LASS LITERATŲ KŪRYBA

VACLOVAS AREIMA

AŠ

Aš - senas katinas.

Manęs nebevilioja katės.

Jau seniai nebegaudau pelių,

Pasitraukiu į šoną pamatęs,

Pamojavęs joms ūsu žilu,

Nes aš senas katinas.

LIKIMAS

Nenupirksi laimės,

Skausmo neparduosi,

Niekur nepabėgsi

Nuo savos lemties.

Ką likimas siuntė,

Tuo ir pasiguosi.

Neuždegs jau niekas

Tau naujos žvaigždės.

BUVAU TENAI

(Antano Jonyno atminimui)

Buvau tenai, Antanai mielas,

Kur tu gimei ir gyvenai...

Geriau suprasti tavo sielą

Padėjo man šitie namai.

Aš nemačiau tavos vaikystės,

Kai mažas drugelius vaikei,

Tiktai manau, kad nesuklysiu,

Juk poetu čionai tapai.

Regėjai čia, kaip žydi sodai,

Nakties tyloj žvaigždes skaitei,

Čia žiemos šaltos ir nuobodžios

Tau slinkdavo turbūt lėtai...

Iš čia išėjęs į pasaulį,

Su juo kalbėjais eilėmis.

Kai akys nebematė saulės,

Svajojai apie šviesą vis.

Buvau tenai, kur pirmą kartą

Eiles paskyrei mylimai,

Kur laukdamas prie kiemo vartų,

Jas tyliai, tyliai niūniavai.

Buvau tenai, iš kur išskridęs,

Sugrįždavai gana dažnai.

Tu savo sielą šičia gydei,

Kai imdavo skaudėt jinai...

MANO PALYDOVĖ

Paėmęs baltąją lazdelę,

Skinuosi per pasaulį kelią.

Su ja nedaug aš tepasiekiu,

Tačiau vis vien judu į priekį.

GAILA

Man kartais būna baisiai gaila,

Kad jau nuvyto rožės,

Kad galva sukas ne nuo meilės,

Bet svaigsta dėl sklerozės.

KAS ATSITIKO?

Kur ta jėga, kuri kadaise rišo?

Kur ta ugnis, kur šildėmės tada?

Nejaugi mes dabar visai pamišom,

Kada išeit artėja valanda!

Nejaugi metai siūlą taip sugraužė,

Kad nebegalim būti surišti?

Juk praeity ne taip mus vėtros laužė,

Bet mes vis vien išlikom surišti.

O štai dabar, kai visa jau praūžė,

Kai nebereikia priešintis audrom,

Turbūt savaip mes ilgimės gegužės,

Kuri kadais mus suvedė krūvon!?

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]