GYVENIMO AKTUALIJOS
Henrikas STUKAS
DISKUSIJA TRIMIS KLAUSIMAIS
Balandžio 25 dieną Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos centro taryboje buvo surengta diskusija mums visiems opiais klausimais. Diskusijoje dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos skyriaus vedėjas Vytautas Radavičius, LASS narys, gydytojas Vytautas Gurauskas, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos centro tarybos pirmininkas Osvaldas Petrauskas, jo pavaduotojas Sigitas Armonas, LASS centro tarybos darbuotoja Irena Matulienė, LASS Vilniaus ir Alytaus apskričių tarybos pirmininkas Sigitas Bilevičius, LASS Kauno ir Marijampolės apskričių tarybos pirmininkas Stasys Babonas, LASS Panevėžio ir Utenos apskričių tarybos pirmininkas Aloyzas Vilimas.
111 kabineto likimas
Nuo seno Kauno akių ligų universitetinėje klinikoje veikė reabilitacinė regos laboratorija, kur neregiai bei silpnaregiai, paūmėjus akių ligoms, nedelsdami kreipdavosi. Jokių siuntimų nereikėdavo - žmonės su regos negalia iškart laboratorijoje gaudavo pagalbą. Prireikus laboratorijos darbuotojai pacientą nuvesdavo konsultuotis pas reikalingą akių specialistą. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi - norint patekti į šią laboratoriją būtinas siuntimas. Laboratorijos darbuotojai paliktas netgi ne visas etatas.
V. Gurausko teigimu: "Regos reabilitacinės laboratorijos darbas dvejopas. Visų pirma tai stacionarinė pagalba. Šiam tikslui laboratorija turi 6 lovas Akių ligų klinikoje. Antroji funkcija - pagalba poliklinikoje. Ši laboratorija teikia ne tik antrinio lygio gydymo paslaugas, bet ir tretinio (dabar Lietuvoje gydymas skirstomas į pirminį - tai pas terapeutus, šeimos gydytojus, antrinį - pas gydytojus specialistus, tretinį - tai gydymas ligoninėse). Manyčiau, ši laboratorija turėtų tapti konsultacinės poliklinikos filialu, kadangi jos klientai - ne tik Kauno miesto neįgalieji, bet ir Kauno apskrities, o kartais netgi atvykę iš kitų Lietuvos vietovių."
Pasak V. Radavičiaus: "Ministerija negali spręsti dėl vieno ar kito etato. Tai Kauno akių ligų klinikos vidaus reikalas. Vieno ar kito gydomojo kabineto darbo krūvį lemia pacientų srautas. Nuo 2003 metų sausio 1 d. gydymo įstaigos privalės gauti specialias gydymo licencijas. Nelicencijuota veikla bus neteisėta ir baudžiama. Nuo paslaugos sudėtingumo priklausys ir mokestis už gydymą. Kitais žodžiais tariant, kiekviena gydytojo paslauga bus įvertinta pinigais. Šiuo metu šito nėra. Tai daroma siekiant pagerinti gydymo kokybę, nes dabar ligoninės, padariusios menkiausią operaciją, gauna pinigus kaip už labai sudėtingą. Ligoninės bus priverstos konkuruoti. O pacientas pats galės rinktis, kur jam gydytis."
S. Babonas pritardamas svečiui sakė: "Norintys be didesnio vargo patenka į 111 kabinetą. Deja, norinčių konsultuotis čia vis mažiau ir mažiau. Dabar norint patekti pas gydytoją oftalmologą reikalingas šeimos gydytojo arba terapeuto siuntimas. Lengvatos nebeliko, todėl mūsų sąjungos nariai pradėjo lankytis pas kitus gydytojus. Ir pas juos patenkama greičiau negu čia."
A. Vilimo nuomone, "111 kabinetas neregiams bei silpnaregiams reikalingas. Tačiau iš rajono atvykusiam žmogui kvalifikuota medikų specialistų pagalba turėtų būti suteikta tą pačią dieną. Antrą kartą važiuoti akių tikrintis į Kauną - prabanga. Ne kiekvienas neįgalusis turi lėšų bilietams, o ką jau kalbėti apie viešbutį."
Šeimos gydytojai ir regos ligoniai
Naujoji tvarka patekti pas gydytoją specialistą nėra palanki ligoniams.
Pasak O. Petrausko: "Ūmiai susirgus pirmiausia tenka kreiptis į šeimos gydytoją. Šis siunčia pas specialistą. Tai užtrunka. O prasidėjus akių uždegimui kiekviena minutė svarbi. Kalbu iš savo karčios patirties. Gydžiausi Maskvoje. Gydantys gydytojai prigrasė: prasidėjus uždegimui kaip kulka skrisk pas mus. Mūsų žmonėms bet koks akių negalavimas - tragedija. Kiekvienas nori išsaugoti šviesos likutį. O šeimos gydytojas, terapeutas, pats to nenorėdamas, tampa kliuviniu."
"Šeimos gydytojas nėra pasirengęs teikti antrinio lygio paslaugas. O tai barjeras norint gauti kokybišką medikų pagalbą laiku. Kol kas daugiausia šeimos gydytojų - didžiuosiuose miestuose. Miesteliuose, kaimuose šitokių specialistų su žiburiu nerasi. Pagaliau šeimos gydytojai neturi reikiamos aparatūros. Ką kalbėti apie šeimos gydytoją, jeigu rajonuose trūksta gydytojų oftalmologų. Šią problemą reiktų būtinai spręsti. Kitaip sulauksime gan skaudžių pasekmių", - antrino V. Gurauskas.
V. Radavičius oponuodamas teigė: "Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos buvo decentralizuotos. Tikslas - skubesnė pagalba pacientui. Ją privalo suteikti šeimos gydytojai. Greitu laiku šeimos gydymo centrai veiks visą parą. Žmogus galės bet kuriuo paros metu gauti skubią pagalbą. Kita šeimos gydytojo funkcija - eilių sumažinimas pas gydytojus specialistus. Dabar gi daugelis iš karto kreipiasi į specialistus. Eilėse laukiama kelias savaites. Gavus šeimos gydytojo siuntimą nereiks laukti. Gydytojų oftalmologų į rajonus negalime prievarta siųsti. Yra skelbiami konkursai vykti į rajono miestus. Siūlomas ne tik geras atlyginimas, bet ir butas. Deja, norinčių dar vis nėra."
O. Petrauskas Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūno teiravosi ir siūlė I, II grupės regos invalidams sudaryti lengvatines sąlygas patekti pas gydytoją oftalmologą aplenkiant pirmą grandį - šeimos gydytoją ar terapeutą. Taip iš tiesų neregiams bei silpnaregiams būtų patogiau. Daugelis sąjungos narių serga glaukoma. Netikėtai padidėjus akispūdžiui kiekviena akimirka brangi. Skubiai reiktų gultis į ligoninę. Sugaišus rizikuojama apakti.
Deja, V. Radavičius šį pasiūlymą komentavo taip: "Visi ligoniai lygūs. Išimčių niekam negalime daryti. Kol kas nėra išspręsti dispanserizavimo reikalai. Dar neaišku, kas turėtų dispanserizuoti ligonį: ar bendros praktikos gydytojas, ar gydytojas specialistas."
Kodėl sunku patekti į "Baltijos" sanatoriją?
LASS yra pasirašiusi sutartį su "Baltijos" sanatorija. Joje numatyta, kiek gali gydytis regos negalią turinčių žmonių. Deja, kiekvienais metais į šį reabilitacijos centrą gydytis patenka vis mažiau mūsų sąjungos narių.
S. Armonas teigė: "Prieš kelerius metus "Baltijos" sanatorijoje ilsėjosi 500 žmonių su regos negalia. Pernai ten gydėsi tik 300 žmonių. Suprantu, jog visur stinga pinigų. Manau, reiktų apsispręsti dėl palaikomosios reabilitacijos. Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai turėtų aiškiai pasakyti - taip arba ne. Gavus palaikomosios reabilitacijos kelialapį, vis dar lieka problemų. Mūsų sąjungos nariams vietos yra rezervuojamos visus metus. Deja, vasarą patys poliklinikų gydytojai neduoda kelialapio. Kitu metų laiku dar įmanoma susitarti."
S. Bilevičius teigė: "Ypač prasta padėtis rajonuose. Mūsų sąjungos žmonės negauna palaikomosios reabilitacijos gydymosi kelialapių. Reiktų regėjimo negalią turintiems žmonėms rajonuose kvotuoti vietas."
"Šiemet reabilitacijai yra skirta daugiau nei 70 milijonų litų. Iš šitos sumos 20 proc. skirta vaikams. Skirstant lėšas prioritetas - reabilitacijai, kuriai skiriama didžiausia pinigų dalis. Tuo siekiama sumažinti neįgaliųjų skaičių. Šiuo metu palaikomoji reabilitacija peržiūrima. Ji bus skiriama pagal susirgimą. Svarstoma, kokiems susirgimams esant taikytina reabilitacija ir kokį gydymą turėtų gauti pacientas. Naujose taisyklėse bus įvardinti specialistai, kurie skirs palaikomąją reabilitaciją ir nuspręs, kiek laiko gydantis ilsėtis. Galiu konstatuoti liūdną faktą - kiekvienais metais palaikomajai reabilitacijai skiriama vis mažiau ir mažiau lėšų. Jų ir mažės", - teigė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas V. Radavičius.
O. Petrauskas atkreipė dėmesį į dar vieną skaudų dalyką. Kai kurios poliklinikos lėšas, skirtas palaikomajai reabilitacijai, naudoja savo reikmėms, ligoniams suteikdamos minimalias paslaugas.
Diskusijos dalyviai aptarė svarbiausias problemas, kamuojančias žmones su regos negalia. Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos skyriaus vedėjas V. Radavičius susipažinęs su mūsų problemomis pažadėjo pagelbėti.
P.S. Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos skyriaus vedėjas V. Radavičius pažadais nesišvaistė: greit, po diskusijos, 111 kab. dirbanti gydytoja gavo 0,25 papildomo etato.
