EUROPOS LINK
Osvaldas PETRAUSKAS
ES LINK - PER NEĮGALIŲJŲ METUS
2003 - Neįgaliųjų metai. Europoje juos paskelbė Europos neįgaliųjų forumas, Lietuvoje - Respublikos Seimas. Lietuvoje yra sudarytas koordinacinis komitetas, numatyta veiksmų ir renginių programa. Mintimis apie neįgaliųjų metus su "Mūsų žodžio" skaitytojais dalijasi LASS pirmininkas Osvaldas Petrauskas.
Veiklai Neįgaliųjų metais Lietuvoje pasirinktos dvi kryptys. Viena iš jų - įvairių darbų finansavimas per tų darbų sumanytojų pateiktas programas.
Neįgaliųjų metai Lietuvoje buvo ir 1996-ieji. Tada valstybė šiems reikalams skyrė 33 mln. litų. 2003 - tik 3 mln. litų. Lietuvos Respublikos Prezidentas pasipiktino tokiais valdžios sprendimais. Seimo vadovai buvo pasiryžę padėtį pataisyti ir sumą padidinti iki 10 mln. litų, tačiau Finansų ministerija nusprendė, kad 3 mln. litų žmonėms su negalia visiškai pakaks. Manau, kad dar ne visi taškai sudėti, ir mes dėl galutinės sumos pakovosime.
Iš tų jau pažadėtų pinigų dalis teks Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai. Jiems naudoti numatytos trys sritys. Visų pirma tai dienos centrų didžiuosiuose miestuose ir rajonų centruose steigimas bei plėtimas. Antra - kompensacinės technikos įsigijimas (didžiausias dėmesys bus skirtas lietuviškam programiniam kalbos sintezatoriui sukurti). Trečia - skaitmeninės garsinės knygos diegimas.
Antroji veiksmų kryptis valstybės lygmenyje - mūsų kova už žmonių su negalia pensijų ir kitų išmokų didinimą. Lyginant mūsų ir Europos, į kurią ryžtingai einame, aklųjų situaciją, didžiausias atotrūkis yra tarp jų ir mūsų gaunamų pensijų. Socialinių paslaugų kiekiu ir kokybe skiriamės daug mažiau nei išmokomis. Pavyzdžiui, Suomijoje, kurioje teko lankytis gruodžio mėnesį, vidutinės pensijos yra 1000 eurų (apie 3500 litų), o pas mus - 300 litų. Todėl eidami į vieningą Europą turime orientuotis ir į ten neįgaliųjų gaunamas pensijas.
Šiuo klausimu jau šis tas nuveikta. Su Lietuvos Respublikos Seimo pirmininku A. Paulausku, socialinės apsaugos ir darbo ministre V. Blinkevičiūte esame kalbėję, kad 2003 metais būtų sukurta darbo grupė šiai problemai spręsti. Bandome valdžios atstovus įtikinti, kad pensijos turi būti labiau diferencijuotos, nes I invalidumo grupę ir III invalidumo grupę turinčių žmonių problemos ir poreikiai iš esmės skirtingi. Kitaip tariant, valstybė turi įvesti konkrečią išmoką, kuri kompensuotų negalios sukeltas papildomas žmogaus išlaidas. Tikėtis tokių išmokų 2003 metais gal kiek ir nerealu, tačiau turi būti priimtas konkretus veiksmų planas, pagal kurį atsirastų prielaidos tokioms išmokoms.
2003 - Neįgaliųjų metais - turi būti atlikta socialinę sritį reguliuojančių įstatymų revizija. To nepadarius sunku tikėtis, kad neįgalių žmonių gyvenime kas nors pasikeis.
Visose institucijose - Lietuvos invalidų reikalų taryboje, Neįgaliųjų metų koordinaciniame komitete - sutarėme, kad 2003 metais visą dėmesį sutelksime esminiam lūžiui pasiekti gerinant žmonių su negalia finansinę padėtį, didžiausią dėmesį skiriant žmonėms su sunkiausiomis negaliomis.
Tokios yra Neįgaliųjų metų gairės valstybiniame lygmenyje. Panašios jos turėtų būti ir apskričių bei rajonų lygmenyje. Kalbant apie Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos rajoninių organizacijų veiklą, daugiausia dėmesio reikėtų skirti darbui su savivaldybėmis. Beje, Suomijos aklieji pusę veiklai reikalingų lėšų gauna iš regioninių valdžios institucijų. Tuo tarpu Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos biudžete iš savivaldybių gautos lėšos sudaro vos kelis procentus. Mes turime savivaldybių darbuotojus kuo geriau supažindinti su neregio žmogaus padėtimi šiandieninėje Lietuvoje. Jie turi suprasti, kad neįgalaus poreikiai turi būti taip pat finansuojami kaip ir bet kurio kito žmogaus. Pavyzdžiui, Vilniuje didžiulės sumos skiriamos miestui gražinti, statyboms, o žmonėms su negalia sostinėje skiriami vos keli miesto biudžeto procentai. Ne kitaip yra ir kitur.
Neįgaliųjų, tarp jų ir neregių, judėjimas Lietuvoje turi vieną trūkumą. Pradedant eiliniais LASS nariais ir baigiant įvairiomis mūsų organizacijos struktūromis, aklaisiais besirūpinančiomis organizacijomis mes mažai ir retai "spaudžiame" valdžią. Apie savo aktualiausius skaudulius valdžios institucijoms dažniausiai pranešame tik eilinių ir neeilinių suvažiavimų proga. Dažniausiai tokiuose raštuose prašoma lengvatų įmonėms, transporto lengvatų, ir pamirštame esminį dalyką - invalidumo pensijų didinimą.
Norėdami ką nors pasiekti turėtume veikti dviem kryptimis. Viena - respublikinių žmonių su negalia organizacijų spaudimas (Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga). Kita kryptis - spaudimą ta pačia tema daro individualūs asmenys (Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos nariai). Tik taip veikdami galime tikėtis sėkmės.
Iš politikų teko ne kartą girdėti, kad žmonės prašo sugrąžinti rubliais turėtus indėlius, turėtą žemę. Tačiau jie beveik neprašo, kad būtų padidintos pensijos. Indėlių ar žemės grąžinimas - vienkartinė akcija. Išsikovotą didesnę pensiją gautume kiekvieną mėnesį.
2003 metais pirmiausia sau, o po to ir aplinkiniams turime pasakyti: didžioji dauguma žmogaus su negalia problemų - visų pirma maža pensija. Tai turime suprasti ne tik mes. Tai pradeda suprasti ir Europos Sąjungos politikai. Iš pradžių buvo manyta, kad Europos Sąjungoje socialines problemas kiekviena valstybė spręs savarankiškai. Tačiau jau dabar formuojasi nuomonė, kad Europos Sąjungoje žmogus su negalia privalo turėti ir tam tikras minimalias socialines garantijas. Aišku, kiekvienai valstybei paliekama teisė tas garantijas didinti, tačiau minimumą garantuoti turėtų visi. Taip pat Europos Sąjungoje žmogus neturės būti diskriminuojamas dėl savo negalios.
Norėdami gerai gyventi Europos Sąjungoje turime jau nuo šių metų pradžios tos gerovės siekti visi. Tik tada galime tikėtis rezultatų. Kas už save nekovoja, tas nieko ir neturi.
Prasidėjus 2003 - Neįgaliųjų metams - visiems LASS nariams norėčiau palinkėti sveikatos ir laimės asmeniniame gyvenime bei gerų darbų visų Lietuvos aklųjų ir silpnaregių labui.
