SPORTAS

Augustinas ROTUNDAS

PERGALĖS IR TRIUMFO BĖGIMAS

Maratonas - didžioji graikų pergalė prieš persus (490 pr. m. e.) - apie ją žinome iš istorijos vadovėlių. Žinome ir tai, kad Maratono gyvenvietę nuo Atėnų skyrė 42 kilometrai, kad graikų karys, šarvuotas ir ginkluotas, po mūšio nubėgo šį atstumą, ištarė du žodžius "Mes laimėjome" ir išsekęs krito negyvas. Dabar jau niekas nepasakys, iš tikrųjų šitaip atsitiko, ar tai - tik graži legenda, tačiau, praėjus beveik dviem su puse tūkstančio metų, maratonas vėl atgimė. 1896 m. įvyko pirmosios naujųjų laikų istorijoje olimpinės žaidynės. Į jas buvo įtraukta ir maratono rungtis - 42 km 195 m. Maratono bėgimas šiuolaikiniam žmogui yra šis tas daugiau nei tiktai viena iš lengvosios atletikos rungčių. Galbūt todėl rungties rekordai nefiksuojami. Tiesa, kaip ir visose varžybose, taip ir šiose, skaičiuojamas bėgikų trasoje prabūtas laikas, teikiami medaliai greičiausiems, tačiau absoliučiai geriausio maratono rezultato iki šiol taip ir nėra - žmogus maratoną nubėga arba nenubėga, laimi didžiąją pergalę prieš patį save arba nelaimi.

1989 metais Lietuvos neįgaliųjų sporto istorijoje atsitiko pakankamai reikšmingas įvykis, tada beveik nepastebėtas ir neįvertintas nei žiniasklaidos, nei visuomenės: silpnaregis Alvydas Gvazdauskis pirmasis iš Lietuvos silpnaregių bėgikų įveikė maratono distanciją. Tai atsitiko Jungtinėse Amerikos Valstijose bėgant garsųjį Niujorko maratoną. Deja, pats Alvydas it koks meteoritas švystelėjo neįgaliųjų sporto padangėje ir užgeso arba, tiksliau reikėtų sakyti, kažin kur nutolo.

Praėjus beveik penkiolikai metų, du regėjimo negalią turintys bėgikai - vilnietis Linas Balsys ir kaunietis Kęstutis Bartkėnas - vėl sėkmingai įveikia maratoną, laimi aukščiausius šios rungties apdovanojimus!

Abiejų jaunuolių kelias į didįjį sportą panašus, nors jo pradžią skiria beveik dešimtmetis. K. Bartkėnas 1985 m. baigė devynias Vilniaus A. Jonyno aklųjų ir silpnaregių mokyklos (dabar Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro) klases ir iki pastarųjų metų dirbo Kauno aklųjų ir silpnaregių įmonėje darbininku. L. Balsys Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą baigė 1997 m., tais pačiais metais įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą, gamtos mokslų fakultetą, studijavo kūno kultūros specialybę. Tapo kūno kultūros mokytoju ir treneriu, dabar pats dirba su regėjimo negalią turinčiais mokiniais.

Abu jaunuoliai kaip susitarę teigia, kad juos paskatinęs bėgioti kasmet Lietuvos aklųjų sporto federacijos organizuojamas Zelvos krosas - pabandė, įveikė, pamatė, kad gali pasiekti neblogų rezultatų, - viskas taip ir prasidėjo. Įdomu tai, kad mokykloje nei Kęstutis, nei Linas į didelius sportininkus nepretendavo. Kęstutis vakarais mėgo žaisti krepšinį, šiaip pasportuodavo, tačiau rimčiau treniruotis pradėjo jau dirbdamas Kaune, pas trenerį Joną Burakovą. 1992 m. susitiko trenerį Alfonsą Buliuolį, su kuriuo dirba iki šiol. Linas pradėjo sportuoti būdamas tik devintoje klasėje. Akstinas bėgioti kaip ir Kęstučiui - Zelvos krosas. Prieš jį bėgimui didelių simpatijų nejautė ir į didįjį sportą netaikė. Besimokydamas vidurinėje mokykloje, Linas dar lankė ir muzikos mokyklą. Iki pat dvyliktos klasės jis rimtai svarstė, ką rinktis: konservatoriją ar pedagoginį universitetą, kitaip sakant, muzikanto ar sportininko kelią? Pasirinko sportą, ir, kaip pats sako, nesuklydo.

Ir Kęstutis, ir Linas yra ne kartą laimėję aukščiausius apdovanojimus Europos, pasaulio čempionatuose, parolimpinėse žaidynėse. Tačiau šįsyk ne apie tai.

Šįsyk apie maratoną!

2000 m. Sidnėjaus parolimpinėse žaidynėse L. Balsys pirmą kartą pabandė bėgti maratoną. Tiesa, trasos tąsyk jis neįveikė, tačiau, kaip liudija vienas Cezariui priskiriamas romėnų priežodis, "burtas buvo mestas". Kęstutis kaip maratono bėgikas debiutavo 2002 m. Lilyje (Prancūzija) vykusiame pasaulio čempionate. Aukštą penktąją vietą šiame čempionate bėgdamas maratoną iškovojo L. Balsys. Nuo to laiko abu sportininkai šalia nuolatinių savo distancijų - 1500, 5000 ar 10000 m - treniruojasi bėgti ir maratoną. Kiek reikia valios, ištvermės, pastangų, kad savo jėgomis ir savo kojomis įveiktum tuos 42 km ir 195 m? Kaip teigia abu sportininkai, ko nors antžmogiška čia tikrai nereikia. Kai kurie maratonai (pavyzdžiui, jau minėtas Niujorko) yra labai populiarūs. Susirenka ne tik jaunimas, bet ir vyresnio amžiaus žmonės, bėga ir sėkmingai įveikia trasą. Tačiau akivaizdu ir tai, kad be specialaus pasirengimo maratono neįveiksi. Pirmiausia, teigia abu sportininkai, reikia daug nubėgti per treniruotes. Tas "daug" maždaug 500 km per mėnesį, arba, jeigu taip skaičiuoti patogiau, - 120, 130 km per savaitę. Savaitė, kaip žinome, turi septynias dienas, tačiau vieną dieną ilsėjosi ne tik Dievas kurdamas šį pasaulį, vieną dieną ilsisi, nesitreniruoja ir maratono bėgikai. Taigi lieka šešios - kasdien po 20, kartais net 30 ar 35 km. Vasarą ar žiemą, svilinant liepos pabaigos saulei ar drengiant lapkričio lietui, - kasdien po vieną arba po dvi treniruotes. Linas juokauja, kad treniruotės diktuoja ne tik gyvenimo ritmą, bet lemia ir malonumus: "Neišgersi kada nori net karščiausią vasaros dieną dviejų buteliukų alaus...". Išgerti, suprantama, galima - niekas per galvą neduos, bet kitą dieną teks šitą malonumą "išprakaituoti". "Švenčiame, - sako Linas, - ir draugų gimtadienius, ir Naujuosius metus, tačiau visada reikia turėti galvoje, kad kitą arba dar kitą dieną reikės bėgti."

Ir Linas, ir Kęstutis, prieš pradėdami bėgioti maratoną, buvo ilgų nuotolių bėgikai. Tokiems bėgikams reikia ne tiek didelio greičio, kiek ištvermės. Tačiau klystume manydami, kad maratoną šiedu sportininkai bėga kokį pusdienį ar ilgiau - vidutiniškai kilometras nubėgamas šiek tiek greičiau nei per keturias minutes. 42 km padauginta iš 4 - 2 val. 48 min. Tai galėtų būti orientacinis rezultatas mums, maratonus įveikiantiems tik savo vaizduotėje. Ir Kęstutis, ir Linas paprastai bėga greičiau nei per 2 val. 48 min. Ypač sėkmingi abiem sportininkams buvo šie metai, tiksliau - pirmasis jų pusmetis.

Kovo 22 d. Kaune vyko maratono bėgimas "Kleboniškio pavasaris". Tarp 14 maratono dalyvių buvo ir Linas bei Kęstutis. Linas distanciją įveikė per 2 val. 46 min. 51 sek. ir užėmė trečiąją vietą. Kęstutis buvo ketvirtas (2 val. 47 min. 17 sek.).

Birželio 16 - 21 d. Asene (Olandija) vyko Europos parolimpinio komiteto organizuotas Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionatas. K. Bartkėnas jame iškovojo du aukso medalius, vieną iš jų bėgdamas maratoną (2 val. 45 min. 2 sek.). Tai kartu ir Lietuvos silpnaregių vyrų maratono rekordas. L. Balsiui pasisekė kiek blogiau, jis užėmė tik?! ketvirtąją vietą (2 val. 53 min. 35 sek.). 2004-ieji - olimpinių ir parolimpinių žaidynių metai. Šioms žaidynėms jau dabar rengiasi ir K. Bartkėnas bei L. Balsys. Abu jie Atėnuose, maratono gimtinėje, ketina bėgti ir šią pergalės bei ištvermės triumfo distanciją.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]