GYVENIMO AKTUALIJOS

 

JAUNI IR VERŽLŪS


Egidijus BiknevičiusVyresnieji, tie, kuriems šiek tiek daugiau nei trisdešimt, augo ir brendo girdėdami vieną nuomonę, turėdami vieną vadą ir vieną neklystančią partiją. Toks "vienas dievas" penkiuose, septyniuose, o gal net dešimtyje asmenų buvo ir tuometinė Lietuvos aklųjų draugija. Papūtus demokratijos vėjams ir skersvėjams, pradėjo kurtis mažesnės - daugiausia interesų pagrindu - neregių organizacijos. Į savas organizacijas ar savitarpio pagalbos fondus susibūrė aklieji sportininkai, medikai, verslininkai. Visų šių organizacijų patirtis rodo, kad, koncentruojantis vienoje kurioje nors veiklos srityje, galima pasiekti visai neblogų rezultatų. Praėjusių metų viduryje įkurta dar viena, kol kas mažai kam žinoma neregių organizacija - Lietuvos aklųjų inovacininkų sąjunga (LAISA). Į keletą klausimų apie organizacijos tikslus bei būsimą veiklą paprašėme atsakyti jos prezidentą, Vilniaus universiteto komunikacijos fakulteto studentą Egidijų Biknevičių.

- Kam prireikė kurti naują organizaciją, kuo skirsis ji nuo kitų aklųjų organizacijų?

- Apie du trečdaliai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos narių yra pensinio amžiaus. Visiškai natūralu, kad šie žmonės, jų poreikiai didžiąja dalimi lemia visos LASS veiklos pobūdį. Jiems skiriamas dėmesys, lėšos, į juos orientuojamasi kuriant ir vykdant įvairias programas. Mes, jauni aklieji ir silpnaregiai, pasijutome šiek tiek užmiršti, todėl nusprendėme patys kibti į darbą. Praėjusių metų vasarą įkūrėme savo organizaciją - Lietuvos aklųjų inovacininkų sąjungą (LAISA). LAISA yra jaunų aklųjų ir silpnaregių organizacija. Jai gali priklausyti regėjimo negalią turintys žmonės nuo 14 iki 35 metų. Tačiau labiausiai orientuojamės į jaunimą, baigiantį vidurines mokyklas ir studijuojantį aukštosiose mokyklose. Vienas svarbiausių organizacijos tikslų - kad aklasis ir silpnaregis būtų vertinamas pagal jo sugebėjimus, o ne pagal turimą negalią ar jos stiprumo laipsnį. Sieksime, kad aklasis būtų inovatyvus, geras savo srities specialistas, turėtų supratimą apie gyvenimą, jo dinamiką, neregio vietą besikeičiančiame pasaulyje. Integruojantis į Europą, atsiveria daug galimybių bendrauti su kitų šalių aklaisiais, pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigais, todėl turime būti aktyvūs ir nemiegoti. Be abejonės, šiuolaikinėje visuomenėje labai svarbu įgyti išsilavinimą, paklausią specialybę. Tačiau šito neužtenka - visą gyvenimą nesimokysi. Reikia pradėti dirbti, susirasti savo vietą po saule. Daug jaunų aklųjų, net įsigiję specialybę, neturi darbo ir laiką leidžia namuose. Vienas iš organizacijos tikslų - įtraukti juos į aktyvią veiklą, padėti susirasti darbą - realizuoti save.

- Egzistuojate dar labai neilgai - nepilnus metus. Ar suspėjote jau ką nors nuveikti?

- Pateikėme projektą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl organizacijos infrastruktūros plėtros, dar vieną projektą - Vilniaus miesto savivaldybei. Taip pat pateikėme projektą Žmogaus išteklių plėtros programų paramos fondui ECDL (European compiuter driving licence) pažymėjimui gauti. Tai pažymėjimas, liudijantis, kad žmogus turi reikalingų žinių dirbti kompiuteriu - jis pripažįstamas visose Europos Sąjungos šalyse. Manau, kad visa tai, ką dabar išvardijau, yra labai daug, nes mes esame studentai, ir veikla organizacijoje nėra pagrindinis mūsų darbas.

- Kaip jus galima rasti, kaip norintis žmogus galėtų įstoti į jūsų organizaciją?

- Tai labai paprasta ir nesunku: žmogus internete užpildo anketą, o mes elektroniniu paštu siunčiame valdybos nariams. Nariai svarsto ir, jeigu pritaria, įtraukia į organizacijos sąrašus. Anketą galima rasti organizacijos tinklalapyje www.laisa.tik.lt. Elektroninis paštas pasiteirauti [email protected].

- Esate ne tik naujos aklųjų organizacijos vadovas, bet ir naujos, prie LASS centro tarybos įkurtos jaunimo reikalų komisijos pirmininkas. Kokia tai komisija, ką ji veiks?

- Jaunimo reikalų komisija įkurta labai neseniai - šių metų kovą. Suprantama, per tokį trumpą laiką nesuspėjome nuveikti ką nors labiau matoma. Tikriausiai labai nesuklysiu sakydamas, kad jaunimo reikalų komisijos veikla daugeliu atvejų bus artima LAISA veiklai ir tikslams. Paminėsiu tik vieną problemą, kurią nedelsiant reikia pradėti spręsti: universitete nei aš, nei kiti aklieji neturime vietos, kur galėtume ateiti ir pasinaudoti kompiuteriu. Kiekvienas sukamės, kaip išmanome: tariamės, instaliuojamės reikalingas programas, tačiau leisti ar neleisti jas instaliuotis, priklauso tik nuo universiteto darbuotojų geranoriškumo. Laukia labai rimtas darbas su aukštosiomis mokyklomis, kad jose studijuojantiems akliesiems ir silpnaregiams būtų sudarytos geresnės sąlygos mokytis - įsteigtos kompiuterizuotos darbo vietos ir pan. Apie planus kol kas nenoriu kalbėti, tačiau kartu su aukštosiomis mokyklomis ketiname padaryti šį tą svarbaus.

Kalbėjosi Augustinas ROTUNDAS

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]