MEDICINA
REGĖJIMO ANKSTYVOJI RAIDA
Yra žinoma: kuo anksčiau pastebimas regos nukrypimas nuo normos, tuo lengviau jis ištaisomas. Norint diagnozuoti ankstyvosios regos sutrikimus, būtina, kad tėvai nusimanytų apie kūdikio normalios regos vystymąsi. Tada patys tėvai greičiau pastebėtų, kad vaikas silpniau mato abiem akimis. Tai pasitaiko ne taip dažnai. Tokio regos susilpnėjimo priežastis gali būti rimtos akių ligos. Tačiau daug daugiau yra vaikų su ambliopijos vystymosi rizika bei kūdikių, jau turinčių funkcinę ambliopiją, vadinamą "tingia akimi". Funkcinę ambliopiją tėvai pastebi ne visada, jei viena akimi vaikas mato normaliai. Tačiau gyvenime būtinas binokulinis (lot. bini - pora + oculus - akis), t. y. abiakis, regėjimas. Funkcinės ambliopijos vystymąsi galima nustatyti specialiomis treniruotėmis, užklijuojant geriau matančią akį ir priverčiant dirbti tingiąją. Naudojant medicininę ir tiflopedagoginę korekciją Lietuvos specializuotose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, skirtose sutrikusios regos vaikams, ambliopija ištaisoma nuo 60 proc. iki 100 proc.
Sunkios akių ligos, akių augliai bei įgimti ryškūs regos sutrikimai nėra dažnas reiškinys. Daugelis šių ligų - genetinės kilmės ir yra paveldimos, kai tėvų recesyviniai, t. y. su iškreipta informacija, genai susiduria vaiko organizme. Tokie tėvai dažniausiai neturi regos sutrikimų, nesuvokia apie paveldimumo riziką būsimajam kūdikiui. Taigi sutrikusios regos vaikas gimsta šeimoje, neturinčioje patirties ugdyti vaiką su tokia negalia. Todėl tėvai privalo turėti žinių apie regą, jos normalų vystymąsi bei sutrikimų simptomatiką.
Taigi pirmiausia reikėtų žinoti normalios regos vystymosi raidą. Visi vaikai gimsta turėdami gana silpną regėjimą. Užsienio autorių duomenimis, naujagimio regos aštrumas yra 0,03. Stiprėjant regos sistemai, regėjimas gerėja jau pirmomis gyvenimo savaitėmis. Nors matome dviem akimis, bet suvokiame vieną vaizdą. Dešiniąja akimi gauta informacija nervais perduodama į kairiojo galvos smegenų pusrutulio žievės regos zonas, kairiąja - į dešiniojo pusrutulio žievės zonas. Smegenų žievėje ši dviguba informacija paverčiama vientisu vaizdu. Naujagimis turi suformuotą binokuliarinio matymo neurofiziologinę bazę. Yra nustatyta, jog dviejų mėnesių kūdikiai turi stereoskopinį regėjimą. Jei abi akys suvokimo procese funkcionuoja vienodai ir vaizdai susilieja į vieną, tada binokuliarinis matymas vystosi normaliai. Abiakis regėjimas nesivysto tada, kai abiejų akių regos aštrumas labai skirtingas, o vaizdai į vieną nesuliejami. Tada vaikas naudojasi kiekviena akimi paeiliui, o dažniausiai - geriau matančia akimi. Jei gana ilgai naudojamasi vienos akies vaizdu, tai silpniau matanti akis tampa ambliopiška, t. y. "tingia", nefunkcionuojančia. Viena dažniausių ambliopijos priežasčių yra hipermetropija (toliaregystė).
Stebint įvairiai nutolusius objektus, reikalinga akomodacija (laužiamosios akies jėgos keitimas keičiant lęšiuko formą).
Dar didesnė akomodacija būna stebint daiktą iš arti. Akomodacija ir konvergencija (akių optinių ašių suartėjimas, žiūrint į daiktą iš arti) yra glaudžiai susijusios funkcijos. Per pirmąsias gyvenimo savaites tiksli akomodacija nėra reikalinga, nes dar gana menkas regėjimo aštrumas. Trijų mėnesių amžiaus kūdikio regos aštrumas jau 0,1, o šešių mėnesių jis artimas suaugusiųjų regos aštrumui. Jei akimi nebus naudojamasi, regos aštrumas gali sumažėti. Pavyzdžiui, per pirmuosius gyvenimo metus dėl auglio ar patinimo net nedaug padidėjęs akies vokas gali pakenkti binokuliarinio ir centrinio matymo vystymuisi. Nors rega normaliai vystosi pirmaisiais gyvenimo metais, tačiau jos tolesnę raidą gali sutrikdyti strobizmas (žvairumas). Per dvejus ketverius metus vaikas pradeda aktyviai naudotis rega, spręsdamas naujus ir sudėtingesnius regos uždavinius, pavyzdžiui, žiūrėjimas iš arti - o tai reikalauja tikslios akomodacijos. Esant hipertrofijai, atsiranda pavojus, kad vaikas gali pradėti žvairuoti į vidų (į nosį) ir naudotis visą laiką viena akimi arba abiem paeiliui. Jei strobizmas nekoreguojamas, tai gali būti prarasto binokuliarinio regėjimo priežastis.
Naujagimio kontrasto jautrumas dar menkas. Vaikas sugeba matyti tik kontrastingus objektus, pavyzdžiui, žmogaus veide akis ir lūpas. Tačiau šito pakanka kūdikio ankstyvajai komunikacijai: jis mato ir bando imituoti pagrindines suaugusiojo veido išraiškas. Sutrikusios regos kūdikis išraiškos nemėgdžioja, nes jos nemato. Viso to vaiką su labiau sutrikusia rega teks specialiai mokyti. Naujagimio kontrasto jautrumas intensyviai vystosi per visus dvylika gyvenimo mėnesių, o trejų metų amžiaus šis parametras visai toks pat kaip ir suaugusiųjų.
Kūdikio spalvinė juslė dar nepakankamai ištirta. Manoma, kad dviejų mėnesių kūdikio ir suaugusiojo spalvos suvokimas identiškas. Pirmomis gyvenimo savaitėmis kūdikis daugiau domisi paprastų geometrinių formų kontrastingais juodais ir baltais vaizdais. Jis tokius vaizdus stebi ilgiau negu sudėtingus juodai baltus ar spalvotus objektus. Paprastų formų prioritetas išnyksta nuo dviejų mėnesių amžiaus. Tada vaikas pradeda domėtis naujais, kur kas sudėtingesniais objektais. Domėjimasis viskuo, kas nauja, - tipiškas normalaus naujagimio bruožas.
Nors trijų mėnesių kūdikio tinklainė funkcionuoja visa, tačiau ji reaguoja į regėjimo lauko objektus tik šešiasdešimties laipsnių kampu. Pusės metų vaikas jau greitai reaguoja į regimąją stimuliaciją periferiniu regėjimu, apimdamas visą šimto aštuoniasdešimties laipsnių regos lauką.
Pradžioje naujagimio akių judesiai dar netobuli, nors jau tik gimus pastebimas žvilgsnio fiksacijos refleksas. Jį turi net neišnešioti kūdikiai, gimę trisdešimt trijų nėštumo savaičių. Naujagimis fiksuoja žvilgsnį ir akių judesių dėka bando sekti horizontalia plokštuma lėtai judantį objektą. Kad kūdikis tai darytų, būtini patrauklūs objektai, pvz., veidas ar mirksinti šviesa. Raudonas balionėlis, kuriuo dažnai naudojamasi siekiant ištirti akies sekamuosius judesius, gali pasirodyti jam ne itin įdomus. Neretai vaikas daug geriau žvilgsniu fiksuoja savo mėgstamą žaislą. Kartais naujagimis iš karto seka vertikaliai judantį objektą, nors dažniausiai šis sugebėjimas atsiranda tik keturių aštuonių savaičių amžiuje. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimio akių judesiai nekoordinuoti, trūkčiojantys, tačiau per antrąjį gyvenimo mėnesį jie pasidaro normalūs.
Naujagimis, akimis perkeldamas žvilgsnį nuo vieno objekto prie kito, atlieka tai lėtai ir mažais "žvilgsnio šuoliais". Jei suaugęs savo žvilgsnį į periferinį objektą perkelia lėtai vienu judesiu, tai kūdikis visa tai atlieka keliais mažos amplitudės akių judesiais. Šešių mėnesių mažylio tokie akių judesiai greiti ir tikslūs. Jie jau derinami su sinchroniniu galvos pasukimu bei bandymu pasiekti objektą ranka. Tai sudėtingo vizualinės motorinės koordinacijos proceso pradžia.
Pirmieji metai yra intensyviausia vaiko vystymosi fazė. Binokuliarinis regėjimas dažniausiai gali sutrikti per pirmuosius ketverius metus.
Vaiko regimosios reakcijos ir elgsena
Dažnai atrodo, jog kūdikių visai nedomina aplinka. Jei kūdikį laikysime vertikalioje padėtyje, jis stengsis pasukti galvą ir nukreipti akis į šviesos šaltinį. Nors mažylio lęšiukai reaguoja į šviesą, tačiau šią reakciją sunku pastebėti. Vaikas gali sekti akimis suaugusio galvos judesius. Akių judesiai nėra pakankamai suderinti, tačiau žvairumą per pirmąsias gyvenimo savaites neturėtume laikyti norma.
Per pirmąjį mėnesį kūdikis pradeda žiūrėti į objektus, esančius netoli jo veido. Jis ypatingai domisi žmonių veidais ir labai įdėmiai žiūri suaugusiems į akis.
Regimojo kontakto metu kūdikis atrodo labai rimtai, nes jis dar nemoka šypsotis suaugusiam. Šypsena regintiems vaikams atsiranda apie šeštąją savaitę.
Trijų mėnesių mažylių rega sustiprėja tiek, kad jie įstengia stebėti savo rankas - pradžioje atsitiktinai ir trumpai, vėliau - tikslingai, pritraukdami jas arčiau akių.
Trijų mėnesių vaikas savo rankas ir pirštus gali tyrinėti ištisas valandas. Šis elgesys yra svarbus akies ir rankos judesių koordinacijos vystymosi etapas. Tokio elgesio dėka vaikas pradeda sieti informaciją, gaunamą rega ir rankos judesiais. Tai pirmas žingsnis į trimačio pasaulio suvokimą. Tuo pat metu vaikas mokosi laikyti rankose žaislą, kurį ilgai apžiūrinėja. Be to, jis pradeda siekti žaislų. Erdvinė vizualinė orientacija pradeda pasipildyti orientacijos, paremtos klausa, elementais. Vaikas pradeda sukti galvą į garso šaltinį.
Akliems ir itin sutrikusios regos vaikams orientacija, paremta klausa, būna pavėluota.
Dauguma trijų keturių mėnesių mažylių stebi visa, kas vyksta aplink juos. Bendraudami jie keičia mimiką. Abi akys normaliai stebi objektą, ir tik prieš miegą vaikas gali šiek tiek žvairuoti.
Šešių mėnesių mažylis jau įdėmiau stebi, kas jį supa: žiūri, kaip krinta iš rankų žaislas, pažįsta iš tolo mėgstamus žaislus ir maistą. Vaikus domina objektai, esantys jų regos zonoje, vaikai gerai juos suvokia, jeigu objektai yra 1-1,5 m dydžio. Jei suaugęs rodo žaislą 1-1,5 m atstumu, pradžioje vaikas žiūri į žaislą, o po to nukreipia žvilgsnį į suaugusiojo veidą.
Kai vaikas išmoksta elementariai judėti (šliaužioti), jis pats artinasi prie jį dominančių objektų. Šiame laikotarpyje vaikams labai patinka sėdėti įvairaus dydžio dėžėse ar žaisti su kėdėmis po stalu. Jie pažįsta erdvę tiek regos, tiek savo kūno dėka. Minėti vaikų eksperimentai labai svarbūs ugdant erdvės suvokimą.
Daugeliui vaikų, pradedant antraisiais gyvenimo metais, regos sfera išsiplečia ir ji vystosi žiūrint į tolį. Domėjimasis toli esančiais judančiais objektais susilpnėja tik prieš pradedant lankyti mokyklą.
Jei vaikas per atstumą pažįsta savo tėvus, draugus, randa žaislus, tai aišku, kad jis gerai mato bent viena akimi. Tereikia įsitikinti, ar normaliai mato abiem akimis. Norėdami tai patikrinti, uždenkime žaidžiančio vaiko tai vieną, tai kitą akį, kad būtų galima įsitikinti, ar vienodai naudojamasi abiem akimis. Jei pastebimos skirtingos reakcijos (uždengus akį, kuria geriau mato, vaikas pasuka galvą į šoną, kad netrukdytų uždengimas), būtina kreiptis į oftalmologą.
Būtinai reikia patikrinti regą tų vaikų, kuriems sunkiau mokytis skaityti. Vaikui gali būti diagnozuota disleksija (sugebėjimo skaityti sutrikimas), nors jis paprasčiausiai nepakankamai gerai mato tekstą.
Parengė Vytautas GUDONIS
