NEREGYS IR VISUOMENĖ
Juozas VALENTUKEVIČIUS
VISUOTINĖ LIETUVIŲ ENCIKLOPEDIJA
2001 metų pabaigoje pasirodė "Visuotinės lietuvių enciklopedijos" pirmasis tomas. Šis Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto leidinys iškart susilaukė didelio skaitytojų dėmesio ir populiarumo. Tiesiog, galima sakyti, kilo didelis ažiotažas. Nors leidėjai jį išleido 10 tūkst. egzempliorių tiražu, tačiau net leidinio prenumeratoriai turės kantriai palaukti, kol enciklopedija paklius į jų rankas.
Smalsumo vedinas, nekantriai laukiau, kol mūsų Aklųjų biblioteka gaus nors vieną privalomą egzempliorių. Ir štai sausio viduryje užėjęs į knygų komplektavimo skyrių, sužinojau, kad ji jau gauta.
Enciklopedija - mano rankose
Leidinys labai solidus - 800 puslapių. Knyga tvirtais, kietais viršeliais, gražus dizainas - tikra enciklopedija, skirta ilgai naudoti. Tačiau, svarbiausia, pateikiama neideologizuota mokslinė informacinė medžiaga su gausybe iliustracijų. Kaip rašo patys leidėjai, "Lietuvos visuomenei būtina pateikti informaciją apie reikšmingiausius pasaulio civilizacijos ir kultūros įvykius bei reiškinius, iškilius asmenis, įvairių sričių mokslo laimėjimus. Reikia ne tik užpildyti didelę informacinės literatūros spragą, bet ir pateikti būtiniausių žinių apie tai, kas dar visai neseniai buvo nutylėta ar iškraipyta". Šios enciklopedijos numatoma išleisti 20 tomų. Leidėjai norėtų, kad paskutinieji tomai išeitų minint Lietuvos valstybės vardo tūkstantmetį. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje bus apie 115 tūkst. straipsnių, 24 tūkst. iliustracijų, 650 žemėlapių. Daugiau kaip penktadalis enciklopedijos skiriama Lietuvai ir lituanistikai.
Pirmajame tome išspausdinti straipsniai, prasidedantys tik A raide (A-Ar). Aštuoni straipsniai skirti aklųjų temai: Aklųjų bibliotekos, Aklųjų draugijos, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, Aklųjų mokyklos, Aklųjų raštas, Aklųjų riedulys, Aklųjų spauda, Aklumas. Besidomintys aklųjų gyvenimu, visapusiška veikla ir istorija tikrai ras daug informacijos apie neregius. Skaitydamas šiuos straipsnius, pastebėjau, kad net penkių straipsnių autorius, žurnalo skaitytojams gerai pažįstamas - socialinių mokslų daktaras Valentinas Vytautas Toločka, todėl nusprendžiau pasikalbėti su mokslininku.
Mokslinių straipsnių autorius
Visų pirma rūpėjo paklausti, kas dr. Valentiną Vytautą Toločką paskatino rašyti straipsnius į tokį kapitalinį leidinį kaip enciklopedija.
"Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto moksliniai darbuotojai man pasiūlė parašyti keletą straipsnių aklųjų tema. Šia tema turiu sukaupęs daug medžiagos, tai ir sutikau", - ramiai ir paprastai atsakė aklųjų praeities tyrinėtojas.
Toliau besikalbant paaiškėjo, kad šis stropus žmogus jau turi patirties rašyti tokius straipsnius. Mat prieš kurį laiką, leidžiant tuometinę "Lietuviškąją tarybinę enciklopediją", jam taip pat teko parašyti porą straipsnių aklųjų tema. Nors ta enciklopedija buvo leidžiama pagal sovietinį ideologizuotą enciklopedijų modelį, bet, kaip prisimena autorius, keletą faktų pavyko prastumti ir apie juos sužinojo enciklopedijos skaitytojai. Pavyzdžiui, sovietinė valdžia nenorėjo pripažinti Prano Daunio nuopelnų Lietuvos akliesiems, bet straipsnyje - Aklųjų raštas, nors ir trumpu sakiniu, bet buvo parašyta: "Brailio abėcėlę lietuvių kalbai (1927) pritaikė P. Daunys (LTE t.1 p. 107).
Pokalbiui įpusėjus, dr. V. V. Toločka pasidžiaugė, kad naujosios enciklopedijos leidėjai skyrė deramą dėmesį aklųjų reikalams, todėl besidomintieji ras daug ir svarbios informacijos apie neregius. Pašnekovas prasitarė, kad enciklopedijos leidėjams mielai suteikia bet kokią informaciją ar pakonsultuoja. Leidėjams užsakius, jau pradėjo rašyti straipsnį apie Lietuvos kariuomenės savanorį ir aklųjų švietimo pradininką Praną Daunį. "Jei ir ateityje enciklopedijos leidėjai užsakys, bandysiu pagelbėti. Turėtų atsirasti vietos šioje enciklopedijoje žymiems neregiams: dainininkei B. Grincevičiūtei, poetui A. Jonynui ir kitiems".
Už mus niekas nepadarys
Kiek naujoji enciklopedija atspindės mums aktualią aklųjų temą, priklausys nuo mūsų aklųjų bendruomenės aktyvumo. Enciklopedijos leidėjai pageidauja, kad visuomenė aktyviai prisidėtų leidžiant šį kapitalinį, ne tik šiai dienai, bet ir ateičiai svarbų leidinį. Todėl mes, aklieji, taip pat turime aktyviai siūlyti mums rūpimas ir visuomenei įdomias temas. Jeigu mūsų bendruomenės aktyvas pasiūlytų enciklopedijos mokslinei redakcinei tarybai temų sąrašą, manau, kad ši komisija spręstų, ką tikrai reikia aprašyti enciklopedijoje. Pavyzdžiui, pirmajame tome aš pasigesčiau Antano Adomaičio - pirmojo profesionalaus neregio muziko ir kompozitoriaus. Beje, aklųjų temą iliustruoja vos viena iliustracija - brailio rašto lietuviškoji abėcėlė. Manau, kad galėjo būti jų daugiau, jei mes būtume buvę aktyvesni ir enciklopedijos leidėjai būtų turėję iš ko rinktis.
Jei šios mintys yra priimtinos, siūlau aktyviai įsitraukti į šį darbą, nes kai darbas koordinuojamas, rezultatai būna geresni.
