LASS LITERATŲ KŪRYBA
Irena CIMERMANAITĖ-PAULIENĖ
Gimė 1951 m. lapkričio 19 d. Palūšėje (Mažeikių raj.). Vilniuje baigė Suaugusių aklųjų vidurinę mokyklą. Nuo 1971 m. profesionaliame aklųjų chore "Vilnius" 23 metus buvo choro artistė. Šiuo metu gyvena Mažeikiuose. Pirmąjį eilėraštį "Laiškas mamai" parašė keturiolikos metų. Eilėraščius rašo visą gyvenimą. Daugiau kaip dvidešimčiai eilėraščių Leonas Paulius sukūrė muziką. Nuo 1997 m. Irena tas dainas pati ir dainuoja.
Laiškas mamai
Pasiilgau, mama, aš šilų plačiųjų
Pasiilgau girių vienišų, liūdnų.
Pasiilgau, mama, aš namelio mūsų,
O prie jo - baltųjų savo jazminų.
Noriu aš pajausti vėjo šaltą bangą
Ir lietaus lašelį savo delnuose.
Ak, kaip noriu, mama, aš į tavo langą
Tyliai pasibelsti beržo šakele.
Taip dažnai, mamyte, aš tave sapnuoju,
Su jazminų puokšte stovinčią matau.
Apie tave, mama, nuolatos galvoju,
Lyg bari, lyg klausi, ko gi nerašau.
Laišką ilgą ilgą tau aš parašysiu
Ant mėnulio veido ar ant debesies.
Tau žodžius švelniausius į sapnus įpinsiu,
Jie šilti kaip kraujas iš gyvos širdies.
1965
Uždek many liepsną
Už saulę skaistesnė Tavoji šviesa,
Už sniegą baltesnė Tavoji tiesa.
Kaip, dangiškas Tėve, aš myliu tave,
O, dangiškas Tėve, aš Tavo dukra.
Paleisk savo vėjus, tesupa miškus,
Lai glosto, lai glaudžia ir paukštį, ir mus.
O, Dieve, pakelki ant savo sparnų,
Uždek many liepsną ir veskis kartu.
Tas žemės gražumas, net žodžių nėra,
Tie žydintys sodai, ta paukščių daina.
Mėnulį ir saulę man džiaugtis davei
Žvaigždes dar pridėjai, kad būtų šviesiau.
Uždek many liepsną - nenoriu rusent,
Uždek mano širdį - aš noriu gyvent.
Leisk man iš šaltinių Tavų atsigert,
Ir nešt Tavo žodį lyg sėklą ir bert.
2001
Linkėjimai žemei
Kaip norėčiau apglėbti aš žemę,
Tyliai, tyliai priglusti prie jos
Ir tada jos paklaust, iš kur semias
Tiek gyvybės ir meilės kantrios.
Vandenynai didingi banguoja,
Žiburiuoja melsvi ežerai.
Mano žemė lyg, rodos, dainuoja
Ir linguoja apsvaigę miškai.
Kad galėčiau apglėbti ją visą,
Širdimi prisiglausti prie jos
Ir pajust lūpom juodžemio vėsą,
Atsigerti žolynų rasos.
Džiaugsmo ašara tyliai nurieda
Ir sužvilga rasos lašeliu.
Gaila, dienos taip greitai prabėga,
Mano žeme, tave aš myliu.
Būk pripildyta, žeme, gerumo,
Būk pripildyta Dievo šviesos,
Nenutylančio paukščio skambumo,
Vaiko juoko ir saulės skaisčios.
2002
