MEDICINA

 

AKIŲ VOKŲ LIGOS


Akių vokų ligas skirstome į dvi dideles grupes: įgimtas ir įgytas. Prie įgytų priklausytų ir tos akių vokų ligos, kurios atsiranda po galvos smegenų operacijų, įvairių nervų uždegimų ar traumų. Akių vokų ligos paprastai priskiriamos akių plastinei chirurgijai, nes jos ir gydomos chirurginiu būdu. Minėtina, kad vienos akių vokų ligos nepavojingos regėjimui, kitos, kai negydomos, sukelia regos sutrikimus. Apie akių vokų anomalijas bei ligas "Mūsų žodžiui" sutiko papasakoti Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Akių ligų klinikos gydytojas oftalmologas Audrius Ruzgys.

 

Akių vokų įgimtos ligos

Įgimti akių vokų sutrikimai labai įvairūs. Dažniausiai gydomi vaikystėje. Tačiau ir mums tenka daryti įvairias kosmetines operacijas. Nežinau, ar neregiai ir silpnaregiai įsivaizduoja, kas ta kosmetinė operacija, kokią ji turi svarbą? Gal pačiam neregiui tai nekliudo, bet aplinkiniams, patikėkit, tai labai svarbu. Kosmetinės operacijos būtinos, kad žmogus išvengtų patyčių ar nereikalingo praeivių dėmesio. Operacijos atliekamos labai seniai - nuo pirmųjų chirurgijos atsiradimo dienų. Akies kosmetinių operacijų tikslas dvejopas:

1) pašalinti žmogaus veidą bjaurojančius voko defektus;

2) darant kosmetinę operaciją siekiama pagerinti žmogaus regėjimą.

Gydytojui oftalmologui tenka susidurti su įvairiais akies voko apsigimimais. Kartais naujagimiai gimsta neturėdami akies vokų. Tai labai retai pasitaikantis apsigimimas. Tada vietoj akių būna tik nedidelė jų užuomazga arba akys būna nepakankamai išsivysčiusios. Kartais kūdikiams šiek tiek arba visiškai suauga vokai. Dėl to akies plyšys susiaurėjęs arba jo visiškai nėra. Taigi kenčia regėjimas. Būtina operuoti. Po operacijos regėjimą pavyksta išsaugoti.

Kai akies vokai vienas su kitu suaugę - tai kriptoftalmas, t.y. vokų suaugimas, įgimta yda, kai nėra akies plyšio. Kai kada akies plyšio vietoje būna kiaurymė, kai kada tas plyšys būna pažymėtas tiktai vagele arba plona balta linija. Blakstienų dažniausiai nėra.

 

Įgyjamos akies vokų ligos

Akies vokų ligos yra ir įgyjamos. Dažniausiai tai būna kitų susirgimų pasekmė. Laiku negydant šių sutrikimų žmogus rizikuoja netekti regėjimo. Pirmiausia susiaurėja matymo akiplotis, akies vokas trukdo regėjimui, akyje atsiranda nemalonių pojūčių. Dažniausiai susergama šiomis akies voko ligomis:

Ptozė - tai viršutinio voko nusileidimas. Akies vokas yra žemiau, negu turėtų būti. Paprastai vokas dengia 1-2 mm akies ragenos paviršiaus. Sergant ptoze akies ragena uždengiama daugiau. Susirgus šia liga būtina kreiptis į gydytoją, nes, ligai progresuojant, vokas uždengia net vyzdį, blogėja regėjimas, siaurėja akiplotis.

Labai dažnai sergama akių vokų įvirtimu ir išvirtimu. Ligos simptomai šie: blakstienos trinasi į rageną, ją pažeidžia, atsiranda opelės. Laiku negydant, blogėja regėjimas. Akių vokų išvirtimas - netaisyklinga vokų padėtis, kai voko kraštas atsiknoja nuo akies obuolio arba netgi išsiverčia į priekį. Randinis voko išvirtimas atsiranda dėl nudegimų, sužeidimų, kai kurių veido odos ligų. Spazminis - dėl akies žiedinio raumens akiduobinės dalies susitraukimo sergant konjunktyvitais ir keratitais. Dažniausiai atsiranda vaikams. Paralitinis paliečia tiktai apatinį voką, atsiranda dėl veido nervo paralyžiaus. Senatvinis - tai akies žiedinio raumens senatvinės atrofijos rezultatas. Šios ligos simptomai: ašarotėkis, junginės hiperemija ir sustorėjimas. Laiku negydant išsivysto keratitas su ragenos padrumzlėjimu. Galimas netgi apakimas.

Minėtina dar viena liga - kiškio akis, neužmerktakystė, negalėjimas visiškai užmerkti akies dėl veido nervo paralyžiaus, vokų deformacijos, išverstakumo. Šios ligos simptomai: ragenos džiūvimas, ypač miegant, jautrumo praradimas, keratitas arba ragenos opos. Gydoma chirurginiu būdu atstatant apatinį voką į normalią padėtį ir susiuvant vokų kraštą, o į viršutinį voką įsiuvant auksinį svarelį. Už šį svarelį pacientui tenka mokėti pačiam. Jais prekiauja tik Kaune įsikūrusi oftalmologinė firma. Auksinis svarelis taikomas kiekvienam pacientui individualiai. Tokio svarelio kaina - keli šimtai litų.

Iš akių vokų uždegiminių ligų dažniausiai pasitaikanti liga - blefaritas. Tai vokų kraštų uždegimas, dažnai lėtinis, recidyvuojantis susirgimas. Jis atsiranda sutrikus medžiagų apykaitai, neretai yra kitų susirgimų, t.y. tuberkoliozės, alergijos, lėtinių intoksikacijų, kirmėlių, dantų, nosies ligų pasekmė. Blefaritą skatina ir vietinė infekcija, neabejotiną įtaką daro nekoreguotos refrakcijos ydos, prasta mityba, blogos darbo ir buities sąlygos, dulkės ir kitokie išorės faktoriai. Sergantys blefaritu ligoniai skundžiasi vokų niežėjimu, greitu akių nuovargiu, akių padidėjusiu jautrumu vėjui, dulkėms ir stipriai šviesai. Sergant paprastuoju (žvynuotoju) blefaritu, parausta ir pabrinksta vokų kraštai, juose atsiranda žvynelių, krenta blakstienos. Sergant opiniu blefaritu, ant paraudusios, patinusios vokų kraštų odos atsiranda pūlinukų, kuriems džiūstant susidaro šašeliai, oda po jais opėja, blakstienos krenta arba dėl odos randėjimo auga netaisyklingai. Pajutus šiuos simptomus būtina ieškoti pagalbos. Kitaip galima apakti. Gydant pirmiausia būtina pašalinti blefarito priežastį. Gydant vietiškai vartojami tepalai su antibiotikais arba vokų kraštai tepami briliantinės žalumos 1 proc. spiritiniu skiediniu. Sergant opiniu blefaritu šašeliai minkštinami 10 proc. natrio sulfacilo tepalu, o žaizdelės tepamos briliantinės žalumos skiediniu. Blefarito profilaktikai turi reikšmės susirgimų, jį skatinančių, šalinimas, refrakcijos anomalijų koregavimas akiniais.

Dažniausiai visais atvejais akių vokų sutrikimai gydomi chirurginiu būdu. Nejautra - vietinė. Operuojamas pacientas skausmo nejaučia. Po operacijos ligoninėje gydomasi kelias dienas.

Užrašė Henrikas STUKAS

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]