RENGINIAI

Nijolė BARONĖNIENĖ

AR DAUG ŽMOGUI REIKIA

Kai žvelgi į praėjusius metus nuo Naujųjų slenksčio, nejučia suvoki, kad tos dienos, mėnesiai, susidėlioję į vientisą vitražą, turėjo savitą veidą, savą esmę ir prasmę. 2003-ieji Lietuvoje buvo paskelbti Neįgaliųjų metais. Regis, žmonėms su negalia stengiamės visada nestokoti dėmesio, atjautos. Tačiau kai jų problemos keliamos į pirmąjį planą, atsiranda būtinybė į viską pažvelgti giliau, subtiliau. Puikiai žinome, kad neįgaliesiems reikalinga ne tik materiali parama, bet ir žmogiška šiluma, supratimas.

LASS Švenčionių rajono organizacija vienija daug aklų ir silpnaregių žmonių, kuriuos supratingai, kantriai visuomet išklauso pirmininkė Stasė Mažuolienė ir tuoj pat imasi konkrečių veiksmų, kad tik pagelbėtų pagalbos prašantiems. Tačiau ponia Stasė tuo neapsiriboja. Jai svarbu, kad žmonės gautų ir dvasinio peno. Šįmet ji kartu su Nalšios muziejumi į gražią popietę "Matau širdimi" pakvietė savo globotinius bei Švenčionių gyventojus.

Muziejaus seklyčioje susirinkusius stebino bei džiugino Vilniaus A. Jonyno aklųjų ir silpnaregių mokyklos moksleivių darbelių paroda. Ir kaip nesistebėsi! Unikalūs mezginiai, siuviniai, paveikslai, suvenyrai, kokių ne kiekvienas matantis galėtų padaryti, žavėte žavėjo - parodą vėliau apžiūrėjo daug lankytojų ir nuomonė buvo vienareikšmiška - tai nepakartojama!

O koks pasakiškas buvo Švenčionių lopšelio-darželio parengiamosios grupės "Čiurliai" vaikučių ir jų auklėtojų pasirodymas. Jie nuoširdžiai vaidino pasakėlę "Kaip kurmis siuvosi kelnes", improvizavo dainas, šoko. Dieve, ir kaip spindėjo jų silpnai matančios akutės, kaip jie džiaugėsi bendraudami su žiūrovais. Ką ten žiūrovais... Nė vienas negalėjo likti abejingas. Gražių linkėjimų pasakė miesto seniūnas Zigmas Garla, muziejaus direktorė Alytė Svirbutovičienė, renginio vedėja Stasė Mažuolienė. Mielos buvo ir gautos dovanėlės.

Pakalbinau ir A.Jonyno mokyklą lankančių Juozuko ir Aušrelės mamytes Loretą Ambrulaitienę ir Vitaliją Petkevičienę. Moterys džiaugėsi, kad vaikams Vilniuje patinka, jie turi gerų draugų, skanus ir geras maistas. O ypač mokinukams patinka šventės, diskotekos.

Po šventės netrūko pasišnekėjimų, gražaus bendravimo. Tai ir svarbu - mes rūpime vieni kitiems. Ir kaip prasminga, kai suėję lig šiol nepažįstami žmonės, išsiskirdami ilgai laikosi už rankų, kuriomis srūva širdžių šiluma, kai veidai žydi šypsenomis, atspindinčiomis gautų gėlių nepakartojamą skaidrumą...

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]