SUVAŽIAVIMUI ARTĖJANT

Stasys BABONAS

ATEITIS IR SPRĘSTINOS PROBLEMOS


Straipsnis parengtas pagal naujai išrinkto LASS Kauno ir Marijampolės apskričių tarybos pirmininko Stasio Babono kovo 13 d. XVIII ataskaitinėje rinkiminėje konferencijoje skaitytą pranešimą.

Stasys BabonasKalbėsiu tik apie didžiausius skaudulius, akcentuosiu ateities gaires.

Problemos, kurios buvo išspręstos, suteikė mūsų žmonėms moralinę, dvasinę ar materialinę naudą - nesiginsime. Manau, kad tai yra norma. Taip ir turi būti. Paminėsiu neišspręstas problemas, nes, manau - jos neturi kartotis.

LASS Kauno ir Marijampolės apskričių tarybos veikla buvo nutolusi nuo konkretaus nario. Kai kuriems tarybos nariams pritrūkdavo drąsos pasakyti savo nuomonę. Tarybai reikia iš esmės atsinaujinti. Reikia pasitikėti jaunais, energingais žmonėmis. Tarybą siūlau sumažinti iki 9 žmonių. Tokia taryba galės operatyviai, lanksčiai, konkrečiai dirbti. Nepasiteisino prie tarybos suformuotos komisijos. Jos, švelniai tariant, kalnų nenuvertė. Manau, kad šitos praktikos reikėtų atsisakyti. Siūlau kitą daug geresnį variantą - apskričių tarybos ir įvairių klubų, sąjungų, pvz., sporto, diabeto, kompiuterininkų, masažuotojų, aktyvesnį bendradarbiavimą.

Darbas su pirminėmis organizacijomis - viena iš svarbiausių mūsų darbo krypčių. Pirminių organizacijų darbuotojai yra socialinių paslaugų teikėjai, be to, visuomeniniais pagrindais dirba organizacinį darbą. Atlyginimus moka LASS Kauno ir Marijampolės apskričių taryba. Tik Kėdainių užimtumo centre mūsų darbuotoja turi pusę etato, kurį finansuoja miesto savivaldybė. Ta kryptimi būtina dirbti, nes tų organizacijų socialinių paslaugų teikėjai dirba su tų rajonų regėjimo invalidais, tai ir finansavimu turėtų pasirūpinti jų savivaldybės. Rajonuose reikia steigti dienos centrus. Tai nelengvas darbas, tačiau tik tas kelias gali duoti teigiamų rezultatų.

Darbas - geriausias socialinių problemų sprendimo būdas. Kauno įmonė vis dar duobėje: slegia didžiulės skolos, neatiduotos ir darbuotojams, ir valstybei. Nesuformuota įmonė ir pagal technologinius reikalavimus, neturi gamybos ir verslo strategijos, todėl disponavimas patalpomis yra kritiškas. Įmonės organizacija neatstovavo mūsų interesams, buvo darbininkų sąjungos šešėlyje. Po rinkimų, kai organizacijai pradėjo vadovauti Nijolė Brazauskienė ir jos suburtas aktyvas, situacija keičiasi. Įmonės organizacija gerai supranta, kad jie yra tikrieji aklųjų sąjungos interesų atstovai įmonėje. Šiuo metu dirba 65 regėjimo invalidai. Direktoriaus kėdę teko palikti Boleslovui Motiejūnui. Danutės Zapolskienės, laikinai einančios direktorės pareigas, pirmieji žingsniai teikia vilčių, kad dar galima įmonę "ištraukti iš liūno". Pasikeitė psichologinis klimatas: dingo žmones kausčiusi baimė. Palinkėkime įmonės kolektyvui sėkmės.

Noriu keletą sakinių pasakyti apie mūsų vadinamą "mikrorajoną". Nors dalis regėjimo invalidų išsikelia gyventi į atokesnius miesto rajonus, tačiau daug žmonių tebegyvena "aklųjų mikrorajone". Nemažai lėšų ir darbo buvo įdėta įrengiant orientyrus, suoliukus, tvarkant sporto aikštynus. Šiandien situacija gan liūdnoka: išlaužyti orientyrai, nuniokoti suoliukai ir t. t. Kodėl nesaugome mūsų visų turto? Reikia tiflotechnizuoti maršrutus į artimiausias parduotuves, į klinikas, būtina remontuoti įmonės laiptus ir duris, pritaikyti juos regėjimo invalidams.

Apie nekilnojamo turto efektyvesnį panaudojimą daug kalbama, tačiau dar nežengtas nė vienas drąsesnis žingsnis ta kryptimi. Tiesa, LASS centro taryba priėmė nutarimą, rekomenduodama efektyviau naudoti patalpas, tačiau Kauno įmonė šio nutarimo ligi šiol nevykdė. LASS įstatuose aiškiai pasakyta: "LASS turtas turi tarnauti visiems Lietuvos akliesiems ir silpnaregiams: padėti įsigyti amatą ar specialybę, pradėti verslą, sukurti galimybę visiems akliesiems ir silpnaregiams dalyvauti LASS veikloje, ją remti." Prieš keliolika metų, kai įmonėse dirbo praktiškai visi darbingi mūsų žmonės, kai gautomis lėšomis buvo sprendžiamos socialinės, kultūrinės bei kitos užimtumo problemos, situacija visus tenkino. Dabar realybė kitokia. Įmonėse dirba tik maža dalis regėjimo invalidų. Nekilnojamo turto valdytojais beveik visur liko įmonių vadovai. Patalpų nuomos pinigais naudojasi tik nedidelė regėjimo invalidų grupelė, tiksliau - gautas lėšas "praryja" gamyba. Šį klausimą gan radikaliai siūlo spręsti LASS Panevėžio ir Utenos apskričių ataskaitinė rinkiminė konferencija. Tos problemos buvo aktyviai diskutuojamos Kauno miesto nedirbančiųjų organizacijos tarybos posėdyje. Kad diskusija būtų konkretesnė, pateikiu vieną iš galimų šios problemos sprendimo būdų. Išskirčiau tris svarbius punktus.

1. Suteikti patalpas skyriams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, klubams ir t.t., kur bus vykdoma veikla, numatyta LASS įstatuose.

2. Patalpų nuoma. Likusias patalpas, kuriose nevykdomas aklųjų užimtumas, - išnuomoti. Reikia žinoti mechanizmą, kuriame atsispindėtų nuomos tvarka, gaunamų lėšų telkimas, disponavimas sutaupytomis lėšomis.

3. Patalpų pardavimas. Nebijokime kalbėti ir apie tai. Tas patalpas, kurios nuostolingos ir kurių negalime išnuomoti, privalome parduoti. Žinoma, prieš kerpant, būtina devynis kartus pamatuoti. Pardavimo mechanizmas yra. Jis pakankamai demokratiškas ir praktikoje pasitaikantis. Reikėtų tik kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų sprendžiama, kurias patalpas parduoti.

Grįžkime vėl prie patalpų, prie jose vykdomos ir planuojamos vykdyti veiklos. Žmogus ne vien duona gyvas. Jam reikalinga daina, šokis, dailieji amatai bei kitos laisvalaikio praleidimo formos. Aktyviai ir išradingai vyksta darbas kultūros namuose. Veikia 7 meno mėgėjų kolektyvai. Pynimo žinių regėjimo invalidai įsigyja ir tobulina pynimo užsiėmimuose. Kalbėsiu tik apie pačias didžiausias problemas, su kuriomis susiduria ši įstaiga. Vis mažėja finansavimas. Meno mėgėjų veiklai valstybė skiria vis mažiau dėmesio. Antroji problema, kurios praktiškai neįmanoma išspręsti, - tai žmonės: į kolektyvus ateina vis mažiau regėjimo invalidų. Jaunimas, baigęs aklųjų mokyklas, dažniausiai grįžta į savo tėviškes, neatvyksta į didžiuosius miestus, nes aklųjų įmonėms darbo rankų nereikia. Dalis meno mėgėjų dėl senyvo amžiaus ar sveikatos nustoja lankyti užsiėmimus. Dalis žmonių miršta. Perspektyva liūdnoka. Tenka susitaikyti su faktu, kad ateityje meno mėgėjų kolektyvų mažės. Pats laikas pagalvoti, kokias užimtumo formas pasiūlyti mūsų žmonėms.

Kalbant apie Kauno ir Marijampolės apskričių tarybos darbuotojų teikiamas socialines paslaugas, galiu konstatuoti tai: apsiribojama žmonių lankymu, labdaros bei tiflopriemonių skirstymu, poilsio organizavimu. Šiandien mūsų žmogui to maža. Reikia sujungti apskričių tarybą, kultūros namus ir vietoje jų įkurti užimtumo centrą. Tai nenauja mintis. Prieš keletą metų buvo paruoštas projektas. Tada jam įgyvendinti dėl įvairių priežasčių nebuvo skirta lėšų. Tą darbą reikia nedelsiant tęsti. Žinau, kad reikalingi dideli pinigai remontui bei patalpoms įrengti, tačiau juk to reikia mūsų žmonėms. Taigi privalome tai padaryti. Užimtumo centre bus teikiamos kultūrinės, socialinės, buitinės paslaugos. Žmogus galės laiką praleisti sportuodamas, žaisdamas šaškėmis ar šachmatais, naršydamas kompiuteriu po interneto svetaines. Užimtumo centre turėtų būti teikiamos masažo ir medicinos paslaugos.

Ugdymo, reabilitacijos, švietimo problemas Kauno ir Marijampolės apskrityse sprendžia Kauno silpnaregių internatinė mokykla. Su naujai apakusiais suaugusiais žmonėmis dirba tik du darbuotojai. Rezultatais pasidžiaugti negalime, nes darbo krūvis didelis, o galimybės ribotos.

Noriu pasidžiaugti Lietuvos aklųjų bibliotekos Kauno filialo darbu. Tai valstybės finansuojama įstaiga. Jos kilnojamosios bibliotekėlės veikia 8 rajonuose. Aptarnauja 831 skaitytoją. Prie Lietuvos aklųjų bibliotekos Kauno filialo aktyviai veikia literatų klubas. Skaitytojai dažnai skundžiasi įgarsintų knygų kokybe, tačiau tai ne Kauno filialo, tai Lietuvos aklųjų bibliotekos atitinkamo padalinio darbo brokas.

Pačiais gražiausiais žodžiais galima kalbėti apie mūsų sportininkus ir jų pasiekimus. Sportininkai aktyviai dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse varžybose. Dar nebuvo to atvejo, kad Kauno moterys ir vyrai grįžtų be medalių. Tačiau užmigti ant laurų nevalia. Visi garsiausi sportininkai - jau ne jaunuoliai. Tai nusipelniusio trenerio Jono Burakovo auklėtinių karta. Jaunimo, deja, nedaug teturime. Sporto patalpomis kauniečiai nebuvo lepinami. Užimtumo centras, manau, tas problemas išspręstų.

Kaunas didžiuojasi tuo, kad respublikinės organizacijos "Retinitis pigmentosa sąjunga" centrinė būstinė yra įsikūrusi mūsų mieste. Ši organizacija atlieka didžiulį šviečiamąjį medicininį, reabilitacinį darbą.

Norėčiau pakalbėti apie poilsį ir medicinos reabilitaciją. Per ataskaitinį laikotarpį šia paslauga pasinaudojo Kretkampio poilsio bazėje - 561 regėjimo invalidas, Palangos reabilitacijos centre gydymui skirta 351 sanatorinis kelialapis regėjimo invalidams ir jų palydovams. "Zelvos" sanatorijoje gydėsi 29 regėjimo invalidai. Kretkampio poilsio bazėje būtinas remontas, reikia sutvarkyti sanitarinius mazgus, įrengti pirtį ir atlikti kitus darbus. Žmonės atvažiuoja pailsėti. Ne vien maistu ir nakvyne reikia pasirūpinti. Privalome sudaryti bent minimalias civilizuoto gyvenimo sąlygas. Nėra Kauno ir Marijampolės apskričių tarybos patvirtintos tvarkos skiriant kelialapius į Palangos reabilitacijos centrą. Tai neatidėliotinai privalome padaryti.

Taryba daug dėmesio skyrė vykdydama paramos programas. Kai mūsų narį ištinka nelaimė, būtina čia ir dabar padėti. Finansinei paramai buvo naudojamos LASS socialinės paramos, rėmėjų, savivaldybių lėšos.

Mūsų žmonių aprūpinimas tiflopriemonėmis - irgi tarybos darbas. Šis darbas buvo atliekamas atsižvelgiant į žmonių poreikius. Visų narių patenkinti negalėjome, nes mus riboja finansinės galimybės.

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]