VIRŠELIS

DAVIDAS. ELGETAUJANTIS BELIZARIJUS

Paradoksalu, kad Davidas būdamas aktualijų dailininku mėgo antikinę tematiką. 1781 m., kai dailininko originalumas pasiekia viršūnę, jis neoklasikiniu stiliumi nutapo drobę "Elgetaujantis Belizarijus". Davidas pasirinko realią asmenybę - Bizantijos imperatoriaus Justiano karvedį Belizarijų (500-565). Jo vadovaujama armija 534 m. sugriovė vandalų karalystę Šiaurės Afrikoje, 535 m. - užkariavo Italiją ir Romą. Paėmė į nelaisvę Ostgotą Vitigį ir nugabeno jį į Konstantinopolį. Vėliau kovėsi su persais prie Eufrato. Už narsą ir drąsą Belizarijus buvo mylimas ir gerbiamas labiau negu pats imperatorius. To nepakęsdamas imperatorius Justinianas 562 m. jį apkaltino sąmokslu ir apakino. 563 m. Belizarijus buvo išteisintas, tačiau taip ir liko elgeta, nes imperatorius iš savo karvedžio atėmė ne tik regėjimą, bet ir turtą. Paveiksle tikriausiai prie šventyklos kolonos sėdi Belizarijus. Prie jo prigludęs berniukas ištiestose rankose laiko kario šalmą, skirtą aukoms. Moteriškė deda į šalmą išmaldą, o šalia stovintis karys sukrėstas savo buvusio vado tragedijos iš nuostabos net pakėlęs rankas. Kaip ir daugelis Davido darbų, ši drobė gan didelė. Paveiksle pavaizduotos figūros - natūralaus dydžio, todėl žiūrovas tampa vos ne scenos dalyviu.

Ši drobė (288x312) puošia Lilio meno muziejų.

Vytautas GUDONIS

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]