NUOMONĖS

Vida MIKNIENĖ

IR VĖL ČEMPIONATAS ZELVOJE


Tikrai neapsiriksiu pabrėždama, kad mankštai, bėgimui ar kitos rūšies sportiniams, judėjimą skatinantiems renginiams poreikis visiems yra vienodai priimtinas ir laikomas būtinybe - kaip maistas, oras ar vanduo. Apie tai ypatingai reikėtų susimąstyti ne tik jaunimui, bet ir vyresnio amžiaus akliesiems ir silpnaregiams. Juk darbo, troškimų bei siekių kokybės kartelė bus kilstelėta aukščiau tada, jeigu dienotvarkės skalėje atsiras laiko grafa, skirta savitvardai bei intensyviam kūno lavinimui. Juk ši sveikatingumo bei energijos terapija visiškai veltui: reikia tik laikytis savojo nusiteikimo disciplinos stiprinant valios jėgas.

Nemaža grupelė įžymių ir perspektyvių LASS sportininkų garsina Lietuvos vardą pasaulyje - dalyvauja parolimpiadose, vykstančiose įvairiose valstybėse. Daug įvairių sportinių varžybų organizuojama ir šiais metais. Sportininkus globoja, jais rūpinasi bei iš dalies juos finansuoja LASS sporto federacija, kurios prezidentas - Raimundas Šimkus. Šiai sporto federacijai priklauso ir didelė sportininkų mėgėjų grupė, papildanti šios organizacijos gretas.

* * *

Kiekvieną rugsėjį, tiksliau pačiame jo viduryje, "Zelvos" poilsiavietę užplūsta gausus būrys sportininkų iš visos Lietuvos. Tada ir paskelbiamas didysis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių lengvosios atletikos čempionatas. Šiame čempionate savo jėgas ir sportines galimybes išbando ne tik geriausieji mūsų sporto federacijos nariai, šios šakos entuziastai, jų vaikai bei artimieji, bet į šį renginį atvyksta ir nemaža grupė moksleivių iš Kauno, Vilniaus aklųjų bei silpnaregių internatinių mokyklų.

Bėgant 7 ar 9 kilometrus tenka gerokai pasistengti ir paprakaituoti. Norintiems bėgte įveikti tokią ilgą distanciją, reikia būti ir fiziškai pasiruošusiems.

Paskelbiamas startas ir susirinkusių sportininkų minia pasileidžia miško takeliu. Manyčiau, kad ne visiškai priimtina silpnaregiui toks startas, nes braunantis pro bėgančius žmones gaištamas brangus laikas. Siūlyčiau sporto federacijai šį bėgimo etapą organizuoti kitaip.

Šį rudenį LASS lengvosios atletikos čempionato bėgimo trasoje startavo apie 300 sportininkų, kurių jauniausiajam tik septyneri, o vyriausias perkopęs per septyniasdešimt. Reikia pasidžiaugti, kad nemažėja sportininkų gretos ir neblėsta toji energijos bei ištvermės ugnelė, skatinanti ugdyti ne tik kūno, bet ir sielos stiprybę.

Neprailgo jau įprasta varžybų distancija, nes takuose telkšančios balos ir balelės neleido nuobodžiauti. Tiktai ten, kur takas skendėjo baloje, dalyvių grūstis vertė gaišti ir stoviniuoti. Vieni nedvejodami žirgliojo per telkšančias vandens kliūtis, o kitiems tai buvo sunkiai įveikiamas kliuvinys. Ilgainiui sportininkai išsibarstė. Visiems buvo laiko pakovoti su savimi. Nesimankštinant ir nesitreniruojant tikrai neįmanoma nubėgti šį nuotolį neatsikvėpus. Bėgame, bėgame ir štai lentelė - lieka tik 1 kilometras... Tuoj ausis pasieks sutiktuvių maršo garsai... Artėjame prie finišo. Tai kas, kad karūnuojamas ne čempionato, ne olimpiados prizininkas - sporto entuziastui svarbu pasitikėjimo, ištvermės bei sėkmės vainikavimas.

Nuskandinę prakaitą bei nuovargį Zelvės ežere ir išsikaitinę karštoje pirtyje, vėl žvalūs susirinkome poilsiavietės valgykloje, kur ant aukščiausios pakylos išsirikiavo šio čempionato nugalėtojai. Kiti šių varžybų prizinių vietų dalyviai pasitenkino diplomais.

O galgi svarbiausia ne prizai, ne sporto aukštumos, bet tokios masinės rudens varžybos, leidžiančios pasimėgauti azarto akimirkomis, suteikiančios progą atsipalaiduoti, susitikti su bendraklasiais, draugais ar senais pažįstamais.

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]