RENGINIAI
IR VĖL KONCERTŲ SALĖS
Šių metų sausio 29 dieną LASS centro tarybos socialinė ir kultūros reikalų komisijos savo bendrame posėdyje patvirtino LASS rajonų organizacijų meno mėgėjų dienų 2002 (LASS rajonų organizacijų 15-osios meno mėgėjų apžiūros) nuostatus. Įvertinus nedideles LASS centro tarybos finansines galimybes buvo nuspręsta renginį organizuoti dviem etapais.
1. Penkiose LASS apskričių organizacijose jų tarybų ir šiuo metu įvairius pavadinimus turinčių kultūros įstaigų balandžio mėnesį ruošiami konkursiniai renginiai. Renginius stebės ir meno saviraiškos kolektyvų ar pavienių atlikėjų pasirodymus vertins žiuri iš keturių nuolatinių ir vieno kiekvienos organizacijos pasiūlyto nario, turėsiančio patariamąjį balsą.
2. Geriausiems meno mėgėjų kolektyvams ir pavieniams atlikėjams suteikti galimybę gegužės mėnesį dalyvauti baigiamojoje šventėje Palangoje. Anksčiau baigiamosios šventės, tiksliau, baigiamieji koncertai, būdavo organizuojami rudenį, kai nuo apžiūrų praeidavo geras pusmetis. Pasitaikydavo, kad pavasarį geriausiai įvertintų pasirodančiųjų rudeninėje scenoje meninis lygis nebeatrodydavo toks įspūdingas kaip konkursiniame renginyje. Šį kartą žiuri nariai - LASS centro tarybos pirmininko pavaduotojas S. Armonas, LASS centro tarybos patarėja kultūros ir informacijos reikalams D.Cidzikienė ir LASUC A. Jonyno vidurinės mokyklos muzikos mokytoja R. Šidlauskaitė buvo vienos nuomonės: koncertas Palangoje buvo geras - tikra šventė.
Už gerą, kruopštų, daug laiko pareikalavusį darbą iš visos Lietuvos suvažiavusius į Palangą LASS rajonų organizacijų meninės saviraiškos mėgėjus premijavo ir dangus: oras pasitaikė puikus - net paplūdimyje buvo galima koncertuoti.
LASS rajonų organizacijų meno mėgėjų dienų 2002 rengimo tikslai nuostatuose taip apibūdinami: "Skatinti LASS rajonų organizacijų kultūrinę bei meno mėgėjų veiklą kaip realią galimybę aktyviau integruotis į šalies visuomeninį gyvenimą. Ugdyti neregių ir silpnaregių meninius kūrybinius sugebėjimus ir burti LASS bendruomenės narius prasmingam laisvalaikio užimtumui bei bendravimui".
Tikslas pagirtinas, bet ir pasiekimai neblogi. Apžiūroje dalyvavo 401 meno mėgėjas. Iš jų - 289 asmenys su regėjimo negalia, taigi net 72 procentai. 55 dailiųjų amatų meistrai, tautodailininkai turi didesnę ar mažesnę regėjimo negalią. Tai turi reikšmės vertinant jų parodytus darbus. Kadangi nėra visapusiškai apgalvotų vertinimo kriterijų, šį kartą jų triūsas diplomais nepažymėtas.
Žiuri nesiryžo vertinti ir 10 literatų mėgėjų kūrybos. Mat dalyvavo jau knygas išleidę poetai: J. Baranauskienė, L. Bučelytė, V. Čyžas, J. Janušienė ir kuklesnių laimėjimų turintys kiti jų kolegos, pateikę nuoširdžių, jautriai skambėjusių eilėraščių. Vertinimo komisija siūlo žurnalui "Mūsų žodis" savo puslapiuose išspausdinti po vieną kitą jų kūrinėlį. Ir skaitytojams būtų naujiena, ir poetams mėgėjams - šventė.
Malonią staigmeną pateikė kauniečiai leidę išklausyti Kauno ir Marijampolės apskričių tarybos pučiamųjų instrumentų orkestro koncertą (vadovas A. Česas). Puikiai grojusiame kolektyve 18 muzikantų, iš jų - 9 neregiai ir silpnaregiai, buvę 1993 metais panaikinto LASS pučiamųjų instrumentų orkestro dalyviai. Klausantis koncerto galėjai suprasti, jog orkestro artisto profesija jiems buvo miela ir pageidautina.
Diplomais nepažymėti ir trys vaikučiai: Nerijus Jasas iš Mažeikių, Svajūnas Jukna iš Jurbarko ir Raminta Stankevičiūtė iš Pasvalio. Planuojama, kaip ir 2001-aisiais metais Kaune, 2003-aisiais aklųjų ir silpnaregių moksleivių meno mėgėjų pasirodymą organizuoti Vilniuje. Tada ir diplomų bus.
Daugiau nei 80 pasirodymų dalyvavo 10 folkloro ansamblių (geriausiai pasisekė V. Rutkūno vadovaujamai, plačiai žinomai kelmiškių "Ramočiai"), 5 instrumentiniai ansambliai (geriausias akordeonininkų trio iš Skuodo), 9 liaudiškos muzikos arba kaimo kapelos, 9 solistai-instrumentalistai, 22 įvairūs vokaliniai ansambliai (geriausias mišrus ansamblis iš Skuodo, vadovas S. Mineikis), 7 dainininkai solistai, 7 skaitovai, humoro grupė "Linksmuoliai", 3 estrados žanrui atstovavę ansambliai, jau anksčiau minėtieji 10 literatų mėgėjų. Buvo pateikta apie 240 koncertinių numerių.
Lyginant su 14-ąja LASS rajonų organizacijų meno saviraiškos apžiūra, įvykusia 2000 m., žiuri šiemet daug reikliau vertino į sceną išėjusius atlikėjus ir paskyrė tik 26 diplomus: 3 - pirmojo, 9 - antrojo ir 14 - trečiojo laipsnio. 2000 metais buvo paskirti net 49 diplomai.
Gerai vykdomas LASS reikalavimas išlaikyti 50 procentų dalyvių kiekviename meno saviraiškos kolektyve. Pastebėjome - tik šilutiškių grupė "Vita" to procento neišlaiko.
Kartu su Kaune ir Klaipėdoje veikiančiais estradiniais ansambliais "Meniu" ir "Prisiminimas" tarptautiniame festivalyje "Baltijos banga-2002" Latvijoje dalyvaus Leono ir Irenos Paulių šeima iš Mažeikių.
Pastebimai pagerėjo repertuaro pasirinkimas: padaugėjo lietuvių liaudies dainų, lietuvių kompozitorių kūrinių. Atsisakoma elektronikos diktuojamų, "bumčiakais" vadinamų, vienodo ritmo dainelių. Tik ar kartais lietuvių liaudžiai nepriskiriamos kitų tautų liaudies dainos? Šį kartą įstrigo atmintin čekų liaudies daina "Senam sode", tapusi lietuvių liaudies daina "Prie pakelės". Turbūt menka paguoda, kad tokių dalykų ne vien LASS meno mėgėjų programose pasitaiko.
LASS Klaipėdos ir Telšių apskričių organizacija turi aktyvius meno mėgėjų sambūrius visuose septyniuose rajonuose. Konkursiniame renginyje pasirodė 95 meno mėgėjai, iš jų - 64 turintys regėjimo negalią. Tai sektinas pavyzdys. Dalinkitės patirtimi su tarybos pirmininke N. Klepikiene bei LASS Klaipėdos ir Telšių apskričių tarybos kultūros centro vedėja A. Jokubauskiene. Žiuri nebūtų žiuri, jeigu nepamatytų ir bėdų. Dailiųjų amatų parodėlė atspindėjo tik keturių meistrų darbus. Įsiminė gėlės iš siūlų. Džiugino LASS nario V. Kubilinsko vadovaujami kretingiškiai muzikantai.
LASS Panevėžio ir Utenos apskričių organizacijoje buvo rodomi net 28 tautodailininkų darbai. Bene įspūdingiausi matantiems žmonėms buvo rokiškietės Bronės Elenos Misiūnienės darbai. Apskričių taryboje galvojama apie jos darbų albumo išleidimą. Renginyje dalyvavo 105 meno mėgėjai, iš jų - 79 neregiai ir silpnaregiai. Žinoma, pasakymas "dalyvavo" ne visai tikslus, nes dailiųjų amatų meistrai ne visi buvo atvykę. Minimoje organizacijoje - 9 rajonai. Nebuvo Ignalinos, Kupiškio ir Panevėžio rajonų atstovų. Molėtų garbę gynė tik vienas deklamuojantis, dainuojantis ir grojantis P. Pliuška. Taigi ši pirmininko A. Vilimo vadovaujama organizacija rezervų dar turi.
Rezervų turi ir S. Bilevičiaus vadovaujama LASS Vilniaus ir Alytaus apskričių organizacija. Iš Lazdijų rajono pasirodė tik vienas dainuojantis ir grojantis P. Pliuškos konkurentas V. Kupčinskas. Džiugino atjaunėjęs ir sustiprėjęs N. Martūnienės vadovaujamas Varėnos rajono etnografinis ansamblis "Sesulės". Girdėjome Trakų ir Ukmergės meno mėgėjus. Iš 46 dalyvių - 33 su regėjimo problemomis.
Įsiminiau ukmergiškės S. Urbonavičienės megztus paukščius. Renginio programa gražiai apipavidalinta, ją pagyvino pranešėjai iš Vilniaus konservatorijos. Bet trūko Alytaus, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Vilniaus rajono meno mėgėjų.
Naujam LASS Kauno ir Marijampolės apskričių tarybos pirmininkui S. Babonui irgi darbo pakaks. Dingo anksčiau buvusi Vilkaviškio, Šakių, Raseinių, Kaišiadorių rajonų meno mėgėjų veikla. O kur dar Jonavos ir Kauno rajonų organizacijos? 65 dalyviai, iš jų - 48 su regėjimo problemomis, taigi tokia didelė organizacija ir tiek nedaug dalyvių. 7 tautodailininkai pateikė savo darbus. Savo dydžiu ir minkštumu įspūdį paliko šakietės darželio auklėtojos siūti minkšti žaislai. Platėja pynimo geografija. Gerų žodžių nusipelnė Kėdainių, Marijampolės ir Prienų rajonų LASS meno mėgėjai. Jie - nuolatiniai apžiūrų dalyviai. Jie meninėje saviraiškoje randa dvasios atgaivą, o tai svarbiausia.
Jau antrą kartą konkursinį renginį LASS Šiaulių ir Tauragės apskričių taryba (pirmininkas A. Navickis) organizuoja svetinguose Kelmės kultūros rūmuose. 11 tautodailininkų parodoje - pinti, tekinti darbeliai ir pamąstymų ar net ginčų keliantys J. Baranauskienės tapyti paveikslai. Visiems suprantama, kad iki regėjimo praradimo ar didelio jo nusilpimo padaryti darbai negali rodyti neregio galimybių. O jeigu yra neįtikėtinų aklojo tautodailininko darbų, tai jų atlikimas turi būti įtikinamai paaiškintas. Bet tai - tik šias eilutes rašančiojo mintys. Gal kada nors žurnale kas nors kompetentingesnis šia tema pasisakys. 90 dalyvių, iš jų - 65 su regėjimo negalia parodė, ką yra nuveikę per pastaruosius dvejus metus. Šiek tiek kukliau šį kartą pasirodė tauragiškiai. Jų pasirodymas geras, toli gražu ne visi rajonai tokį atlikimo lygį turi. Bet mes buvome pripratę juos bemaž nepralenkiamais laikyti. Paūgėjo "Pasagėlė" iš Radviliškio, "Likimas" iš Akmenės, Jurbarkas stebina visus savo galimybėmis, Kelmė pozicijų neužleidžia. Bet vis neatsiranda Šilalės, Šiaulių, Pakruojo, Joniškio rajonų meno mėgėjų - nors po vieną ar po keletą.
Šiauliečių pateiktoje programoje maloniai nuteikia informatyvūs trumpi kolektyvų apibūdinimai. Jų renginyje dalyvavo Šiaulių apskrities administracijos atstovė J. Kvedarienė ir Tauragės apskrities viršininkas A. Beišys.
Meninės saviraiškos konkursuose, kaip ir sportinėse varžybose, visi negali būti pirmi. Yra patenkintų, yra nepatenkintų, yra suprantančių, kodėl nepavyko, yra pykstančių ant komisijos, ant valdžios, ant visų, tik ne ant savęs. Tokių - mažai.
Svarbiausia - galimybė save išreikšti dainuojant, šokant, grojant, deklamuojant, kuriant eiles, satyrą ar lyrišką prozą, mezgant, karpant, siuvinėjant, pinant, drožiant, kalant, lipdant, piešiant, tapant ir panašiai. Svarbiausia pajusti, kad tavo veikla duoda pasitenkinimą tau pačiam, ramina tave, turtina tave, teikia džiaugsmą tavo artimiesiems ir aplinkiniams žmonėms. Tikiu, kad po dvejų metų galėsiu vėl pasakyti: "Ir vėl koncertų salės, ir vėl draugus jaučiu".
Lietuvos aklųjų choro "Vilnius" artistas,
žiuri pirmininkas Juozapas KAIRYS
