SKAIČIAI, SKAIČIAI...

Rasa JANUŠEVIČIENĖ

LIETUVOS AKLŲJŲ BIBLIOTEKA SKAITYTOJŲ VERTINIMU


2004 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvos aklųjų bibliotekoje (LAB) skaitė 2788 sutrikusio regėjimo skaitytojai. Ar juos tenkina LAB teikiamos paslaugos? Ar visad jie gauna tai, dėl ko ateina į biblioteką?

2003 m. atliktas LAB skaitytojų anketinis tyrimas. Juo ir siekta rasti atsakymus į šiuos ir kitus klausimus.

Anketą sudarė 3 klausimų grupės: 1) informacija apie respondentą, 2) skaitytojų aplinkos informacinis ir fizinis kontekstas, 3) LAB paslaugų svarba ir reikalingumas skaitytojams. Didelė dalis klausimų skirta išsiaiškinti skaitytojų nuomonei apie bibliotekos leidinius.

2003 metų rugpjūčio spalio mėnesiais skaitytojai apklausti Vilniuje ir LAB filialuose Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje. Iš viso išplatinta 300 anketų. Duomenys apibendrinti iš 286 atsakytų anketų. Galima tvirtinti, jog tyrimas atspindi 10 proc. visų LAB sutrikusio regėjimo skaitytojų nuomonę.

Tyrime dalyvavo 139 vyrai ir 147 moterys. Iš jų:

I grupės regėjimo negalią turintys - 166 (58 proc.), II grupės - 114 (39,86 proc.), III grupės - 6 (2,09 proc.). Net 63,96 proc. apklaustųjų yra vyresni nei 50 metų amžiaus. Skaitytojai, turintys aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą, kartu sudaro 32,16 proc. visų respondentų.

Magnetofonais garsinėms knygoms skaityti naudojasi 256 skaitytojai (89,5 proc.), grotuvais skaitmeninio formato garsinėms knygoms skaityti - 102 (35,6 proc.), didinamaisiais stiklais (lupa) - 53 (18,53 proc.), teksto didinimo aparatais - 11 (3,84 proc.), kompiuteriais su garso sintezatoriumi - 14 (7 - Vilniuje, 7 - filialuose) (4,89 proc.), kompiuteriu su teksto didinimo programa - 3 (po 1 Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose) (1,04 proc.), kompiuteriu su brailio eilute naudojasi 1 skaitytojas iš Klaipėdos (0,34 proc.).

Literatūros poreikis

Į klausimą "kokią literatūrą renkatės?" skaitytojai atsakė taip:

1) grožinę literatūrą 92,65 proc.;

2) periodinius leidinius 55,59 proc.;

3) mokslinę literatūrą 47,54 proc.;

4) tiflologinius leidinius 28,89 proc.;

5) mokymosi literatūrą 27 proc.;

6) informacinius leidinius (žodynus, žinynus, enciklopedijas) 22,5 proc.;

Garsinės knygos ir žurnalai visiškai tenkina 71 respondentą (24,8 proc.), pakankamai - 178 (62,23 proc.), netenkina - 12 (4,19 proc.), neskaito šių leidinių - 6 respondentai (2,09 proc.).

Vilniaus skaitytojai pageidauja daugiau mokslinės literatūros: masažuotojai - anatomijos, fiziologijos; studentai - vadovėlių aukštosioms mokykloms (vienas jų pažymi, jog iš 180-ties bibliotekos išleistų knygų jam tinka tik 15). Turėta priekaištų dėl to, kad garsinių žurnalų medžiaga būna pasenusi. Taip pat prašoma, kad garsinių leidinių planas būtų pateikiamas aktyviausiems skaitytojams; pageidaujama fantastikos, istorijos, informatikos, psichologijos knygų.

Klaipėdiečiai skundžiasi prasta garsinių žurnalų kokybe, pageidauja daugiau grožinės literatūros.

Panevėžio filialo skaitytojai norėtų dažniau gauti naujas knygas; jiems stinga garsinių žurnalų jaunimui; garsinių žurnalų turinys tenkina, o kokybė - ne visada.

Šiaulių filialo skaitytojai pageidauja daugiau klasikos, nuotykių literatūros, romanų. Taip pat jie prašo nenaudoti senų kasečių žurnalams garsinti.

Garsinių leidinių skaitytojams svarbus ir "balsas" - įtinka ne visi nauji skaitovai, ypač - moterys skaitovės, nes skaito per greitai. Dalis skaitytojų prašo "mažiau superintelektualios šiuolaikinės prozos", "mažiau šiuolaikinių paistalų".

Paklausti, ar gauna tai, dėl ko jie ateina į biblioteką, 98 respondentai atsakė: "Visada". Atsakydami į šį klausimą, skaitytojai labiausiai pageidavo didesnio įdomių knygų tiražo, daugiau programinės literatūros, muzikos MP3 formatu, interneto, kompiuterinio katalogo. Skaitytojai bibliotekos darbuotojų prašė, kad šie perrašytų "senas geras knygas iš ričių" ir leistų "mažiau šiuolaikinių paistalų". Tokiems skaitytojams turbūt bus džiugu sužinoti, jog, vykdydama garsinių knygų fondų skaitmeninimo programą, biblioteka kaip tik ir perrašo į naujuosius formatus skaitytojų pamėgtas "senas geras knygas". Dalis skaitytojų pageidauja naujausių knygų skaitmeniniu formatu, nori, kad jų būtų kuo daugiau.

Apie knygas brailio raštu

Literatūros brailio raštu neskaito didelė dalis skaitytojų - 198 (69,23 proc.). Beveik pusė apklaustųjų (44,75 proc.) atsakė brailio rašto nemokantys. Dauguma skaitytojų atsakė, jog renkasi garsines knygas, nes jas skaityti lengviau, greičiau, patogiau. Brailio raštu knygos didelės ir nepatogios, jas sunku nešiotis, lėtas skaitymas užima daug laiko. Naująją abėcėlę neigiamai vertina senyvo amžiaus aklieji. Kai kurie atsakė, kad knygas brailio raštu skaito tik senąja abėcėle.

Visiškai leidiniais brailio raštu patenkinti 11 skaitytojų (3,84 proc.), pakankamai - 56 (19,58 proc.), brailio raštu leidiniai netenkina - 15 (5,24 proc.) skaitytojų. Šių leidinių neskaito 160 respondentų (55,94 proc.). Skaitytojams trūksta poezijos, natų brailio raštu. Pageidaujama daugiau lengvesnio turinio knygų. Kai kurie skaitytojai mano, jog literatūros brailio raštu išleidžiama per mažai: skaitantieji brailio raštu turi skaityti daug, kad neprarastų įgūdžių. Brailio raštu reikėtų leisti tai, kas garsiniuose leidiniuose reikalauja daug paieškos - žodynus, žinynus, enciklopedijas. Reikėtų daugiau mokomosios, programinės literatūros. Visai nėra literatūros laisvalaikiui - pvz., detektyvų. Skaitytojų ypač netenkina brailio raštu leidinių kokybė: knygos slidžios, prastas įrišimas, blogas tankis, greitai išsitrina taškai.

Kol kas dar nepopuliarios

Leidiniai padidintu šriftu nepasižymi dideliu populiarumu. Jų neskaito net 207 respondentai (72,37 proc.). Čia gali būti tik toks komentaras: tokių leidinių mažai ir prie jų silpnaregiai skaitytojai dar nepripratę.

Tiflologiniai leidiniai visiškai tenkina 16 respondentų (5,59 proc.), pakankamai - 89 (31,11 proc.), netenkina 7 (2,45 proc.), 137 respondentai (47,90 proc.) šių leidinių neskaito. Skaitytojų nuomone, trūksta specialios literatūros akliesiems, specialistų komentarų. "Mažoka tos tifloliteratūros", - pažymi vieno filialo skaitytojas, tiflopedagogas. Vilniečiams skaitytojams įdomu būtų sužinoti "daugiau apie mūsų neregius".

Skaitytojai pageidauja daugiau naujausių knygų tekstų elektroniniu pavidalu. Kompiuteriu surinkti tekstai reikalingi ne tik skaitytojams, bet ir pačiai bibliotekai knygų brailio raštu leidybai. Kompiuterinius tekstus gauname kol kas tik dviem būdais: prašome iš Lietuvos leidyklų, išimtinai tik leidybai brailio raštu ir renkame bibliotekos rengiamų leidybai knygų tekstus. Informacinių ir tiflologinių mūsų leidinių visus tekstus galima rasti LAB interneto svetainėje http://www.kf.vu.lt/lab. Šioje svetainėje rasite ir elektroninį katalogą, kuriame nuo 2004 metų pradžios jau yra literatūros paieškos pagal knygos formatą galimybė, tai yra, skaitytojas gali pasitikrinti, ar jį dominanti knyga yra išleista brailio raštu, ar įgarsinta.

Biblioteka ir jos aplinka

Didžiausioji skaitytojų dalis - 89 (31,1 proc.) - LAB ar jos filialuose lankosi kartą per mėnesį, dar beveik tiek pat - keletą kartų per mėnesį. Paklausti, ar lengva sutrikusio regėjimo žmogui pasiekti biblioteką, didžioji dalis skaitytojų - 204 (71,32 proc.) - atsakė, jog tai jiems nesudaro jokių sunkumų. 52 apklaustieji sakė, kad dažniausiai į LAB ar filialą ateina apsilankyti renginiuose. Skaitytojų atsakymai rodo, kad biblioteka tampa ne tik informacijos, bet ir bendruomenės traukos centru. Pabendrauti su bibliotekininkėmis užsuka per 25 proc. skaitytojų, susitikti su pažįstamais, kolegomis - 11 proc. Biblioteka kartais atlieka ir daugiau bendruomenės centro paslaugų. Skaitytojai nurodo, jog bibliotekininkės "maloniai padeda ką nors užpildyti" ir kt.

Paklausti apie bibliotekos teikiamas paslaugas ir turimą techniką, vilniečiai pasigedo skaitovo paslaugų. Ir Vilniuje, ir filialuose pageidaujama daugiau įrangos: skenerio, spausdintuvo, kompiuterio su teksto didinimo programa, kompiuterio su garso sintezatoriumi. Vilnietis skaitytojas pageidauja, kad minėtos kompiuterinės darbo vietos neregiams būtų atskirame kambarėlyje, o ne skaitykloje. Šiauliečiai pageidauja didinimo priemonių skaitykloje ir nukreipimo, kur galėtų remontuoti sugedusius magnetofonus ir CD grotuvus garsinėms knygoms skaityti. Klaipėdiečiai pageidautų, kad bibliotekos darbuotojai pamokytų akluosius dirbti kompiuteriu.

Vilniečiai sakė, kad bibliotekoje ir jos prieigose sunku orientuotis: "be palydovo nesusiorientuočiau", "reikia nuolatinio budėtojo", "žiemą slidūs laiptai", "trūksta skaitytojams prieinamo kompiuterinio katalogo". Panevėžiečiai guodėsi, kad LAB filiale žiemą šalta. Kauniečiams reikalingas remontas. Kai kurie sakė: "Aplinka priklauso ir nuo skaitytojų". Klaipėdoje, skaitytojų nuomone, taip pat reikėtų remonto: pakeisti lauko duris, šaligatvio plyteles prie filialo. Blogiausia padėtis - Šiaulių filiale. Iš anketoje pasitaikiusių įvertinimų "labai blogai" - visi 9 atsakymai iš Šiaulių. Filialo patalpose šalta, drėgna, kiauras stogas. Patalpos, skaitytojų nuomone, visai nepritaikytos bibliotekai, jose prastėja garsinių knygų kokybė. Skaitytojai rūpinasi ir bibliotekininkais: "Pastatas atskirtas nuo pagrindinių patalpų - darbuotojams baisu vakarais".

Dauguma skaitytojų apie LAB gyvenimo naujienas sužino atėję į biblioteką. Į apibendrinantį klausimą "ar pritariate teiginiui, jog LAB teikia kokybiškas paslaugas?" respondentai atsakė taip: visiškai sutinku - 110 (38,46 proc.), sutinku - 145 (50,69 proc.), vidutiniškai - 30 (10,48 proc.), nesutinku - 1 skaitytojas. Skaitytojai palankiai vertina bibliotekininkų kompetenciją ir pagalbą. Dauguma skaitytojų, apsilankę bibliotekoje, čia gauna tai, dėl ko buvo atėję.

Nuoširdžiai dėkoju visiems skaitytojams, atsakiusiems į šios anketos klausimus, taip pat - skaitytojų aptarnavimo skyriui Vilniuje, LAB filialų vedėjoms ir bibliotekininkėms, padėjusioms man įvykdyti skaitytojų apklausą. Šio tyrimo duomenys bus panaudoti ir analizuojami moksliniame darbe.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]