LASS XVI SUVAŽIAVIMUI PRAĖJUS

 

MŪZOS ĮKVEPIA KASDIENYBĖS DARBAMS


Stasys BabonasĮ "Mūsų žodžio" klausimus atsako Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos centro tarybos narys, LASS Kauno ir Marijampolės apskričių tarybos pirmininkas Stasys Babonas.

- Pirmiausia papasakokite šiek tiek apie save: kur mokėtės, ką dirbote prieš tapdamas LASS Kauno ir Marijampolės apskričių pirmininku?

- 1978 m. baigiau Vilniaus A. Jonyno aklųjų ir silpnaregių mokyklą. Pradėjau dirbti LASS Kauno įmonėje. Tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute įsigijau tiflopedagogo specialybę. Vilniaus universitete studijavau psichologiją. 1988 m. pradėjau dirbti LASS Kauno kultūros namų direktoriumi. Šių metų kovo 13 d. LASS Kauno ir Marijampolės apskričių konferencija suteikė mandatą dirbti šios organizacijos pirmininku.

- Mūsų organizaciją pažįstate nebe pirmi metai. Pats vadovavote vienai jos struktūrai - kokią patirtį iš šio vadovavimo atsinešėte?

- Kultūros namų žmonės - ir kolektyvų vadovai, ir meno mėgėjai - didelės, sudėtingos, dažnai prieštaringos asmenybės. Galiu drąsiai teigti, kad kultūros žmonės - mūsų sąjungos avangardas. Investicijos į kultūrą yra investicijos į aklųjų ir silpnaregių ateitį. Pažindamas tuos žmones aš supratau, kokia stipri, subtili ir kartu silpna yra žmogaus prigimtis.

- Kaip, vadovaujant kultūros namams, pačiam atrodė apskričių tarybos veikla: kas joje buvo keistina, ką pats ketinate keisti?

- Toli nuo šio darbo nebuvau - dirbau pirmininko pavaduotoju. Silpnoji praeitos kadencijos mūsų apskričių tarybos veiklos pusė buvo ta, kad ji neišsakė aiškios pozicijos dėl Kauno įmonės. Kai kuriais atvejais ją net dangstė. Didelių pasikeitimų apskričių tarybos veikloje nežadu. Dirba kvalifikuotas, didelę patirtį turintis kolektyvas. Didiname socialinių, kultūrinių ir kitokių paslaugų kiekį bei geriname kokybę steigdami dienos centrą.

- Ar neišsakydama savo pozicijos dėl įmonės, apskričių taryba padarė konkrečią "vienetinę" klaidą? Ar tai reiškia, kad visos mūsų apskričių tarybos turėtų būti garsesnės, principingesnės tam, kas vyksta jų pašonėje?

- Apskričių taryba turi atstovauti visiems ją rinkusiems akliesiems visais jų, kaip neregių, gyvenimo klausimais. Ne tik atstovauti, bet ir rasti atsakymus. Darbinė veikla čia nėra išimtis. Įmonė negali būti aukščiau už apskričių tarybą, nes tik taryba yra gavusi žmonių įgaliojimus.

- Dar šiek tiek pakalbėkime apie Kauno įmonę. Kaip pats manytumėte, kodėl joje susidarė tokia padėtis, kokia susidarė maždaug prieš metus? Kokia situacija Kauno įmonėje šiandien ir koks čia Jūsų, kaip Kauno aklųjų "gubernatoriaus", vaidmuo?

- Kalbant apie Kauno įmonę skauda širdį. Įmonės pagrindinė paskirtis - gamyba. Šitą dalyką tarytum užmiršo ir prieš tai buvusi įmonės administracija, ir dabartinė. Pardavinėja patalpas, gaunamomis lėšomis dengia nuostolingą gamybą - kiek tai gali tęstis? Nedelsiant būtini radikalūs sprendimai. Apskričių taryba išsakė savo nuomonę - nuostolingos gamybos parduodamomis patalpomis neleis dengti. Aktyvesnę poziciją turėtų užimti ir steigėjas. Priežasčių, kodėl Kauno įmonė niekaip neišbrenda iš skolų, daug, bet pagrindinė, manyčiau, mūsų žmonių aktyvumo ir organizuotumo stoka. Be to, baimė, nenoras patiems viską spręsti, prisiimti atsakomybę. Įmonės, didesnės ar mažesnės, mūsų organizacijoje išliks, nes geriausias daugelio neregių problemų sprendimas - jų įdarbinimas.

- Kaip reikėtų suprasti žodžius "radikalūs sprendimai" ir kas juos turėtų daryti?

- Pirmiausia - steigėjas - LASS centro taryba, jos ūkio komisija. Suprantama, nuošalyje neturi likti ir LASS Kauno ir Marijampolės apskričių taryba. Turėtų aktyviai dalyvauti ir įmonės pirminė aklųjų organizacija. "Radikalūs sprendimai" reiškia tai, kad įmonė turėtų pradėti dirbti pagal šių laikų gamybos ir vadybos reikalavimus. Yra tokių darbų, kurie galbūt neatneš pelno, bet ir "neis į minusą", - šepečių vėrimas, teptukų gamyba. Galbūt reikėtų atgaivinti pynimą ne kaip laisvalaikio užsiėmimą, o kaip darbą. Įmonės administravimas: sumažinti iki minimumo administracijos darbuotojus, peržiūrėti, ar tikrai reikia tiek, kiek yra dabar, pagalbinių darbininkų. Apsispręsti ir garsiai pasakyti, kiek įmonėje žmonių gali dirbti, kad ta gamyba nebūtų nuostolinga.

- Įmonės, jų gamybinė veikla mūsų organizacijoje iki šiol buvo lyg ir savotiškas tabu - arba gerai, arba nieko. Kokia, jūsų nuomone, turėtų būti jų vieta visoje LASS struktūroje?

- Informacijos stoka visada sukuria tabu. LASS įstatai garantuoja informacijos gavimą ir teikimą. Reikėtų sukurti informacijos teikimo ir gavimo mechanizmą ir jį patvirtinti centro tarybos sprendimu. Žinojimas išsklaido tabu, kuria pasitikėjimą ir supratimą.

- Kaip įsivaizduotumėte apskričių tarybos veiklą artimiausioje ateityje, kokiomis kryptimis ji turėtų vystytis?

- Pagrindinis uždavinys buvo ir bus burti mūsų likimo žmones draugėn. Paslaugų teikimas - šių dienų realija. Turime daug kvalifikuotų regėjimo invalidų, kurie tai gali atlikti. Ateityje turime laimėti konkurenciją prieš tas įstaigas, kurios teikia šias paslaugas, ir, nebijau pasakyti to žodžio, tapti monopolistais.

- Kaip vertintumėte visos mūsų organizacijos veiklą: kur jos silpnosios, kur stipriosios pusės?

- Pabandysiu išvardinti taip, kaip man atrodo. Pirmiausia apie stipriąsias puses: LASS vieninga, sugebanti derinti autonomiškumą, savarankiškumą ir centralizaciją. Iki šiol nesuskilome, apskritys turi didelius įgaliojimus, o kartu "stiprus centras" Vilniuje sugeba mus burti bendram darbui. LASS sugeba perimti avangardinę Europos ir pasaulio aklųjų organizacijų patirtį ir per trumpiausią laiką pritaikyti mūsų sąlygomis.

Silpnosios organizacijos veiklos pusės: vis dar nedrįstame priimti radikalių sprendimų ir reformuoti gamybinės veiklos, atitinkančios rinkos ir LASS narių interesus. Neskubama ruošti rezervo, kuris ateityje galėtų pakeisti LASS įmonių, įstaigų, organizacijų vadovus. O tai nėra gerai.

- Kokias veiklos sritis norėtumėte kuruoti dirbdamas LASS centro taryboje?

- Socialinis darbas man yra pažįstamas, tačiau patirties labai trūksta. Šioje srityje esu tik mokinys. Per trumpiausią laiką noriu sukaupti kuo didesnę patirtį, kad galėčiau įnešti ir savo indėlį į mūsų organizacijos veiklą.

- Jūsų draugai, bendradarbiai, o ir žurnalo skaitytojai Stasį Baboną žino ne tik kaip "biurokratą", bet ir kaip rašytoją. Ar teberašote ir dabar, atsisėdęs į Kauno aklųjų "gubernatoriaus" kėdę? Ar mūzos padeda kasdienybės darbams?

- Labai padeda. Kai nusibosta socialinis chaosas, sėdu prie stalo ir rašau. Tada, kai nieko negaliu tikrovėje, popieriuje galiu fantazuoti, kiek tinkamas.

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]