MEDICINA
GLAUKOMOS PROFILAKTIKOS IR GYDYMO NAUJOVĖS
Glaukoma - akims tai lyg savotiškas mirties nuosprendis. Medikai šią ligą dar kitaip vadina - "klastingu regėjimo vagimi", nes kas septintas yra apakęs nuo glaukomos. Lietuvoje sergančių šia liga - apie 40 tūkstančių. Deja, ši liga neišgydoma - ją galima tik apgydyti ir pristabdyti jos progresavimą. Užsienio akių specialistai visų pirma glaukomos profilaktikai skiria didžiulį dėmesį. Apie glaukomos gydymą svetur sutiko papasakoti Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Akių ligų klinikos gydytojas oftalmologas SAULIUS GALGAUSKAS, kuris patirties sėmėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose, Niujorko akių klinikoje, kur mokėsi pas žymiausius pasaulio glaukomos specialistus. S.Galgauskas operavo Graikijoje, Austrijoje, Vengrijoje, aktyviai dalyvauja Vilniaus miesto glaukomos klubo veikloje. Gydytojas yra šio klubo valdybos narys.
Ankstyvoji glaukomos profilaktika
Glaukoma yra viena iš sunkiausių akių ligų. Ligos pradžią labai sunku nustatyti. Dažnai glaukomos pradžia būna be jokių simptomų. Išvardinsiu kelis pirmuosius glaukomos požymius: vaivorykštės spalvų ratilai aplink šviesos šaltinį, susiaurėjęs regos laukas, nors dažnai keičiami akiniai, regėjimas negerėja, blogas matymas prieblandoje, neaiškūs vaizdai, akių ir galvos skausmai, ypač kai žiūrimas televizorius tamsoje.
Dažniausiai žmogus kreipiasi pagalbos tik pablogėjus regėjimui. Regėjimas silpsta esant paskutinėms glaukomos stadijoms. Įsisenėjus glaukomai patys moderniausi vaistai, aparatūra, akių gydytojai yra bejėgiai. Regėjimo grąžinti nebeįmanoma. Visame pasaulyje didžiausias dėmesys skiriamas šios ligos profilaktikai. Ir JAV, ir Graikijoje didžiausios pinigų sumos yra skiriamos ankstyvajai glaukomos diagnostikai. Vien pamatuoti akių spaudimą ar atlikti akipločio tyrimą nepakanka. Pasaulis suvokė, jog seniau taikytos priemonės neužkerta kelio glaukomai. Norint nustatyti šią ligą reikia modernios aparatūros, kuri labai brangi. Užsienyje modernios akių klinikos neįsivaizduoja savo darbo be lazerinių technologijų.
Pasaulyje ankstyvosios glaukomos diagnostikai taikomas regos nervo skaidulų analizatorius. Šis aparatas yra plačiai naudojamas moksliniuose tyrimuose. Ypač regos nervo skaidulų analizatorius reikalingas tiriant naujų vaistų efektyvumą. Šis aparatas sugeba nustatyti pačius pirmuosius glaukomos požymius mikroskopiniame lygmenyje. Su aparatu nustatoma, kiek pažeista regos nervų skaidulų. Naudojant regos nervo skaidulų analizatorių liga nustatoma dar pacientui nejaučiant regėjimo diskomforto. Žmogus dar gerai mato, geras akiplotis, normalus akispūdis. Dar vienas šio aparato privalumas - aptiktos glaukomos stebėjimas. Dažniausiai pacientas stebimas vienerius metus. Stebėjimo tikslas - išsiaiškinti glaukomos progresavimą. Jeigu nervinės skaidulos žūsta, reikalingas tolesnis gydymas medikamentais. Nepadėjus vaistams, daroma chirurginė operacija. Deja, kol kas Lietuvoje netgi universitetinės ligoninės neturi regos nervo skaidulų analizatoriaus. Girdėjau, kolegos iš Latvijos žada įsigyti glaukomai nustatyti būtiną aparatą.
Regos nervo skaidulų analizatoriaus veikimo principą galima palyginti su plyšinės lempos veikimu. Ši lempa dar vadinama biomikroskopu. Pacientas pasodinamas priešais gydytoją, kuris su plyšine lempa apžiūri ligonio akį. Ši procedūra neskausminga. Regos nervo skaidulų analizatorius veikia kaip plyšinė lempa. Šiame aparate įtaisytas lazeris tikrai nepavojingas žmogaus sveikatai. Lazerio spindulys nukreipiamas į akies regos nervą. Atspindžiai siunčiami tiesiai į kompiuterį. Kompiuteryje yra analizuojama gauta informacija. Oftalmologas gauna procentinę regos nervo pažeidimo išraišką, pateikiama ir grafinė. Ši procedūra trunka 10-15 sekundžių.
Vakaruose naudojamas dar vienas naujas ir efektyvus aparatas - regos nervo tomografas. Juo nustatoma regos nervo eskalacija. Kas tai yra? Padidėjus akispūdžiui, sutrinka akies nervo kraujotaka, dėl šios priežasties regos nervas pamažu ima žūti. Regos nervą galima būtų palyginti su viela. Surūdijusi viela anksčiau ar vėliau lūžta. Taip atsitinka ir su nervu sergant glaukoma. Regos nervas miršta ir žmogus apanka. Sveikas regos nervas rausvos spalvos, aiškių ribų. Kai pakenktas - blyškus, pilkšvas. Regos nerve formuojasi tuštuma - įdubimai. Medikai tai vadina eskalacija. Regos nervo "įdubimai" gydytojui suteikia daug informacijos. Tiesa, kiekvienas žmogus turi tokių įdubimų. Sveikoje akyje jie negilūs. Sergant glaukoma įdubimai gilėja. Pagal juos nustatoma glaukomos stadija. Regos nervo tomografo paskirtis - nustatyti įdubimo gylį.
Įtarus glaukomą būtina nustatyti akiplotį. Visame pasaulyje šiam tikslui naudojamas kompiuterinis perimetras. Lietuvoje kai kurios ligoninės šį aparatą jau turi. Deja, Santariškėse kompiuterinio perimetro dar nėra. Akiplotis parodo žmogaus periferinio regėjimo būklę. Regėjimas yra kelių rūšių. Centrinis regėjimas - kiek toli žmogus mato tiesiai. Periferinis regėjimas - kiek žmogus mato į šalis.
Sergant glaukoma dažniausiai sutrinka periferinis regėjimas. Kompiuteriniu perimetru oftalmologas nustato periferinio regėjimo pažeidimo laipsnį.
Glaukomos gydymas
Įtarus glaukomą pacientui atliekami papildomi tyrimai. Didžiausias dėmesys skiriamas pokalbiui su ligoniu. Pokalbiai su ligoniais nėra atsitiktinis dalykas. Iki šiol medikams nepavyko iki galo išsiaiškinti glaukomos atsiradimo priežasčių. Kol kas yra išsiaiškinta šie glaukomą sukeliantys rizikos faktoriai: paveldėjimas, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis.
Kitas tyrimas - akispūdžio matavimas, regos nervo būklės įvertinimas, akies dugno ištyrimas. Atliekamas akipločio tyrimas kompiuteriniu perimetru. Vakaruose atliekama regos nervo analizė pasitelkiant regos nervo skaidulų analizatorių ir regos nervo tyrimą tomografu.
Turiu pasidžiaugti, kad glaukomos gydymas užsienyje ir Lietuvoje niekuo nesiskiria. Dabar oftalmologai turi visas galimybes gauti naujausią literatūrą iš užsienio. Daugelis jaunų gydytojų patirties važiuoja į užsienį. Ten dirba su žymiausiais konkrečios srities specialistais. Grįžę į Lietuvą ligonius gydo remdamiesi naujausiomis metodikomis. Todėl glaukomos gydymo būdai visur yra tie patys. Yra trys glaukomos gydymo pagrindiniai metodai.
Visų pirma medikamentinis gydymas. Lietuvoje gydant šią ligą naudojami to paties efektyvumo vaistai kaip ir kitose šalyse. JAV, Graikijoje, Vokietijoje, Belgijoje ligoniai už vaistus nemoka. Vaistus kompensuoja ligonių kasos arba draudimo firmos. Lietuvoje gydantis gydytojas priverstas skirti ne pačius efektyviausius vaistus. Jo veiksmus riboja įvestos kompensuojamųjų vaistų kvotos. Dabar pacientas norėdamas gauti efektyvų gydymą priverstas vaistus pirktis pats. Kitas skaudulys - ligonių dispanserizavimas. Glaukoma sergantys turi būti dispanserizuoti, nes jie privalo nuolat lankytis pas akių gydytoją, nuosekliai vartoti nurodytus vaistus, tausoti akis. Bet ką daryti gyvenantiems kaimuose ar atokiuose vienkiemiuose? Mažesniuose miesteliuose netgi oftalmologo nėra.
Medikamentų paskirtis - padaryti akispūdį normalų. "Siektinas akispūdis" - tai naujas terminas. Gydytojas nustato, iki kokio lygio turi kristi akies spaudimas.
Minėtinas ir lazerinis bei chirurginis gydymas. Jeigu vaistais akispūdžio nepavyksta sumažinti ir susirgimas progresuoja, tada ligonis operuojamas. Pradžioje - lazeriu. Nepadėjus lazeriui taikomas chirurginis gydymas. Operuojant padaromos kelios papildomos skylutės skysčiui nutekėti - tai vadinamos fistulos, kurios nebeužgyja ir filtruoja skysčio perteklių, t. y. reguliuoja akispūdį.
Atminkite - glaukomos išgydyti neįmanoma, ją galima tik sustabdyti, blogiausiu atveju - sulėtinti jos progresą. Šia liga sergama visą likusį gyvenimą, ir žmogus turi su tuo susitaikyti.
Užrašė Henrikas STUKAS
