NEĮGALIŲJŲ METAI

Augustinas ROTUNDAS

NEĮGALIŲJŲ METŲ "PARŠELIS"


Sausio 29 dieną LR Vyriausybė patvirtino "Neįgaliųjų metų Lietuvoje veiksmų planą". Pradedant kalbėti apie jį būtina priminti, kad vietoje prašytų 16 mln. Vyriausybė Neįgaliųjų metams surado tik 3 mln. Lt. Be abejonės, tai iš pagrindų pakeitė (sakyti "pakoregavo" būtų pernelyg švelnu) visus numatytus darbus ir veiksmus. Daugeliui darbų atlikti skiriama tik po keliasdešimt tūkst. litų. Žinoma, galvoje turimos valstybės biudžeto lėšos - niekas nedraudžia prašyti pinigų iš privačių rėmėjų ir įvairių fondų. Tačiau būdami realistai turėtume pasakyti, kad prie valstybės skiriamų lėšų galima surasti pusę - geriausiu atveju dar tiek pat - pinigų, tačiau jų negalima padidinti kelis ar keliolika kartų. Tačiau yra, kaip yra, ir turime tai, ką turime. O turime ne briedį girioje, tačiau gal ir ne žvirblį saujoje - greičiau pamitusį "paršelį", kurį dalijasi visas "kaimas". Net neįdomu, kad dalybos vyksta be plūdimųsi, keiksmų, įvairių etikečių klijavimo ir panašių dalykų. Matyt, "kaimas" irgi europėja!

Neįgaliųjų metams pasirinktos keturios svarbiausios veiklos kryptys: teisės aktų tobulinimas ir rengimas; visuomenės švietimas ir informacijos prieinamumas; fizinės aplinkos pritaikymas; neįgaliųjų galimybių mokytis, būti ugdomiems didinimas. Apie jas grupuojami ir šiais metais numatomi atlikti darbai.

Kalbant apie teisės aktus, tikriausiai svarbiausias darbas - parengti Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymą (naują redakciją). Numatyta parengti ir fizinės aplinkos pritaikymo žmonėms su negalia bei būsto pritaikymo, jo finansavimo (arba kompensavimo) tvarką. Turėtume sulaukti dar vieno svarbaus ir reikalingo dokumento - Valstybinės specialiojo ugdymo paslaugų teikimo programos. Taip pat - teisės aktų, susijusių su neįgalių žmonių studijomis, verslo plėtojimu ir finansavimu. Ir visa tai turėtų būti atlikta šiais Neįgaliųjų metais!

Vykdant visuomenės švietimą numatyta leisti neįgalių autorių leidinius, rengti radijo, televizijos laidas, surengti tarptautinę konferenciją "Aplinkos pritaikymas neįgaliesiems". Taip pat numatyta šių metų rudenį Lietuvoje organizuoti abilimpines (dar kitaip - įgalumo) varžybas. Tokios varžybos pasaulyje organizuojamos nuo 1980 metų, Lietuvos atstovai dalyvavo 1999 m. Čekijoje vykusiose abilimpinėse varžybose. Abilimpinėse varžybose daugiausia judėjimo negalią turinčių žmonių, tačiau jose gali rasti sau vietos ir aklieji.

Kartu su "Veiksmų planu" patvirtintas dar vienas dokumentas - "Neįgaliųjų metų Lietuvoje veiksmų plano įgyvendinimo priemonės". Jose randame teiginį, svarbų daugeliui mūsų bendruomenės žmonių: "Įdiegti garsinių knygų akliesiems naujoves: skaitmenines knygas ir aprūpinti skaitytojus naujo formato grotuvais garsinių knygų skaitymui".

Trečioji plano dalis - fizinės aplinkos pritaikymas. Iš antrojo dokumento "Plano įgyvendinimo priemonių" matome, kad čia dominuoja judėjimo negalią turinčių žmonių poreikiai, tačiau yra vietų, kur tiesiogiai kalbama ir apie akluosius. "Pritaikyti 2830 aklųjų ir silpnaregių laisvo judėjimo poreikiams didžiųjų miestų aklųjų mikrorajonuose ir prie aklųjų įmonių šaligatvius, apšvietimus, orientyrus ir kt.". "Priemonėse" kalbama ir apie dienos centrus, apie tai, kad reikia didinti jų paslaugų kiekybę ir gerinti kokybę.

Ketvirtoji dalis skirta neįgaliųjų mokymo bei ugdymo (si) galimybėms. Čia dėmesys - naujausioms mokymo metodikoms bei literatūrai, specialiosioms ugdymo ir kompensacinėms priemonėms. Kalbama ir apie aklųjų ugdymui bei mokymuisi reikalingų priemonių įsigijimą.

"Plano įgyvendinimo priemonėse" kiekvienam neįgaliųjų metų darbui atlikti numatyta konkreti pinigų suma ir laikas (metų ketvirčiais), kada jis turėtų būti atliktas; įvardyta už konkretaus darbo atlikimą atsakinga valstybės institucija. Šia prasme "Neįgaliųjų metų Lietuvoje veiksmų planas" yra tvarkingas, neišskydęs, neanonimiškas. Jau minėjome, kad "Plane" vyrauja nedidelės apimties darbai, tačiau kas išdrįs pasakyti, kad jie nesvarbūs? Svarbu ne tik pastatyti prekybos centrą - svarbu padaryti į jį ir įvažiavimą ar grindis nudažyti kontrastingomis spalvomis.

Na, o jeigu kalbėsime ne apie visokius planus, jų įgyvendinimo priemones, bet apie Neįgaliųjų metų "paršelį", tai dar kartą turime konstatuoti, kad gyvulėlis mažokas - visiems jo tikrai neužteks. Tad lieka rinktis: arba tenkintis daugiau nei kuklia, kiekvienam tenkančia dalimi, arba bandyti užsiauginti savą "paršelį". Kaip - tai jau šiek tiek kita kalba: galbūt bendradarbiaujant su miestų ar rajonų savivaldybėmis, gal patiems iškeliant naujas iniciatyvas ir ieškant sąjungininkų joms įgyvendinti. "Paršelio" auginimo filosofija apima daugybę skirtingiausių gyvenimo reiškinių; ji negali pakęsti tik vieno dalyko - drybsojimo pilvą išvertus ir laukimo, kol "paršelį" užaugins kiti.

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]