SKAIČIAI, SKAIČIAI...
LASS 2001: FAKTAI IR SKAIČIAI
2001 metai - LASS 75-čio metai. Jubiliejui skirtoje mokslinėje konferencijoje kartu su LR Vyriausybės atstovais buvo aptartos LASS plėtros kryptys, Lietuvai integruojantis į Europą. 2001 metai pažymėti ir aklosios dainininkės B. Grincevičiūtės vardu. Dainininkės 90-mečio proga vyko jos vardo III kamerinio dainavimo konkursas ir daug kitų renginių, įprasminusių aklųjų integracijos į visuomenę reikšmę.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, įgyvendindama organizacijos tikslus ir uždavinius, 2001 metais vykdė 16 regėjimo invalidų reabilitacijos ir socialinės integracijos programų, remiamų LR Vyriausybės, 18 programų, remiamų įvairių fondų ir organizacijų, veikiančių užsienyje ir Lietuvoje, 59 regionines programas, remiamas miestų ir rajonų savivaldybių, kitų institucijų.Tarptautiniuose projektuose aklųjų įdarbinimo, profesinio orientavimo ir rengimo, naujų technologijų, socialinių ir žmogaus teisių klausimais dalyvavo ir savo žinias tobulino 69 specialistai, iš jų 20 buvo išvykę į užsienį.
Praėjusiais metais aktyviai dalyvauta rengiant 2001 09 21 LR Vyriausybės priimtą nutarimą Nr.1133 "Dėl kai kurių prekių ... ir jų teikiamų paslaugų pirkimo". Pasiekta, kad šio nutarimo 1 punktu LR Vyriausybė, ministerijos ir kitos įstaigos, gaunančios valstybės biudžeto finansavimą, įpareigotos ne mažiau kaip 10 proc. skirtų asignavimų panaudoti pirkiniams iš nutarime išvardintų įmonių, tarp jų ir iš LASS. LR Seimui ruošiantis priimti naują pridėtinės vertės mokesčio įstatymo redakciją, kreiptasi į LR Vyriausybę, LR Seimo pirmininko pavaduotoją G. Steponavičių, Socialinių ir darbo reikalų komiteto pirmininką A. Sysą, Biudžeto ir finansų reikalų komiteto pirmininką A. Butkevičių, Socialinės apsaugos ir darbo ministrę V. Blinkevičiūtę, kad būtų palikta galioti pridėtinės vertės mokesčio lengvata LASS įmonėms. Ši lengvata palikta galioti iki 2004 metų. Kartu su kitomis negalės žmonių organizacijomis ir Invalidų reikalų taryba teikėme siūlymų ir prašymų LR Seimui ir Vyriausybei dėl pelno mokesčio lengvatos įmonėms, įdarbinančioms riboto darbingumo asmenis, išlaikymo. 2001 12 20 Seimas priėmė LR Pelno mokesčio įstatymą (Nr.IX-675) ir jame paliko galioti šią lengvatą, taip pat numatė, kad pelno mokesčio nemokės ir LASS viešosios įstaigos, kurios iki šių metų mokėjo 5 proc. dydžio pelno mokestį. Metų antroje pusėje ne kartą kreiptasi į LR Vyriausybę, Finansų, Ūkio bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas dėl pagalbos Kauno ir Panevėžio įmonėms nurašant ar atidedant įsiskolinimus, delspinigius. Kol kas teigiamų sprendimų nepriimta.
LASS centro taryba pateikė LR Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms bei Invalidų reikalų tarybai siūlymų dėl LASS įmonių problemų, Užimtumo didinimo 2001-2004 m. programos, rengiamos Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos programos 2003-2012 metams. Buvo kreiptasi į LR Kultūros ministeriją, kad ji perimtų chorą "Vilnius" ir finansuotų jo veiklą kaip ir kitus profesionalius meno kolektyvus. Į LRT kreiptasi dėl radijo laidos "Sutik mane, pažink mane" išsaugojimo ir transliavimo per pirmąją programą.
2001 metais LASS veikė 5 regioninės (apskričių) organizacijos, jungiančios 56 miestų ir rajonų organizacijas, visose vyko rinkiminiai susirinkimai, kuriuose išrinkti 245 delegatai į apskričių organizacijų konferencijas, o 7 rajonų organizacijose - nauji pirmininkai.
Praėjusiais metais vyko 14 LASS centro tarybos posėdžių, kuriuose buvo svarstyta 130 įvairių klausimų, iš jų beveik pusė buvo nagrinėti atsižvelgiant į LASS įstaigų, įmonių, narių prašymus. 22 LASS nariai, darbuotojai, rėmėjai apdovanoti centro tarybos padėkomis. Juridinis statusas suteiktas Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centrui (tapo viešąja įstaiga), kartu su kitais bendrasteigėjais įsteigtos 2 viešosios įstaigos: Biržuose su savivaldybe - aklųjų ir silpnaregių dienos centras, Alytaus mieste su kitomis negalės organizacijomis - neįgaliųjų dienos centras. Įsteigti 8 jau turimų viešųjų įstaigų (apskričių tarybų) filialai regionuose - Alytaus, Pasvalio, Rokiškio, Trakų, Utenos, Varėnos, Zarasų rajonuose ir Panevėžio mieste. LASS individualios (personalinės) Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Vilniaus ir "Įrangos" įmonės reorganizuotos į uždarąsias akcines bendroves.
Medicininės socialinės ekspertizės komisijos duomenimis, pirminis invalidumas dėl regėjimo sutrikimo 2001 metais pripažintas 335 asmenims (I gr. - 115, II gr. - 135, III gr. - 105), iš jų 51,6 proc. yra darbingo amžiaus.
2002 metų sausio 1 d. LASS įskaitoje buvo 7756 I, II ir turintys rizikos faktorių III grupės regėjimo invalidai, iš jų 6902 yra LASS nariai. Per metus sumažėjo 9 LASS nariais (2000 01 01 buvo 6911).
Iš 6902 LASS narių 2854 arba 41,4 proc. yra I grupės regėjimo invalidai, 3548 arba 51,2 proc. - II grupės, 511 arba 7,4 proc. - III grupės. 811 LASS nariai neturi regėjimo likučio.
Darbingo amžiaus yra 2741 asmuo arba 39,7 proc., iš jų iki 30 metų - 386 arba 5,6 proc. visų LASS narių. Pastaraisiais metais LASS daugėja darbingo amžiaus regėjimo invalidų: 1998 m. jie sudarė 36,2, 2000 m. - 38,3 proc. LASS narių.
Penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose 2001 01 01 gyveno 2830 arba 41 proc. LASS narių, rajonų centruose ir miesteliuose - 2750 arba 39,8, kaimuose - 1322 arba 19,2 proc.
Aukštąjį išsilavinimą turi 434 LASS nariai, aukštesnįjį - 784, vidurinį - 1579, pagrindinį (nebaigtą vidurinį) - 1329, likusieji - pradinį arba nebaigtą pradinį. Mokosi vidurinėse mokyklose 56, aukštesniosiose - 60, aukštosiose mokyklose - 41 LASS narys. Pernai aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose mokėsi 81 LASS narys. Brailio raštą moka 994 LASS nariai.
2001 metais į LASS narius priimta 323 regėjimo invalidai (2000 m. -356, 1999 m. - 441), iš jų I gr. - 117, (tarp jų be regėjimo likučio - 48), II gr. - 136, III gr. su rizikos faktoriais - 70. Tarp priimtų į LASS per ataskaitinį laikotarpį 48,6 proc. yra darbingo amžiaus asmenys.
Praėjusiais metais iš LASS narių įskaitos išbraukti 372 asmenys, absoliuti dauguma iš jų (302) - mirusieji. Neįstojusių į LASS regėjimo invalidų 2002 metų sausio 1 d. - 854 (2001 01 01 jų buvo 818).
2002 01 01 Lietuvoje buvo 857 aklieji ir silpnaregiai vaikai, kurių regėjimo aštrumas (su korekcija) - iki 0,3. Mokyklinio amžiaus 514 vaikų ugdomi: 177 - A. Jonyno vidurinėje mokykloje, 95 - Kauno silpnaregių internatinėje mokykloje, 242 (iš jų 19 aklų) - bendro lavinimo mokyklose. 343 ikimokyklinio amžiaus vaikai ugdomi specialiose įstaigose ar grupėse, konsultuojami namuose. 72 moksleiviai naudoja brailio raštą.
2001 metais veikė visos 6 LASS įmonės, jose dirbo 698 žmonės ir per metus pagamino produkcijos už 12,1 mln. litų. Geriausiai organizuoti gamybą ir į šią veiklą įtraukti regėjimo invalidus sekėsi Vilniaus ir Klaipėdos įmonėms.
Sunkiausia padėtis buvo Kauno įmonėje. LASS revizijos komisija, patikrinusi šios įmonės veiklą, nustatė daug pažeidimų buhalterinėje apskaitoje, centro tarybai teikiamų ataskaitų falsifikavimo faktų. Įmonės direktorius B. Motiejūnas buvo atleistas iš užimamų pareigų, vykdomos kitos priemonės, siekiant pagerinti įmonės darbą, atsiskaityti su kreditoriais.
2002 metų sausio 1 d. pagal darbo sutartis dirbo 778 aklieji ir silpnaregiai (2001 01 01 - 873), iš jų: LASS įmonėse - 318 (359), LASS įstaigose - 91 (99), ne LASS sistemoje arba turėjo savo verslą - 369 (415). Praėjusiais metais įsidarbino ar buvo įdarbinti 56 regėjimo invalidai : LASS įmonėse - 13, LASS įstaigose - 17, atviroje visuomenėje - 26, o atleistas buvo 151 (2001 01 01 - 115): LASS įmonėse - 54, LASS įstaigose - 25, atviroje visuomenėje - 72. Iš bendro įdarbintų regėjimo invalidų skaičiaus 7 įdarbino darbo birža. Laikinai dirbo 21 neregys. Apskričių tarybų duomenimis, 2002 01 01 neturėjo darbo 386 norintys ir galintys dirbti regėjimo invalidai, iš jų 335 Vilniaus ir Alytaus apskričių organizacijoje.
Per praėjusius metus LASS įsigijo ir regėjimo invalidams bei aklųjų įstaigoms skyrė: 60 elektroninių užrašų knygelių, 2 kompiuterines programas, 3 kompiuterius, 40 grifelių, 209 magnetofonus - garsinėms knygoms skaityti, 30 diktofonų, 310 radijo imtuvų, 100 rankinių laikrodžių, 330 kalbančių žadintuvų, 832 padidinamuosius stiklus, 550 atraminių lazdų, 500 adatų. 153 regėjimo invalidai, dirbantys organizacinį darbą, bei studentai buvo aprūpinami asmeniniu skaitovu. 13 studentų buvo apmokėta už jų mokslą aukštosiose mokyklose.
Per 2001 metus akliesiems ir silpnaregiams suteikta 18792 informavimo, 8644 konsultavimo, 483 palydovo, 433 skaitovo, 3474 maisto produktų ir buitinių prekių pirkimo, 787 skalbimo, 320 kirpimo, 21 maudymosi, 1836 transporto, 175 remonto paslaugų, dėl šeimos nario regėjimo negalės konsultuota 1317 šeimos narių, 504 regėjimo invalidams buvo organizuota gydytojų specialistų konsultacija, 269 apmokyti orientacijos ir mobilumo, 553 - kasdieninių įgūdžių, 4665 buvo aplankyti namuose, iš jų 350 pirmąkart gavę regėjimo invalidumo grupę.
1608 LASS nariams suteikta tikslinė materialinė parama iš LASS ūkinės veiklos lėšų (pagal LASS narių materialinės paramos programą jiems išmokėta 153000 Lt, o 2000 m. 1137 žmonėms - 109413 Lt), iš kitų rėmėjų sutelkta 2832 LASS nariams parama įvairiomis formomis už 123074 Lt, per socialinės rūpybos skyrius 300 LASS narių gavo pašalpas (35426 Lt) ir 1387 LASS nariai - kitokią paramą už 81106 Lt.
Iš įvairių fondų, savivaldybių ir rėmėjų LASS įstaigos per 2001 metus sutelkė 747321 Lt narių paramai ir įvairioms užimtumo, ugdymo, kultūrinėms bei socialinėms programoms vykdyti.
Per 2001 metus "Baltijos" sanatorijos reabilitacijos centre "Vyturys" gydėsi 314, LASS poilsio bazėse ilsėjosi 396 ("Spindulyje" - 85, "Nemune" - 128, "Zelvoje" - 183) I ir II gr. regėjimo invalidai. Poilsio bazėse ilsėjosi 101 žmogumi daugiau negu 2000 m.
2001 metais veikė 89 įvairūs meno mėgėjų kolektyvai, amatų būreliai, klubai (2000 m. - 88). Jų veikloje dalyvavo 698 (66 proc. visų dalyvių) aklieji ir silpnaregiai (2000 m. - 600), surengę 464 koncertus, 508 įvairius kultūrinius renginius: teminius vakarus, susitikimus, parodas, vakarones, paskaitas ir kt. Apie 70 proc. renginių buvo skirti visuomenei. Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose įsisteigė kultūros ir meno pažinimo klubai, į kuriuos susibūrė turintys poreikį bendrauti, diskutuoti aklieji ir silpnaregiai.
Surengtas respublikinis LASS 75-čiui skirtų teminių vakarų konkursas, kurio laureatu tapo Kauno aklųjų ir silpnaregių kultūros namų renginys. Taip pat vyko aklų ir silpnaregių vaikų meninės raiškos respublikinė šventė "Mes pažint pasaulį pasiruošę", kurioje gausiausiai dalyvavo LASUC jaunieji meno mėgėjai.
Per 2001 metus įvyko 16 regioninių bei personalinių neregių ir silpnaregių tautodailininkų ir dailiųjų amatų mėgėjų kūrybinių darbų parodų. Jose dalyvavo ir savo darbus pateikė apie 50 LASS narių - tautodailininkų.
Aklieji ir silpnaregiai buvo išvykę į 68 ekskursijas po įdomiausias ir gražiausias Lietuvos vietas, panevėžiečiai buvo išvykę į pažintinę koncertinę kelionę į Prancūziją, pakeliui aplankydami Lenkiją, Olandiją ir Vokietiją, o vilniečiai keliavo po Karaliaučiaus kraštą.
Surengtos 58 išvykos į muziejus ir įvairias parodas, 214 - į koncertus ir spektaklius (nemokamai arba lengvatinėmis sąlygomis). Šiuose renginiuose dalyvavo apie 4000 neregių ir silpnaregių.
36 meno mėgėjų kolektyvai iš visos šalies dalyvavo 4 tarptautiniuose festivaliuose ir 28 respublikinėse bei regioninėse folkloro, liaudiškų kapelų, šokių miesto šventėse ir konkursuose.
LRT surengtose liaudiškų kapelų varžytuvėse "Duokim garo!" klaipėdiečių kapela "Vyra" užėmė II vietą, sėkmingai pasirodė ir šiauliečių "Šelmiai" bei vilniečių folkloro kolektyvo "Versmė" instrumentinė grupė.
Lietuvos aklųjų choras "Vilnius" per 2001 metus surengė 50 koncertų, kurių klausėsi apie 11870 žiūrovų. Choras dalyvavo III tarptautiniame rusų sakralinės muzikos festivalyje, pavasario chorinės muzikos renginiuose, daug naujų kūrinių įrašė Lietuvos radijui. 2001 metais choro meno vadovu ir dirigentu tapo profesorius Povilas Gylys.
264 straipsniai apie akluosius ir silpnaregius buvo publikuoti respublikinėje ir regioninėje spaudoje.
Lietuvos aklųjų sporto federacija 2001 metais organizavo 24 varžybas, iš jų 2 tarptautines, 22 Lietuvos aklųjų ir silpnaregių respublikinius čempionatus ir varžybas.
58 pajėgiausi aklieji ir silpnaregiai sportininkai startavo 20 Lietuvos Respublikos čempionatų. S. Ingaunytė tapo moterų veteranių čempione, pirmą kartą dalyvavo sveikųjų moterų pasaulio paprastųjų šaškių čempionate ir užėmė 12 vietą.
Europos ir pasaulio aklųjų čempionatuose pasirodė 23 aklieji ir silpnaregiai. Europos golbolo čempionate Lietuvos komanda laimėjo sidabro medalius, Europos lengvosios atletikos čempionate iškovoti 3 aukso, 9 sidabro, 2 bronzos medaliai.
2001 metais federacijoje buvo 8 sporto klubai ir juose treniravosi 608 LASS nariai.
Lietuvos aklųjų bibliotekos fondus sudarė 444376 egz. (iš jų brailio raštu - 52650, garsinių - 217072 egz.) įvairios literatūros. Per praėjusius metus bibliotekos paslaugomis naudojosi 4648 skaitytojai, iš jų 2865 regėjimo invalidai (2000 m. - 2813). Brailio raštu skaitė 336 (2000 m. - 331), garsines - 2824 (2000 m. - 2770) regėjimo invalidai. Iš viso išduota 270898 egz. įvairios literatūros (2000 m. - 272982 egz.), 353 skaitytojams knygos buvo vežamos į namus.
Per 2001 metus išleista 244 pavadinimai garsinių knygų (2000 m. - 183), 15 pavadinimų garsinių žurnalų, 57 pavadinimai knygų brailio raštu (2000 m. - 49).
Surengtas respublikinis neregių kūrybos konkursas ir išleista konkursą laimėjusio literato B. Kondrato poezijos knyga "Tamsoje balta gėlė". Šios knygos ir visos tiflologinės literatūros leidybą rėmė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga.
