MEDICINA
SAULĖ IR AKYS
Vasara - poilsio ir pramogų metas. Dažniausiai šiuo metų laiku džiaugiamės ir mėgaujamės saule. Gelbėdamiesi nuo tvyrančio karščio ilsimės prie ežerų, upių, tvenkinių ar jūros. Ten kūną lepiname saulės spinduliais. Saikingas buvimas saulėje yra vitamino D šaltinis. Nesaikingai deginantis saulėje - galima sulaukti neigiamų pasekmių sveikatai. Ypač reiktų vengti tiesioginių saulės spindulių mums, neregiams bei silpnaregiams. Pagal statistiką dažniausiai akies tinklainė atšoka prie jūros. Saulės spinduliai sukelia akispūdį ir dar daug kitų akių negalavimų. Apie saulės poveikį bei apsisaugojimą nuo jos sutiko papasakoti oftalmologė SONATA KRAUJALIENĖ, dirbanti Vilniaus rajono poliklinikoje bei Akių centre, esančiame Vilniuje, Vokiečių gatvėje.
Keli metodiniai patarimai
Sergant daugeliu akių ligų - saulė nėra sveika. Ypač saulėje nerekomenduočiau būti sergant katarakta, glaukoma ir po įvairiausių akių operacijų. Po operacijos akis yra pažeista. Būnant saulėje, spinduliai patenka į akies tinklainę. Jų patenka labai daug. Kaip žinome, saulė spinduliuoja infraraudonuosius ir ultravioletinius spindulius. Ultravioletiniai spinduliai, patekę į akį, atlieka juodą darbą. Ypač jie pavojingi, kai pašalintas akies lęšiukas ir rainelė, kurie yra natūralus barjeras nuo ultravioletinių spindulių. Sergant glaukoma primygtinai tiek vaikams, tiek suaugusiems patarčiau saugotis ir vengti tiesioginių saulės spindulių. Ilsintis pajūryje ar kur kitur būtinai reikalingas skėtis nuo saulės. Pasivaikščioti patarčiau eiti vakare, kai saulė nėra tokia aktyvi. Pasivaikščioti eikite nuo 16-17 val. Galima maudytis ir ilsėtis ryte iki 10-11 val. Tada saulė dar nėra tokia aktyvi. Saulės spinduliai yra patys aktyviausi nuo 11 iki 17 val. Neužmirškite, kad mus saugantis ozono sluoksnis vis plonėja. Dėl šios priežasties daugėja ultravioletinių spindulių. Silpnaregiams prie jūros patarčiau ilsėtis paskutinį vasaros mėnesį - rugpjūtį. Šį mėnesį saulė ne tokia aktyvi, todėl jos neigiamas poveikis akims mažesnis. Suprantu ir neįgaliuosius. Kiekvienam vasarą norisi įdegti. Todėl patariu - per dieną galima degintis ne ilgiau kaip 15 min.
Neužmirškite kepuraičių, skrybėlių nuo saulės. Kepurė turėtų būti su snapeliu. Pastarasis atmuš saulės spindulius. Dabar gaminamos "veidrodinės" kepuraitės. Perkant skrybėlę nuo saulės, ieškokite kuo platesnių brylių.
Vasarą visiems patarčiau nešioti akinukus nuo saulės. Jie apsaugo akis nuo tiesioginių saulės spindulių. Netgi žiemą, akinant baltam sniegui, patamsinti akiniai - būtinybė. Dabar pritaikomi akiniai ne tik gerina regėjimą, bet ir apsaugo nuo saulės. Itin populiarūs fotochrominiai akiniai. Jų stiklai tamsioje patalpoje išlieka skaidrūs, saulėje tamsėja. Galima nešioti ir pačius paprasčiausius akinius nuo saulės, be jokių dioptrijų. Juos patarčiau pirkti optikoje, o ne turguje ar gatvėje. Perkant optikoje būna garantija, jog stiklo sudėtyje yra filtras nuo ultravioletinių spindulių. Be šio filtro jokie patamsinti stiklai neapsaugos nuo žalingų saulės spindulių. Esant filtrui stiklų patamsinimas nevaidina didesnio vaidmens. Netgi užsakant akinius, gerinančius regėjimą, reiktų reikalauti, kad stikluose - nesvarbu, stikliniuose ar plastikiniuose, - būtų įmontuotas filtras, saugantis nuo ultravioletinių spindulių.
Neregiams irgi patarčiau nešioti akinius nuo saulės. Nesvarbu, kad akys nieko nemato, - jos vis tiek yra veikiamos saulės spindulių. Dėl šios priežasties gali skaudėti akis. Pagaliau juodus ar tamsius akinius patarčiau nešioti dėl estetinių sumetimų.
Tarp jaunimo labai populiarūs kontaktiniai lęšiai. Jie atstoja akinius. Vasarą nešiojantiems lęšius patarčiau nešioti akinius nuo saulės. Kontaktinis lęšis nesaugo akies nuo neigiamo saulės poveikio - nesvarbu, kokios spalvos būtų (kosmetikos sumetimais yra gaminama įvairiausių spalvų lęšių. Jų paskirtis - paslėpti akių defektus). Iki šiol gaminamuose kontaktiniuose lęšiuose nėra įmontuotų filtrų nuo ultravioletinių spindulių. Tiesa, užsienyje tokie lęšiai sukurti. Mūsų rinkoje kol kas jų nėra.
Vasara - gamtos klestėjimo metas bei natūralių vitaminų šaltinis. Dažniausiai žmogus šiuo metų laiku valgydamas įvairiausias daržoves, uogas bei vaisius kaupia vitaminų atsargą žiemai. Patarčiau atsisakyti sintetinių vitaminų. Jais derėtų organizmą stiprinti žiemą, pavasarį. Žmonėms su regos negalia reiktų valgyti kuo daugiau įvairiausių uogų: mėlynių, juodųjų serbentų, aronijos uogų, aviečių, žemuogių bei braškių. Neužmirškite akių bičiulės - morkos.
Vasara - akių alergijos metas
Vasarą jautresnių žmonių tyko kitas pavojus - alergija. Ne išimtis - akių alergija, kuri yra sezoninis reiškinys, dažniausiai pasireiškiantis gegužę, birželį, liepą. Alergija būdinga ne tik žmonėms, turintiems regos problemų, bet ir sveikiems. Alergijos simptomai šie: akių niežėjimas, graužimas, raudimas, vokų tinimas būnant lauke, akių ašarojimas.
Alergiją dažniausiai sukelia žiedadulkės, kurios patenka į akis. Ir saulės spinduliai gali sukelti alerginę reakciją. Alergijos trukmė - du mėnesiai. Norėdami išvengti alergijos, naudokite dirbtines ašaras, kurios drėkina akis ir išplauna žiedadulkes. Alergija nesunkiai išgydoma, nes yra labai efektyvių vaistų. Vienus reiktų gerti, kitus - lašinti į akis. Medikų uždavinys - nustatyti alergijos priežastį.
Nešiojant akinius nuo saulės žiedadulkių į akis patenka mažiau.
Užrašė Henrikas STUKAS
