IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS
dr. Valentinas Vytautas TOLOČKA
JI GYVENA PRIENUOSE
Birželio 4 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1932) Elena Lilija Keršienė, reabilitatorė, literatė. Ji gimė Klaipėdoje, baigė Kėdainių gimnaziją, neakivaizdžiai studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, dirbo mokytoja Kaune (Fredoje), progimnazijoje. 1979 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą su pagyrimu ir įgijo defektologės (tiflopedagogės) specialybę.
Iš vaikystės buvo trumparegė, o 1962 m. jai pripažinta II regėjimo invalidumo grupė. Po dešimties metų atšoko tinklainė, 1986 m. dėl auglio pašalinta viena akis. Dirbo Panevėžio aklųjų bibliotekoje, Šiaulių ir Vilniaus įmonėse reabilitatore. 1990 m., panaikinus šią tarnybą, nebedirbo, yra pensininkė, nuo 1995 m. gyvena Prienuose.
Buvo aktyvi meno mėgėjų būrelių dalyvė: dainavo chore, šoko tautinius šokius. Būdama "Žinijos" draugijos narė, skaitė paskaitas. Yra literatė, jos kūrinėlių išspausdinta periodiniuose leidiniuose ir LASS literatų almanache "Vaivorykštė". Šiuo metu rašo straipsnius, kuria eilėraščius, miniatiūras, kurias spausdina vietinėje ir aklųjų spaudoje pasirašydama mergautine Janulytės pavarde.
DVIEJŲ MŪZŲ GLOBOTAS
Birželio 16 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1917) Stanislovas Krasinskas, ilgametis LASS Kauno kultūros namų kaimo kapelos vadovas, kompozitorius, poetas. Gimė netoli garsiosios Punios, Kružiūnų kaime (Alytaus rajone), valstiečių šeimoje. Ankstyvoje vaikystėje susirgo raupais ir penktaisiais gyvenimo metais neteko regėjimo. Labai anksti pradėjo domėtis muzika, groti smuiku. Išmokęs neblogai groti dalyvavo kaimiškoje kapeloje, vėliau subūrė savo kapelą, gyvavusią iki pat karo. Kaimuose ir aplinkiniuose miesteliuose grojo šokiams.
Į Kauno aklųjų mokyklą atvažiavo 1949 m. spalio mėnesį. Jau buvo nebe mokyklinio amžiaus, tačiau direktorius Jonas Mikėnas buvo palankus gabiems neregiams. Mokykloje, be bendrojo lavinimo dalykų, S. Krasinskas lankė smuiko pamokas pas muzikos mokytoją Adolfą Majauską, dalyvavo mokinių meno mėgėjų būreliuose. Baigęs 8 klases, 1953 m. įstojo į Kauno J. Gruodžio muzikos mokyklą, kurioje lankė Kazimiero Matiuko smuiko klasę. 1957 m., baigęs muzikos mokyklą ir tuo pačiu metu įsigijęs vidurinį išsilavinimą, kurį laiką dirbo LAD Švėkšnos ir Panevėžio aklųjų įmonėse chorvedžiu. 1958 m. Kauno įmonėje įkūrė kaimo kapelą, kuriai vadovavo 33 metus. Su kaimo kapela jis yra dalyvavęs respublikinių dainų švenčių konkursuose, Kauno miesto "Mažojo Jurgelio", respublikiniuose "Grok, Jurgeli" konkursuose, daugelyje koncertų. Kaimo kapelos įgrojimų yra likę muzikinėse plokštelėse.
S. Krasinskas, kaip kompozitorius, yra sukūręs polkų, valsų, maršų kaimo kapelai. Tų kūrinių pluoštas išspausdintas brailio raštu leidinyje "Daina, prie Nemuno užgimus"(sudarytojas Juozapas Kairys). Kūrinių kaimo kapelai respublikiniuose konkursuose trys S. Krasinsko kūriniai buvo įvertinti trečiąja vieta. Už aktyvią muzikinę veiklą 1979 m. jam skirta LAD meno premija.
Jaunystėje susidomėjo ir kita meno sritimi - grožine literatūra, skaitė daug knygų, pradėjo pats kurti eilėraščius. Jo eilėraščių yra išspausdinta aklųjų kūrybos almanache "Vaivorykštė", Prano Daunio 100-mečiui skirtoje knygoje "Skleidęs šviesą tamsoje", žurnale "Mūsų žodis" ir kituose leidiniuose. J. Marcinkaus leidykla "Eldija" Klaipėdoje 1990 m. išleido S. Krasinsko poezijos knygelę "Prie mano tako". 1999 m. Lietuvos aklųjų biblioteka įgarsino jo poeziją ir kasetę pavadino "Likimo žvaigždė", eilėraščius skaito Vytautas Širka.
Ilgai sirgęs S. Krasinskas mirė 2000 m. gegužės 30 d. Kaune, palaidotas Punioje.
VEIKLI MOKYTOJA VIKTORIJA
Birželio 25 d. sukanka 95 metai, kai gimė (1907) Viktorija Genytė-Šmaižienė, Kauno aklųjų instituto ilgametė mokytoja, visuomenės veikėja. Ji gimė Mintaujoje (dabar - Jelgava), Latvijoje. Vaikystę praleido tėviškėje ir ten baigė vidurinę mokyklą. Persikėlusi į Kauną įstojo į "Saulės" mergaičių mokytojų seminariją, kurią baigusi studijavo Vytauto Didžiojo universitete humanitarinius mokslus. Buvo veikli, dalyvaudavo vaidinimuose, dainuodavo, skambino pianinu, turėjo gabumų kūrybai. Jos eilėraščius ir straipsnius spausdino žurnalai "Motina ir vaikas", "Skautų aidas", "Karys", "Trimitas", "Moteris", "Vyturys" ir kt.
Nuo 1928 m. lapkričio 1 d. iki 1939 m. pabaigos mokytojavo Kauno aklųjų institute. 1935 m. vasarą ištekėjo už žurnalisto Jono Šmaižio. Ji dirbo Šaulių sąjungos teatro studijoje ir su skautais. Buvo Kauno radiofono vaikų valandėlės vedėja, žinoma tetos Onos vardu.
1944 m. vasarą su vyru ir trimis vaikais pasitraukusi Vokietijon apsigyveno Zėligenštato pabėgėlių stovykloje, kur mokytojavo gimnazijoje, subūrė vaikų teatrą ir vadovavo "Vyturėlio" chorui. 1948 m. su šeima persikėlė Kanadon ir apsigyveno Vinipege. Ir čia įsijungė į visuomeninį darbą - vadovavo chorui, režisavo. Jos kūrybos pasirodydavo ir išeivijos spaudoje. 1965 m. dalyvavo "Laiškų lietuviams" konkurse ir laimėjo premiją.
V. Šmaižienė mirė 1971 m. gruodžio 25 d. Vinipege. J. Šmaižio rūpesčiu 1973 m. Brukline, JAV, buvo išleista V. Genytės-Šmaižienės eilėraščių knyga "Gyvenimas ir darbai".
Grįžkime į Kauną. Dirbdama aklųjų institute, V. Genytė-Šmaižienė mokė įvairių bendrojo lavinimo dalykų, parengė vadovėlių, tarp jų brailio rašto elementorius "Mūsų šviesa" ir "Saulutė". Žurnale "Aklųjų dalia" ir kituose leidiniuose išspausdino straipsnių iš tiflopedagogikos srities. Jos parengtas ir 1930 m. išspausdintas elementorius "Mūsų šviesa" buvo pirmoji Lietuvoje spausdinta brailio raštu knyga (tiražas 20 egz.).
1940 m. birželio 15 d. baigiant Aklųjų instituto mokslo metus Švietimo ministerijai atstovavo Viktorija Šmaižienė. Šią Lietuvai tragišką dieną buvo jos paskutinis susitikimas su buvusiais savo auklėtiniais.
SVEIKINKIME VALERIJĄ
Birželio 29 d. sukanka 85 metai, kai gimė ( 1917) Valerija Čeikinaitė-Černiauskienė. Ji gimė Petrograde, augo Raudondvario (prie Kauno) vaikų prieglaudoje. Iš mažens buvo silpno regėjimo, todėl 1934 m. atvyko mokytis į Kauno aklųjų institutą ir jį baigė 1943 m. Būdama muzikali ir turėdama gražų balsą, dainavo ne tik instituto auklėtinių mišriame chore, vokaliniuose ansambliuose, bet domėjosi ir soliniu dainavimu, nuo 1939 m. ėmė mokytis jo pagrindų. 1942 m. buvo išlaikiusi stojamuosius egzaminus į Kauno konservatoriją, bet neatsirado pedagogo, kuris būtų ėmęsis neregę mokyti dainavimo. Tada ji mokėsi privačiai, jos mokytojos buvo Nina Karnavičienė, Adelė Galaunienė, Genovaitė Gontytė, Stasė Rapalienė.
Valerija yra dainavusi Kauno klinikinės ligoninės, kurioje dirbo masažuotoja, mišriame chore, dalyvavo dainų šventėse, meno saviveiklos olimpiadose, festivaliuose, jos balsas skambėjo per radiją. Jos repertuare buvo daug liaudies ir lietuvių kompozitorų, rusų bei Vakarų klasikų dainų.
Karo metais baigusi masažo kursus, 1943-1970 m. ji dirbo masažuotoja Kauno klinikinėje ligoninėje. Valerija Čeikinaitė ir Vladas Černiauskas susituokė 1947 m. lapkričio 13 d. Taigi jųdviejų šiais metais laukia dar viena sukaktis.
Valerija Čeikinaitė LAD IX suvažiavime (1979) buvo išrinkta draugijos garbės nare.
Pasveikinkime šią nusipelniusią moterį su gražiu jubiliejumi.
