VIRŠELIS
KARAVADŽO M. ŠVENTO PAULIAUS ATSIVERTIMAS
XVII amžiuje Europoje keitėsi krikščioniškosios idėjos. Tai buvo svarbu dailininkams, dirbantiems bažnyčiai. Roma vėl tapo naujų meno idėjų centru kaip ir Renesanse. Tuo metu meno olimpe pasirodo italų dailininkas Karavadžo (tikroji pavardė Merizi) Mikelandželas (1573-1610), atkeliavęs į Romą iš šiaurės Italijos ir visus apstulbinęs savo realizmu. Karavadžo (1584-1588 m.) mokėsi Milane pas S. Petarcaną. Vėliau dirbo Romoje, Neapolyje, Maltoje, Sicilijoje. Jo kūryba nepriklausė kokiai nors konkrečiai mokyklai, o buvo lyg opozicija visoms dailės kryptims, gyvavusioms XIV a. pabaigoje - XVII a. pradžioje Italijoje. Jo darbai išsiskyrė skambiu koloritu, šviesos ir šešėlių žaismu bei kontrastu. Karavadžas pradėjo originalią tapymo sistemą, kur pirmąjį paveikslo planą, apšviestą šviesiais spinduliais, dar labiau sustiprina tirštas ir tamsus fonas. Vėliau ši sistema bus vadinama karavadžizmu, kurią savo kūryboje naudos Rubensas, Rembrantas ir kiti dailininkai. Bažnyčia užsakė jo darbų, nors pradžioje jų niekas nemėgo - manė, kad juose stokojama pagarbumo. Karavadžo tapė krikščioniškas scenas, šventuosius vaizdavo kaip paprastus žmones. Vietoje įprastų karalių ir piemenėlių - elgetos ir valkatos. Tipažų liaudiškumas, siekis savo kūryboje įtvirtinti demokratijos idealus sukėlė oficialiojo meno atstovų priešiškumą.
1600-1601 m. didysis realistas aliejumi nutapė "Švento Pauliaus atsivertimą". Apakintas dieviškosios šviesos raitelis romėno šarvais guli ant nugaros, nutrenktas nuo rudo su baltais lopais žirgo. Kaip ir daugelyje šio meistro paveikslų, priekiniame, ryškiai apšviestame plane, kompozicijos centre, lyg aktorius scenoje Paulius guli iškėlęs rankas į dangų. Teatriškai atrodo ir jo raudonas apsiaustas, kuris raiteliui krintant nuo žirgo lyg kilimas pasitiesė ant žemės. Arklys pakėlęs dešinę priekinę koją, kad nesumindytų šeimininko. Basakojis žmogus, matyt, tarnas, laikydamas žirgą už kamanų su nuostaba žvelgia į gulintį. Tamsus fonas ir krintanti, akinanti dieviška šviesa sustiprina siužeto dramatiškumą.
Vytautas GUDONIS
