LASS RAJONŲ ORGANIZACIJOSE

 

NUOLAT PRIMINTI, KAD ESAME


LASS Trakų ir Elektrėnų organizacijos pirmininėi Dovilė SabaliauskaitėMetai jau įsibėgėjo. Tačiau tada, kai rengėme šį straipsnį, buvo dar tik vasaris.

Panorome pasižvalgyti po LASS rajonų organizacijas: su kokiomis nuotaikomis jos pradeda 2004-uosius, ką mąsto ir mano apie savo darbą jų pirmininkai? Pirmajai redakcijos klausimų škvalą teko atlaikyti LASS Trakų ir Elektrėnų organizacijos pirmininkei Dovilei Sabaliauskaitei.

- Papasakokite skaitytojams šiek tiek apie save. Greitai būsite magistrė - ką studijuojate ir kodėl? Kokios įtakos tai turi jūsų tiesioginiam darbui?

- Esu Vilniaus universiteto socialinio darbo studijų krypties magistrantė. Šių metų birželį tikiuosi sėkmingai apsiginti darbą, įgyti mokslinį laipsnį ir diplomą. Tapau socialine darbuotoja ne iš karto. Esu baigusi Vilniaus pedagoginį universitetą, turiu muzikos mokytojos specialybę ir muzikos bakalaurės laipsnį. Devynerius metus dirbau mokykloje muzikos mokytoja. Regėjimo sutrikimas, diagnozuotas prieš penkerius metus, ko gero, ir buvo postūmis apsvarstyti, kas aš esu, kur einu ir ko tikiuosi iš gyvenimo? Manau, šie klausimai kyla daugeliui mūsų sąjungos narių, netikėtai akis į akį susidūrusių su regėjimo negalia. Pradėjau domėtis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos veikla, dirbau savanore LASS Vilniaus miesto organizacijoje. Idėjos ir veikla man pasirodė patrauklios. Artima ir socialinio darbo sritis: mėgstu bendrauti su žmonėmis, man rūpi jų problemos.

Kalbant apie studijas, tai yra ne tik proto mankšta, bet, be jokios abejonės, reikalingos žinios, platesnis socialinės politikos reiškinių ir procesų suvokimas.

- Kada pradėjote dirbti LASS Trakų ir Elektrėnų rajono pirmininke? Koks buvo pirmasis įspūdis, koks bendras vaizdas?

- Pradėjau dirbti LASS Trakų ir Elektrėnų organizacijoje 2002 birželį, o pirmininke išrinkta tų pačių metų spalį. Gyvenu Vilniuje, todėl iki tol Trakus pažinojau tik kaip kurortinį Lietuvos miestą, per automobilio langą, kartą per metus. Dažniausiai viskas baigdavosi pasivaikščiojimu po Trakų pilį ir jos apylinkes. Pirmąją darbo dieną, ieškodama organizacijos pastato, sugebėjau pasiklysti, kaip dabar suprantu, pagrindinėje miesto gatvėje. Pati ilgai juokiausi iš tos situacijos, na, o vėliau su entuziazmu kibau į "socialinio žemėlapio" sudarymą, t. y. į pažintį su organizacijos nariais, savivaldybės, medicinos, švietimo įstaigų darbuotojais. Būdama nevietinė daug energijos iššvaisčiau elementariems dalykams: telefono numerių paieškai, tarpusavio santykių analizei ir šiaip visokiai kitokiai informacijai: kas su kuo geria kavą ir kodėl? Pasirodo, tai irgi svarbu mūsų darbe.

- Kodėl jūsų vadovaujama organizacija veikia dviejų savivaldybių teritorijose? Ar nebūtų tikslinga Elektrėnuose įsteigti atskirą LASS organizaciją?

- Anksčiau, kiek žinau, Elektrėnai priklausė Trakų rajonui. Prieš kelerius metus abu miestai tapo atskirais administraciniais vienetais. Abi savivaldybės tą savo nepriklausomybę labai linkusios pabrėžti, todėl ir mes savo organizacijos pavadinime jų nesuplakame. Iš 79 organizacijai priklausančių narių Elektrėnų savivaldybėje gyvena 29. Iš 25 įskaitoje esančių vaikų - 4. Manau, kad atskirą organizaciją įkurti nebūtų tikslinga: per mažai žmonių, sunkoka būtų rasti aktyvų energingą pirmininką.

- Šiek tiek apibūdinkite savo organizaciją: kiek turite narių, koks jų amžius ir pan.?

- LASS Trakų - Elektrėnų organizacija vienija 125 sutrikusio regėjimo asmenis. 79 iš jų yra tikrieji nariai: 35-I, 42-II ir 2-III grupės regėjimo invalidai. Įskaitoje yra 20 suaugusių ir 26 vaikai iki 18 metų. 70 proc. organizacijos narių yra nedarbingo amžiaus, 43 proc. gyvena kaimo vietovėse, vienkiemiuose. Beje, tai atitinka viso Trakų rajono gyventojų pasiskirstymo mastelį. Žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, ne visada lengva patekti į miesto centrą, todėl pas LASS organizacijos pirmininką jie lankosi dažniausiai tada, kai yra ir kitokių reikalų. Daugiausia bendrauju su organizacijos taryba, su ja sprendžiame įvairius klausimus. Tarybos nariai pažįsta beveik visus rajono akluosius ir silpnaregius, žino, kas kaip gyvena, o tai labai palengvina darbą.

- Kokia turėtų būti LASS rajono organizacija, ką ji turėtų veikti? Koks turėtų būti šiuolaikinis jos pirmininkas?

- Kiekviena rajono organizacija turi savų ypatumų, o sėkmingas jos gyvavimas priklauso nuo įvairių aplinkybių. Tai ir narių skaičius, ir savivaldybės galvų požiūris į socialinę politiką, ir finansinė savivaldybės padėtis. Labai svarbu, kiek savivaldybė gali ir nori remti neįgaliuosius per jų organizacijų teikiamus projektus. Ne paskutinėje vietoje ir kitos rajone veikiančios neįgaliųjų organizacijos, jų noras ieškoti sąlyčio taškų ar net bendros veiklos. Dabar labai aktyvėja kaimo bendruomenių sąjūdis, kyla nauji lyderiai ir konkurentai į tas pačias socialinės veiklos finansavimo kišenes. Profesionalėja seniūnijų socialiniai darbuotojai, tampa vis labiau kvalifikuotesni kitų nevyriausybinių organizacijų vadovai. Tarp visų jų aklųjų ir silpnaregių organizacija kol kas turi didelį autoritetą ir pasitikėjimą, tačiau gyvenimo tempai yra dideli ir ateityje LASS rajono organizacijos pirmininkas turės būti išsilavinęs, išmanyti socialinį darbą, kitaip sakant, turėti didelę profesinę kompetenciją arba visai pasitraukti į savanorišką visuomeninę veiklą, dirbamą savo paties malonumui.

- Koks turėtų būti rajono organizacijos santykis su savivaldybe? Turint galvoje, kad ir ji gali teikti socialines paslaugas, savivaldybė aklųjų organizacijai yra partnerė ar konkurentė?

- Akivaizdu, kad savivaldybė nevyriausybinėms organizacijoms yra socialinis partneris. Jeigu vyksta geranoriškas bendradarbiavimas, galima abipusė nauda - ir nevyriausybinės organizacijos darbuotojas, ir savivaldybės socialinės paramos skyrius rūpinasi socialiai pažeidžiamų asmenų gerove. Elektrėnų savivaldybės darbuotojai supranta, kad sutrikusio regėjimo asmenų problemas ir poreikius gali padėti nustatyti ir spręsti organizacija, atstovaujanti jų interesams. Ji remia mūsų pateiktas programas ir kitais būdais skatina mūsų veiklą. Konkurencija galbūt šiek tiek jaučiama, bet tai, matyt, aktualiau rajonams, kuriuose yra įsteigti socialinių paslaugų centrai, vadovaujami neįgaliųjų organizacijų. Nei Elektrėnuose, nei Trakuose tokio centro nėra, organizacija veikia savarankiškai, tai ir konkurencijos problemos nematau. Ir su Trakų, ir su Elektrėnų savivaldybės darbuotojais radome glaudų kontaktą. Daugelis mūsų organizacijos narių atsisakę telefonų, todėl socialinis savivaldybės darbuotojas galbūt yra vienintelis asmuo, tikrai žinantis, kaip tas žmogus gyvena, kas yra jo kaimynai ir pan.

- Koks turėtų būti rajono aklųjų organizacijos santykis su kitomis neįgaliųjų organizacijomis? Ar reikia su jomis bendrauti, dalyvauti bendruose renginiuose, bendrose ekskursijose ir pan.? Esama nuomonių, kad šito nereikėtų daryti, kad tose organizacijose mes "ištirpsime" - ką apie tai manote?

- Mano manymu, aklųjų organizacijos bendradarbiavimas su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis yra neišvengiamas ir būtinas. Aktyvesni neįgalieji, ypač jeigu jie gyvena rajonų centruose, dažnai būna ne vienos neįgaliųjų organizacijos nariai. Taigi gali būti ir taip, kad rajono neįgaliųjų organizacijos neretai atstovauja tiems patiems asmenims. Jos keičiasi informacija apie šiems žmonėms teikiamas paslaugas, prašo vienokios ar kitokios informacijos. Mūsų organizacija gražiai bendradarbiauja su Lietuvos invalidų draugijos Trakų rajono skyriumi. Neturėtų gąsdinti bendra veikla, bendri renginiai. Elektrėnuose kartu su Lietuvos invalidų draugijos Elektrėnų skyriumi turime jungtinę kaimiškos muzikos kapelą, kuriai vadovauja LASS narys Vytas Jarmalavičius. Atskiras klausimas - ką daryti, kad nesusiniveliuotume su kita neįgaliųjų organizacija. Tokio pavojaus esama, nes, pavyzdžiui, rajono Invalidų draugija yra daug gausesnė negu LASS organizacija. Tos organizacijos veikloje dalyvauja daug jaunų aktyvių žmonių. Negalėčiau pateikti nė vieno recepto. Manau, kad reikia išlaikyti organizacijos autentiškumą - mūsų negalios yra visiškai skirtingos. Bendri renginiai padeda geriau pažinti vieniems kitus, tačiau esama ir "politinių" dalykų, kai bandoma pasinaudoti, pavyzdžiui, mūsų organizacijos saviveikla, kitos organizacijos renginyje, su kita vėliava - čia aš tikrai matau pavojų. Galbūt reikėtų vengti tokių renginių, kur atiduodama mūsų organizacijos energija, mūsų lėšos. Prieš pasirenkant renginius reikia pasvarstyti, ką iš to turės tavo organizacija, tavo žmonės?

- Kaip vertintumėte "didžiąją" LASS politiką: ar turėtumėte jai siūlymų, pastabų, priekaištų?

- Šiais laikais labai populiaru kritikuoti valdžią. Nemanau, kad esu kompetentinga kritikuoti ir vertinti kitų darbus. Tačiau į vieną dalyką norėčiau atkreipti dėmesį: LASS vadovybei reikėtų peržiūrėti rajonų organizacijų pirmininkų (dabar - socialiniai darbuotojai) statusą ir atlygį už darbą. Daugelis rajonų pirmininkų turi socialinio darbuotojo išsilavinimą, nemažai yra baigę aukštąsias mokyklas, jų kompetencija, patirtis, darbų apimtys, veiklos sritys plačios. Jų darbas yra tikrai aukšto lygio ir visiškai neatitinka atlygio. Visose vadybos teorijose viena iš organizacijos sėkmingos veiklos prielaidų - teisingas apmokėjimas už darbuotojo atliktus darbus. Aklųjų ir silpnaregių sąjunga prasideda nuo rajonų organizacijų, nuo žmonių, kurie jose dirba ir ją kuria. Suprantu, kad yra veiklos sričių ir be socialinio darbo, tačiau visos organizacijos pagrindas yra jos nariai. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad kyla kitų neįgaliųjų organizacijų kompetencija. Jeigu galvojame apie sėkmingą LASS funkcionavimą ateityje, rajonų pirmininkų atlyginimai tikrai neturėtų būti paskutinėje vietoje.

- Ką manote apie galimybę telkti lėšas iš gyventojų savanoriškai pervedamų dviejų proc. jų pajamų mokesčio?

- Šį klausimą iškėliau viename seminare. Gavau netiesioginį atsakymą, kad čia lyg ir per maži pinigai... Mano mintis buvo, kad galbūt reikėtų organizuoti reklaminę kampaniją per radiją, spaudoje ir pan., kartu būtų galima pagerinti ir organizacijos įvaizdį. Buvo suabejota, ar pinigai, kuriuos sudėsime į reklamą, atsipirks? Šiuo klausimu nematau diskusijų mūsų spaudoje, negirdžiu LASS vadovų nuomonės. Viskas palikta rajono organizacijos pirmininko supratimui.

- Dar kartą grįžkime prie pačios LASS rajono organizacijos. Ar galėtumėte jos veiklą, darbo tikslus apibūdinti labai trumpai, keletu sakinių?

- Socialinio darbuotojo (kartu ir LASS rajono organizacijos) funkcija - tarpininkavimas.

Remiantis šiuo principu, turėtų vykti visa organizacijos veikla. Išsiaiškinti savo organizacijos narių problemas, jas pateikti, pagal galimybes - spręsti. Organizacija turi nuolat priminti, kad ji yra, kad vienija būtent regėjimo negalią turinčius žmones.

LASS rajono organizacija turi nuolat priminti, kad mūsų visuomenė sudaryta ne tik iš sveikų, jaunų, drąsių, įžūlių, bet ir iš kitokių žmonių.

Kalbėjosi Alvydas VALENTA

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]