TARPTAUTINEI BALTOSIOS LAZDELĖS DIENAI
Vytautas GENDVILAS
NEREGIUI PRIEINAMA INFORMACIJA - INVESTICIJA Į ATEITĮ
Štai jau dešimt metų Lietuvoje minima Tarptautinė baltosios lazdelės diena. Prieš metus Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga visuomenės dėmesį bandė atkreipti į aklųjų ir silpnaregių problemas, su kuriomis šie susiduria savo aplinkoje. Kalbėta, kaip statinius, viešąjį transportą, visuomeninę aplinką pritaikyti neregiams.
Šių metų Tarptautinei baltosios lazdelės dienai LASS pasirinko moto "Neregiui prieinama informacija - investicija į ateitį". Lietuvoje daug kalbama ir rašoma apie informacinę visuomenę, informacines technologijas. Specialistai teigia, kad ateities pasaulis nebus skirstomas į turtingus ir vargšus. Bus tie, kas turi galimybę gauti informaciją, ir tie, kurie tokios galimybės neturės. Norėdami būti su tais, kuriems informacija prieinama, veikti turime jau dabar.
Informacinė visuomenė neįsivaizduojama be kompiuterių. Beje, šiais metais sukanka dešimt metų, kai aklieji ir silpnaregiai Lietuvoje pradėjo naudotis kompiuteriais. Tiksliau sakant, prieš dešimt metų Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre įsteigtas kompiuterių technikos taikymo skyrius. Per tuos dešimt metų padaryta gera pradžia. Tačiau kompiuteris dar netapo neatsiejama Lietuvos neregių gyvenimo dalimi. Jais kol kas naudojasi tik patys aktyviausi, atkakliausi aklieji ir silpnaregiai. Šiandien, po dešimties veiklos metų, dar neturime gero programinio lietuvių kalbos sintezatoriaus. Provincijoje nėra sąlygų neregiams siekti kompiuterinio raštingumo. O ir Lietuvos informacinė visuomenė dar nėra pasirengusi į savo gretas priimti akluosius ir silpnaregius: teikti jiems paslaugas, juos įdarbinti. Yra ir daugiau problemų. Apie tai, o ir ne tik apie tai su valdžios atstovais bus diskutuojama LASUC kompiuterių technikos taikymo skyriuje rengiamoje konferencijoje.
Naujausios informacinės technologijos pirmiausia paplinta didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Po kurio laiko jos pasklinda po visą Lietuvą. Pavyzdžiui, pirmos kompiuterizavosi Vilniaus ir didžiųjų miestų bibliotekos. Dabar norima daugumoje bibliotekų įrengti kompiuterizuotas skaitytojų aptarnavimo vietas, kad žmonės galėtų skaityti elektronines knygas, naudotis internetu. Deja, šia galimybe neregiams pasinaudoti nepavyks - mat tos vietos be kalbos sintezatorių, be teksto didinimo programų ir be kitų, neregiams reikalingų priemonių. Tokių pavyzdžių, kai informacinis pasaulis kuriamas tik sveikiesiems, galėtume išvardinti ne vieną ir ne du.
Informacinė visuomenė neįsivaizduojama ir be interneto. Šiandien gerai matantis žmogus daugybę reikalų gali susitvarkyti net neišėjęs iš namų. Turėdamas kompiuterį ir internetinį ryšį, jis gali tvarkyti savo finansinius reikalus, susimokėti už paslaugas, rinkti reikalingą informaciją, susirasti darbą, organizuoti savo laisvalaikį. Neregys viso to padaryti negali, nes tam nepritaikyta interneto informacinė aplinka.
Informacinės technologijos nesibaigia vien kompiuteriais ir internetu. Naujos technologijos smarkiai keičia bankininkystę, telekomunikacines paslaugas, televiziją ir kitas žmogaus gyvenimo bei veiklos sritis. Su šiomis technologijomis braunasi įvairūs informaciją skleidžiantys ekranai, mygtukai, signalinės lempelės ir kiti akį traukiantys dalykai. Užsukęs į kokį nors solidesnį banką, suprasi, kad per tuos mygtukus ir visokiausias technines gudrybes neregiui šiandien čia nėra ką veikti. Niekas jo čia nelaukia. Kad pakliūtum pas kurią nors banko darbuotoją, turi žinoti, kur ir ką paspausti, kad išlįstų iš aparato lapelis su eilės numeriu, kurio nematai, nes esi neregys. Tada lauki, kol užsidegs bala žino kuriame salės gale ekranėlis su tuo numerėliu. Gerai, jei kas patalkins. O jei ne - su tuo lapeliu gali eiti namo. Tikriausiai niekas ir nesužinos, kad buvai atėjęs į banką.
Informacinės technologijos nepaliaujamai skverbiasi į žmogaus gyvenimą. Štai kad ir bufetininkę pakeitęs gėrimų automatas. Matančiam žmogui jis labai patogus: atėjai, išsirinkai norimą gėrimą, įmetei į skylutę reikiamą pinigų kiekį, paspaudei mygtuką ir geri kavą, arbatą, sultis. O ką daryti neregiui? Jis irgi galėtų pasinaudoti tokiu aparatu, aišku, jei būtų užrašai brailio raštu arba toks automatas teiktų garsinę informaciją. Panaši situacija yra ir su taksofonais, bankomatais ir kitomis informacinių technologijų apraiškomis kasdieniniame žmogaus gyvenime.
Mobilusis telefonas pravartus ir miesto, ir kaimo žmogui. Bėda tik ta, kad neregys negali pasinaudoti visomis mobiliojo ryšio teikiamomis paslaugomis - visa ta informacija, kurią regintis žmogus mato mobiliojo telefono ekrane.
Daugybės problemų nebūtų, jei informacinės technologijos būtų kuriamos ne vien matantiems, bet ir akliesiems bei silpnaregiams žmonėms. Apie kažkokias išskirtines neregių teises kalbėti nevertėtų ir nereikėtų. Mes turime turėti lygias galimybes su matančiais žmonėmis: jei matantis žmogus internete gali pasitikrinti savo sąskaitą banke, tai turi galėti ir neregys. Jei matantis žmogus gali naudotis bankomatu, juo naudotis turi galėti ir neregys, jei matantis žmogus gali naudotis internetu, turi galėti ir neregys. Nereikia išskirtinių teisių, tegu tik būna taip, kad tai, kas galima matančiam žmogui, būtų galima ir neregiui.
O kad taip gali būti, liudija užsienio šalių neregių gyvenimo pavyzdžiai: užsienio šalyse neregiai naudojasi bankomatais, liftais su užrašais brailio raštu, skaito kompiuterines dienraščių, savaitraščių, žurnalų kopijas, naudojasi neregiams pritaikytais pinigais, žiūri filmus su garsiniais komentarais, naudojasi teletekstu, internetu, patys kuria svetaines internete.
Iš užsienio neregių galime pasimokyti ir atkaklumo siekiant užsibrėžtų tikslų. Geru pavyzdžiu galėtų būti neregių jaunavedžių pora iš Vokietijos. Santuokos liudijimą jie gavo ir brailio raštu. Taip atsitiko todėl, kad neregiai norėjo perskaityti patys, kas parašyta popieriuje, kuris jų likimus sujungia visam likusiam gyvenimui. Toje pačioje Vokietijoje neregiai pasiekė, kad vykstančių rinkimų biuleteniai būtų tokie, kad neregys be niekieno pagalbos galėtų slaptai išreikšti savo, kaip piliečio ir rinkėjo, valią.
Kalbant apie informacines technologijas neregių gyvenime, nereiktų dėmesio sutelkti ties skaičiais, kiek aklųjų ir silpnaregių pasinaudos konkrečia paslauga. Daug svarbiau, kad demokratinė visuomenė jam sukurtų galimybę šia paslauga pasinaudoti.
Ne vienas vyresnės kartos žmogus mano, kad amžių galima nugyventi ir be tų informacinių technologijų. Tačiau naujosios technologijos į gyvenimą skverbiasi daug greičiau, nei mes to norime. Štai kad ir telefonas. Dėl netikusios kainų politikos jau ne vienas paprastą telefoną iškeitė į mobilųjį. Naudodamiesi paprastais telefonais visi žmonės buvo lygūs. Naudodamasis mobiliuoju telefonu neregys gali pasinaudoti tik nedidele dalimi mobiliojo ryšio operatoriaus teikiamų paslaugų.
Kaip ten bebuvę, ir iš paprasto, ir iš mobiliojo telefono pasiskambinti mes dar galime. O ką darysime, jei vieną dieną pensininkams bus išdalintos kreditinės kortelės ir pensiją galėsime atsiimti tik naudodamiesi bankomatais. Ir dar... Prekybininkai kalba apie tai, kad jau ne už kalnų tas laikas, kai kasetiniai magnetofonai taps tokia pat retenybe kaip ir ritiniai magnetofonai. Jei nieko nedarysime ir sėdėsime rankas sudėję, tai kuo ir kokias garsines knygas skaitysime, nes, jei neliks kasetinių magnetofonų, tai neliks ir kasečių. Nebebus nei kuo, nei ką skaityti.
Visiems aišku, kad informacinės technologijos nėra pritaikytos akliesiems ir silpnaregiams, todėl kiekvienas neregys arba neregių organizacija, atidžiau pasižiūrėjusi į aplinką, visada ras, ką būtų galima šioje srityje nuveikti neregių labui. Laukti nėra kada, veikti reikia jau dabar.
Visuomenė turi suprasti ir tai, kad integruodama aklųjų ir silpnaregių poreikius į informacines technologijas, ji sprendžia ateities socialines problemas ir jau dabar taupo būsimųjų kartų lėšas šioms problemoms spręsti.
