rengtos integruotai besimokančių neįgalių vaikų stovyklėlės, kuriose vaikai ir jų tėvai buvo konsultuojami įvairiausiais klausimais. Projekto dalyvių iniciatyva susikūrė tėvų organizacija.

Projekto apibendrinime dalyvavo LASS centro tarybos pirmininko pavaduotojas Sigitas Armonas, reabilitacijos ir švietimo patarėja Irena Matulienė, "Versmės" mokyklos direktorė Alvyra Galkina, didelis būrys iš rajonų atvykusių tiflopedagogų. Diskusiją vedė Audronė Jozėnaitė.

Integruotas mokymas įsibėgėjo

Nemažai neregių ar silpnaregių mokinių pastaruoju metu pradėjo mokytis arčiausiai savo namų esančiose bendrojo lavinimo mokyklose. Tai integruotas mokymas. LASS centro tarybos darbuotojos Irenos Matulienės duomenimis, respublikoje yra apie 790 ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų, turinčių regos sutrikimų. Ikimokyklinio amžiaus - 196, mokyklinio - 594. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, Vilniuje, mokosi 159 mokiniai, dešimtmetėje Kauno silpnaregių internatinėje mokykloje - 87 mokiniai. Pernai LASUC baigė 14 abiturientų: 1 neregys ir 13 silpnaregių. Iš jų 9 įstojo į aukštąsias mokyklas. Specialiosiose mokyklose šiais mokslo metais mokosi 246 moksleiviai. Daugiau nei 278 regos negalią turintys mokiniai jau mokosi integruotai - bendrojo lavinimo mokyklose.

Diskusiją įžanginiu žodžiu pradėjo LASS centro tarybos pirmininko pavaduotojas S.Armonas: "Mes, kaip nevyriausybinė organizacija, daug dėmesio skiriame neįgaliųjų švietimui. Nuo pat mūsų organizuotos veiklos užuomazgų viena iš prioritetinių sričių - neregių bei silpnaregių lavinimas. Aišku, dabar, kaip ir anksčiau, daugiausia neregių ir silpnaregių vaikų mokosi specializuotose mokyklose. Tik prieš kelerius metus drąsiausieji ryžosi mokytis kartu su reginčiaisiais. Tai integruoto mokymo užuomazgos. Man dažnai tenka lankytis įvairiose Europos šalyse. Ten taip pat nėra vieno požiūrio į integruotą neįgaliųjų mokymąsi. Manyčiau, jog dirbtinai skatinti integruotą mokymąsi nederėtų. Kiekvienas neįgalus vaikas, padedamas artimųjų, turi teisę pasirinkti jam tinkančią mokymosi formą. Pasirinkus integruotą mokymąsi, neįgalusis susiduria su tam tikromis problemomis: tai visuomenės požiūris, informacijos gausa, mokymo priemonių stoka, pedagogų kvalifikacija. Tikiu, kad šios problemos laikinos. Padedant Švietimo ir mokslo ministerijai, pedagogams ir tėvams, jos bus išspręstos. Aišku, mes irgi neliksime nuošalyje".

LASUC socialinio ugdymo skyriaus vedėja Stasė Bričkutė pastebėjo daug integruoto mokymo problemų bei povandeninių rifų: "Neregių ir silpnaregių ugdymosi galimybės šiandien labai didelės. Problemos, kurias sprendžiame jau dešimtmetį, matyt, dar greitai neišnyks. Štai nuvykus į bet kokio miesto ar miestelio švietimo skyrių, darbuotojai teigia: mūsų rajone mokosi 500 mokinių, iš jų - 90 modifikuoti, 30 adaptuoti ir 11 integruotų neregių bei silpnaregių. Tačiau tokios sutrikimų klasifikacijos tikrai nėra. Mes ją sukūrėme patys".

Tiflopedagogė S.Bričkutė visų susirinkusiųjų dėmesį atkreipė į nuolatinius skundus, jog bendrojo lavinimo mokyklose besimokantiems vaikams su negalia nėra pritaikyta aplinka, nėra specialių mokymo priemonių. "Tokiomis kalbomis tik išskiriame patį vaiką bei jo ligą," - teigė S. Bričkutė. Lankydamasi daugelyje Vilniaus rajonui priklausančių mokyklų tiflopedagogė pastebėjo, jog mokydamiesi bendrojo lavinimo mokyklose silpnaregiai mokiniai ypatingų sunkumų nepatiria. Jiems nesunku integruotis. Problemų dažniausiai iškyla dėl pačių neregį ar silpnaregį vaiką auginančių šeimų. Tėvai ar kiti šeimos nariai negali padėti neįgaliajam arba nenori to daryti. Čia kalbama apie pamokų ruošimą. Tyrimais yra įrodyta, jog neregys ar silpnaregis sėkmingai integruotai mokytis gali tik tada, kai tėvai jam skiria 70 proc. savo laiko. Jie turi aktyviai domėtis savo vaiko reikalais. Be tėvų pagalbos integruotas mokymas nebus sėkmingas. Vilniaus krašte integruotai mokosi 2 neregiai. Vienas penktokas, kita pirmokė. Penktokui mokslai sekasi gerai. Juo rūpinasi tėvai bei pedagogai. O pirmokė nuo pat pirmųjų dienų susiduria su daugybe problemų. Ji nelankė darželio, mokyklai buvo ruošiama namuose. Tėvai negali skirti pakankamai dėmesio, tačiau laikosi nuostatos, jog vaikas turi mokytis arčiau namų.

Bendrojo lavinimo mokyklose dirbantys mokytojai nuolat raginami atvykti į specialius kursus seminarus. Šie kursai seminarai vyksta organizuotai. Juos rengia pedagogų kvalifikacijos kėlimo institutas, LASUC įsikūręs metodinis centras. Deja, mokytojai labai nenoriai lanko šiuos seminarus. Ką kalbėti apie mokytojus, jeigu patys tiflopedagogai nesiteikia tobulinti savo žinių. Nuolatos neatnaujinant tiflopedagoginių žinių, integruotas mokymas nebus efektyvus.

S. Bričkutės paklausus, kurį mokymo modelį - specialųjį ar integruotą - ji pati labiau palaiko, buvo diplomatiškai atsakyta: "Aš nei už integruotą, nei už specialų mokymąsi. Manau, kriterijus vienas - kad vaikui būtų gerai. Nepaisant visų problemų vis dėlto ateityje specialiose mokyklose mokysis tik kompleksinę negalią turintys mokiniai. Tai regėjimo ir judėjimo sutrikimų turintys vaikai. Silpnaregiai ar neregiai galės puikiausiai lankyti vidurines mokyklas, esančias šalia jų namų".

Integruoto ugdymo "Versmės" mokyklos direktorė Alvyra Galkina teigė: "Versmės" mokykla atvira vaikams su įvairiausia negalia. Mokytojų užduotis - visus juos išmokslinti. Pedagogų kolektyvas ieško kiekvienam vaikui tinkamo mokymosi būdo. Mokykloje mokosi trys regėjimo negalią turintys moksleiviai. Keli vaikai, be regėjimo sutrikimų, turi ir kitų negalių. Štai viena mergaitė silpnai regi ir serga cerebriniu paralyžiumi. Mergaitė mokslams nėra gabi. Tai suprantame ir mes, ir mergaitės tėveliai. Moksleivė turi daug psichologinių problemų. Ją kankino baimės priepuoliai. Mokytojų dėka, padedant klasės draugams, silpnaregė baigia atsikratyti baimės priepuolių. Aišku, kad tokie vaikai negali mokytis integruotai. Integruoto mokymo sėkmė priklauso ne nuo mokytojo ir mokinio santykių, o nuo daugelio kitų faktorių: tam tikrų sričių specialistų, visuomenės požiūrio, savivaldybių pozicijų, finansavimo šaltinių ir t.t."

Integracija vaikų akimis

Didelis būrys neregių bei silpnaregių moksleivių mokosi integruotai. Vieni nuo pirmos klasės, kiti pereina iš specialių mokyklų į bendrojo lavinimo mokyklas. Visi moksleiviai susiduria su panašiomis problemomis. Juos apklausus išaiškėjo dvi pagrindinės problemos. Visų pirma tai bendravimo stoka. Silpnaregiams stinga bendravimo patirties. Jie yra susikaustę, uždari. Dažnai jaučiasi nepatogiai dėl savo negalios, todėl su bendraamžiais sunkiau užmezga kontaktą. Dėl šios priežasties klasės draugai nepuola su jais draugauti. Neteisinga būtų tik juodinti integruotą mokymąsi. Yra ir teigiamų dalykų. Kai kuriose mokyklose silpnaregiai - kaip žuvys vandenyje. Štai Kristina Kabanova, nepaisydama silpno regėjimo, mokosi integruotai bendrojo lavinimo mokykloje, 8 klasėje. Kartais, kai mokytojai subara Kristiną, vaikai primena, jog ji silpnaregė. Mergaitė mokosi labai gerai. Dažniausiai pamokas ruošia pati. Vienuoliktokė Rasa pirmus metus mokosi integruotai. Ji džiaugiasi: "Pradėjusi mokytis integruotai pajutau, jog gyvenu visavertį gyvenimą. Mokykloje man patinka, geri draugai, puikūs mokytojai. Sulaukiu reikiamos pagalbos. Galiu drąsiai pasakyti - esu laiminga!"

Antra problema - informacija. Silpnaregiai mokiniai nesuspėja per pamokas kartu su reginčiaisiais, nes nemato, kas rašoma lentoje. Mokytojas neturi laiko individualiai dirbti su silpnaregiu, todėl atsiranda spragų. Kartais mokytojai nepelnytai rašo gerus pažymius silpnaregiams. Tai dar labiau skatina silpnaregį nesimokyti, nesistengti. Kai kurie silpnaregiai, išėję iš LASUC, vėl sugrįžta atgal. Anot LASUC direktorės pavaduotojos bendrajam ugdymui Almos Kondrotienės, "dažniausiai sugrįžtama į 6-8 klases. Kiti sugrįžta į 11 klasę paprastai norėdami gauti vidurinės mokyklos baigimo atestatą."

Taigi integruotas mokymasis Lietuvoje - realybė.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]