VIRŠELIS
B.DUCCIO. AKLOJO IŠGYDYMAS
Italų dailininkas Duccio di Buoninsegna (apie 1255-1319) buvo vienas iš atgimimo bei XIV a. Sienos tapybos mokyklos pradininkų. Sienos miesto katedroje išliko jo tapytas didysis altorius. Sienos akademijoje yra nemažai jam priskiriamų paveikslų. Tapytojas sukūrė paveikslų altoriams: "Madona su šventaisiais", "Ručelajų madona" - 1285 m., "Madona su šešiais augalais", poliptikas "Maesta" - 1311 m. Jo kūrybai turėjo įtakos bizantinė tapyba ir gotikinė prancūzų miniatiūra. B. Duccio kūriniams būdinga puošnus ornamentinis auksinis fonas, išradinga spalvų gama, subtilių linijų ritmas, Protorenesanso bruožai, kur dailininkas tradicinėms kompozicinėms schemoms stengėsi suteikti gyvenimiškumo.
Pateiktoje iliustracijoje matome nedidelę (43,5x45 cm) 1311 m. tapyto poliptiko (viršutinės gotikinio altoriaus dalies, sudarytos iš kelių paveikslų) dalį. Tačiau ši, kaip ir kitos altoriaus dalys, yra savarankiškas, su sava kompozicija ir turiniu paveikslas "Aklojo išgydymas". Paveikslas nutapytas ant vientisos topolio medžio lentos. Šį kūrinį tiek pagal siužetą, tiek pagal dailininko pasirinktą medžiagą drąsiai galėtume pavadinti ikona. Gotikinio stiliaus pastatų fone dailininkas pavaizdavo Kristų, gydantį neregio akis. Tradiciškai Kristus dešinės rankos rodomąjį pirštą pridėjęs prie neregio kairiosios akies. Šią procedūrą susikaupusiais, smalsiais žvilgsniais seka už Kristaus nugaros stovintys dvylika apaštalų. Yra keletas netradicinių tokio siužeto paveikslo elementų. Čia pavaizduotas ne vienas, o du neregiai. Vienas, matyt, jau išgydytas, numetęs lazdą žvelgia į dangų. Kitas išskirtinis elementas - neregiai apsiavę, o Kristus ir jo mokiniai - basi. Paveikslą pagyvina B. Duccio taip mėgstamas auksinis fonas.
Šis meno šedevras saugomas Londono nacionalinėje galerijoje.
Vytautas GUDONIS
