GYVENIMO AKTUALIJOS

Henrikas STUKAS

DIENOS CENTRAI


Per pastarąjį dešimtmetį įvyko daug pasikeitimų socialinėje srityje. Viena iš socialinės politikos sričių yra socialinių bei specialiųjų paslaugų teikimas, kuris patikėtas LASS apskričių bei rajonų tarybų pirmininkams. Šios paslaugos teikiamos dienos centruose. Socialines bei specialiąsias paslaugas galės teikti licencijuotos įstaigos, kuriose dirba atestuoti socialiniai darbuotojai. Čia tenka konkuruoti su kitomis organizacijomis. Norint konkuruoti tenka išmokti naujai mąstyti bei daug mokytis.

Straipsnyje panagrinėsime, kokios priežastys nulėmė dienos centrų atsiradimą bei išpopuliarėjimą, kokios paslaugos teikiamos dienos centruose, ką apie juos mano LASS apskričių tarybų pirmininkai.

Dienos centrams atsirasti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje prielaidos sudaromos 1997 metais, kai įsteigiamos LASS 5 viešosios įstaigos - apskričių tarybos, kurios turi teisę steigti savo filialus. 1997 metais rugsėjo mėnesį išleistame Socialinių paslaugų kataloge, kuriame išdėstyti socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms keliami reikalavimai, vienas iš punktų - dienos centrų steigimas žmonėms su negalia. Pirmasis dienos centras įsteigiamas Vilniuje 1998 metų pavasarį. Steigiant dienos centrus yra du būdai. Vienų dienos centrų steigėja yra tik LASS, kiti steigiami su kitomis visuomeninėmis organizacijomis, kurios rūpinasi neįgaliaisiais. Dienos centrai gali būti steigiami ir su vietos valdžios institucijomis.

Dienos centrai teikia dvejopas paslaugas. Visų pirma specialiąsias: mobilumo, orientacijos, vaikščiojimo su baltąja lazdele ir kt. Teikiamos ir socialinės paslaugos: tai skalbimo, maudymo, kirpimo, laisvalaikio užimtumo, kompiuterio, kopijavimo paslaugos ir pan.

Šiuo metu neregiui bei silpnaregiui socialines paslaugas teikia vietiniai socialinės paramos skyriai ir LASS. Kiekvienas, turintis regos negalią, gali kreiptis į vietines LASS rajonų tarybas (kur yra dienos centrai, tai į juos) ar į apskritis, ir kiekvienam bus pagelbėta. Tiesa, LASS teikiamos socialinės paslaugos kiekvienoje apskrityje, rajone yra skirtingos. Vienodų socialinių paslaugų teikimo sistemos kol kas nėra. Ji netgi nereikalinga. Kiekvienas regionas turi savo specifiką, savas kultūrines tradicijas. Kas reikalinga sostinės gyventojams, tas gali netikti Pasvalyje ar Ariogaloje gyvenantiems neregiams bei silpnaregiams.

Aktyviausiai dienos centrus steigia LASS Panevėžio ir Utenos apskričių taryba. Jau įsteigti 7 dienos centrai: Biržuose, Kupiškyje, Pasvalyje, Panevėžyje, Rokiškyje, Utenoje, Zarasuose. Šiais metais dienos centrą planuojama atidaryti Molėtuose. LASS Panevėžio ir Utenos apskričių tarybos pirmininkas Aloyzas Vilimas sako: "Dienos centrai rajonuose reikalingi ne tik kaip socialinių bei specialiųjų paslaugų teikimo įstaigos, bet ir kaip neregius bei silpnaregius suburianti vieta. Dažniausiai miesteliuose neįgalieji vieniši. O bendravimas būtinas. Tai įmanoma dienos centruose. Man pasisekė - apskrityje vienas iš pirmųjų ėmiau steigti dienos centrus. Vietinių savivaldybių merai kol kas mums palankūs. Jie noriai bendradarbiauja, kai steigiami dienos centrai. Iš teikiamų socialinių paslaugų kaimo žmonėms svarbiausias skalbimas bei maudymas."

Antroji pagal dienos centrų steigimą - LASS Vilniaus ir Alytaus apskričių taryba, jau įsteigusi 4 centrus Alytuje, Varėnoje, Šalčininkuose, Vilniuje. Greitai bus atidarytas Širvintose. Pasak Vilniaus ir Alytaus apskričių tarybos pirmininko Sigito Bilevičiaus: "Mūsų niša - specifinių paslaugų teikimas, t.y. tai, ko nedaro valdiški socialinės paramos skyriai. Svarbiausia - mums čia ir išsilaikyti."

LASS Kauno ir Marijampolės apskričių tarybos pirmininkas Stasys Babonas pasakojo: "Dienos centrai - būtinybė. Raseiniuose yra steigiamas dienos centras. Jis steigiamas su kitomis invalidų organizacijomis. Ten neregiai turės savo patalpas. Kėdainiuose toks dienos centras jau veikia, turi patalpas. Vilkaviškyje dienos centras įsteigtas, bet patalpų kol kas neturi. Prisipažinsiu: iki šiol šia linkme nebuvo intensyviai dirbama. Rajonuose veikiančios aklųjų organizacijos silpnos. Būtina jas sustiprinti kokia nors veikla. Labai tinka saviveikla. Mūsų apskrityje saviveiklos iki šiol bemaž nebūta. Paradoksalu tai, kad jau keliuose rajonuose įsteigti dienos centrai, o apskričių centruose - ne. Tikiu - greit toks centras bus atidarytas. Mačiau Kauno savivaldybės priimtą projektą, kuriame nurodytas pavadinimas - Kauno aklųjų ir silpnaregių centras. Paslaugos bus teikiamos žmonėms, gyvenantiems Kaune. Be visiems įprastų paslaugų, bus ir naujų, kaip antai: medicinos paslaugos (vaistų leidimas, kraujospūdžio matavimas, masažas), sveikatingumo kompleksas. Veiks garso įrašų studija. Čia garsinsime neįgaliųjų kolektyvų įdainavimus bei muzikavimą. Kadangi radijo taškai - atgyvena, tai norime įsteigti savą radijo stotį. Ji tarnautų viso miesto neįgaliųjų žmonių poreikiams. Radijo dažnių komisijai jau paduotas prašymas. Šiai idėjai pritaria ir kitos neįgaliųjų organizacijos. Įrengiama moderni virtuvė, kurioje virti ir kepti galės mokytis visi norintys neregiai bei silpnaregiai. Bus atidaryta 20 kompiuterių klasė. Čia veiks ir internetas. Teiksim įvairias kopijavimo, laminavimo ir kitokias paslaugas. Įsteigsime informacijos centrą, kuriame bus visa informacija apie LASS bei mūsų teikiamas paslaugas".

LASS Klaipėdos ir Telšių apskričių tarybos pirmininkė Nijolė Klepikienė teigė: "Mūsų apskričiai priklauso 7 rajonai, kuriuose 3 dienos centrai, įkurti Skuode, Plungėje, Mažeikiuose. Nebūsiu originali teigdama, jog LASS jau seniai teikia įvairias paslaugas neregiams bei silpnaregiams. Aišku, socialines paslaugas būtina teikti, nors dėl jų teikimo reikia kovoti, nes mes, t. y. LASS, esame nevyriausybinių organizacijų katile. Organizacijų daug. Teikiamų paslaugų taip pat daug. Įsteigus dienos centrą, opiausia problema - lėšos. Kiekvienais metais rajonų tarybų pirmininkai nežino, gaus pinigų ar ne. O savivaldybės lėšų duoda vis mažiau. Viena išeičių - projektai."

Pačioje Klaipėdoje kol kas dienos centro nėra. Pirmininkė N. Klepikienė svajoja įkurti darbo terapijos centrą. Jame galės dirbti žmonės su sunkia negalia. Kol žodis netapo kūnu, pirmininkė galimybes vertina labai atsargiai. Svarbiausia - gauti lėšų.

Vienintelėje LASS Šiaulių ir Tauragės apskričių taryboje kol kas nėra įkurto dienos centro, tik filialas. Pasak LASS Šiaulių ir Tauragės apskričių tarybos pirmininko Alfonso Navickio: "Dienos centrai - būtinybė. Visiems 9 mūsų apskričiai priklausantiems rajonams esame išsiuntę steigimo dokumentus. Deja, teigiamo atsakymo dar nesulaukėme."

Nelengva užduotis - dienos centrų steigimas. Kiekvienoje apskrityje - sava patirtis. Steigiant dienos centrus didelę įtaką turi vietos valdžia. Nuo jos geranoriškumo priklauso tokio centro ateitis.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]