ŠVIETIMAS IR REABILITACIJA

Danutė BUŽINSKIENĖ

NEMATANČIŲ IR SILPNAREGIŲ VAIKŲ SAVARANKIŠKUMO UGDYMAS


Vaikai su regos sutrikimais, ugdant savarankiškumą, turi daugiau sunkumų negu bendraamžiai.

Savarankiškumas visų pirma reikalauja sugebėjimo pasirūpinti savo pagrindiniais poreikiais: mokėti pačiam pavalgyti, apsirengti, nueiti į tualetą, nusiprausti.

Mokomės valgyti

Gana dažna problema - vaikas nemoka savarankiškai valgyti, gerti iš puoduko. Kad mūsų vaikai užaugtų stiprūs ir sveiki, turi valgyti įvairų maistą. Yra vaikų, kurie mėgsta valgyti tik saldumynus, nieko kito nenori valgyti. Vien saldumynai nepadės užaugti sveikiems. Jau kūdikius stengiamės maitinti įvairesniu maistu. Taip pat pratiname laikyti rankutes ant krūties ar buteliuko, kai valgo.

Jau vienerių metų vaikui leidžiama valgyti pačiam, pavyzdžiui, sausainį, džiūvėsėlį, laikyti šaukštą, kai valgo. Prieš paduodami maisto, primename, kad dabar valgysime, paprašome, kad vaikas išsižiotų, paklausiame: "Ar dar nori košės?" Bandome uždėti vaiko ranką ant šaukšto ir taip valgydinti. Maitindami atsistokite už vaiko nugaros, paimkite jo rankutę su šaukštu, pasemkite mėgstamo maisto ir prineškite prie vaiko burnos. Kai suaugęs būna už nugaros, vaikas jaučia kūną ir kartoja judesius, kaip laikote ir naudojate šaukštą. Lėkštę ir dubenėlį naudojame aukštais kraštais. Na, ir, žinoma, giriame, myluojame net už mažiausias pastangas.

Nematantiems vaikučiams kartais sunku kramtyti. Reikia vaikučiui parodyti, kaip kramtyti maistą. Pridedame vaikučio rankutę prie savo žandikaulio - tegu pajaučia, kaip maistą kramto mama. Tada vaikučio rankutę uždedame ant jo žandikaulio ir skatiname daryti taip, kaip darėme mes. Taip pat reikia pajudinti vaikučio žandikaulį, kai burnoje turi maisto. Silpnaregiams ir nematantiems vaikams reikia duoti paliesti naują maistą, o paskui- leisti paragauti.

Dažna problema - išmokti gerti iš puoduko. Pirmiausia vaikas turi išmokti paimti puoduką ir pastatyti jį ant stalo į tą pačią vietą. Jeigu nepastatys į tą pačią vietą, puodukas gali nukristi. Kai mokome gerti vaiką iš puoduko, padedame vaikui paimti puoduką abiem rankutėmis, prinešame prie burnos, atsigeriame - vėliau grąžiname puoduką į tą pačią vietą.

Nematančius ir silpnaregius vaikus nuolat skatiname valgyti, gerti iš puoduko savarankiškai, po valgio - padėkoti. Prie stalo mokomės gražiai elgtis.

Mokomės rengtis

Sugebėjimas savarankiškai nusirengti, apsirengti suteikia nematančiam vaikui nepriklausomybės.

Nusirengti vaikai išmoksta greičiau negu apsirengti. Nusirengę drabužėlius vaikai tvarkingai deda juos ant kėdutės atlošo, nemėto po visą kambarį.

Kai padedame savo vaikui, pasakome, kokius drabužėlius nusivelkame, apsivelkame. Reikia vaikui pasakyti, kad dabar mausimės velvetines kelnes, jos mėlynos spalvos. Nors vaikas nemato ar silpnai mato, jis įsimins spalvas, žinos, kaip jaučiasi su vienos ar kitos spalvos drabužiu.

Kai vaikai mokosi nusirengti, svarbu paprašyti, kad vaikai padėtų jums. Pavyzdžiui: "Aš tuoj užmausiu kelnes - ištiesk kojas". Vaikas ištiesia kojas, užmauname kelnes iki kelių, po to paprašome kelnes užsimauti pačiam. Mokantis mautis kelnes labai svarbu, kad kelnės būtų laisvos, geriau trikotažinės. Rengiantis megztinį, vaikas padeda pasitaisyti, nusileisti megztinį nuo pažastų. Kai išmoksta pasitaisyti megztinį nuo pažastų, tada vaikas rengiamas taip: įkišame galvą, vieną ranką vaikas įkiša su pagalba, o kitą ranką bando įkišti pats, pasitaiso megztinį nuo pažastų. Po to įkišame tik galvą, rankoves vaikas susiranda pats. Palaipsniui vaikams reikės vis mažiau pagalbos, kol pradės rengtis patys. Rengdamiesi ir nusirengdami visuomet mokomės drabužėlių pavadinimų. Pavyzdžiui, "dabar mausimės kelnes", "dabar vilksimės megztinį", "kišk kairę rankutę į kairę rankovę", "o dabar - dešinę rankutę į dešinę rankovę", "dabar užsisegame visas sagas". Padėdami nematančiam vaikui rengtis stovime už nugaros, taip geriau vaikai jaus mūsų rankų judesius, išmoks vieną ar kitą veiksmą. Nematantiems ir silpnaregiams vaikams megztinio priekį pažymėkite kokia nors aplikacija: meškiuku, kiškučiu ar pan., kelnes - sagute. Labai svarbu surasti drabužio ypatingus požymius, kuriuos pastebėjęs vaikas galės lengviau apsirengti. Pavyzdžiui, didžiausią megztinio skylę. Į tą skylę reikės kišti galvą.

Kai vaikai mokosi savarankiškai rengtis, svarbu nekeisti patarimų, o kiekvieną kartą duoti tą patį patarimą. Pavyzdžiui, vieną dieną galvą kišame į didžiausią skylę, o kitą dieną - pirmiausia kišame rankas ir pan. Tai bus geresnis kelias į savarankiškumą.

Mokomės higienos įgūdžių

Nematančius ir silpnaregius vaikučius labai svarbu mokyti nusiplauti rankas, veiduką, išsivalyti dantukus, išsišnypšti nosį, šukuotis, savarankiškai nueiti į tualetą.

Padedame vaikui stovėdami už nugaros ir rodydami, kaip reikia atlikti vieną ar kitą veiksmą rankutėmis.

Aiškindami žodžiu vaiko rankutes uždedame ant savų ir paaiškiname: "dabar aš paimu muilą", "dabar aš muiluojuosi rankas", "padedu muilą ir nusiplaunu rankas", "dabar tu nusiplauk rankas". Vaikas prausiasi padedant suaugusiam. Kai mokomės vieno ar kito veiksmo, visuomet kartojame tuos pačius patarimus. Patarimų palaipsniui duodame mažiau. Leidžiame daugiau veiksmų atlikti pačiam vaikui. Kai vaikas pakankamai gerai žino, kaip atlikti vieną ar kitą veiksmą, palaipsniui mažiname pagalbą - pavyzdžiui, mokydami plauti rankas. Uždedame savo rankas ant vaiko rankų - sušlapiname vandeniu, muiluojame rankas, - tai daryti vaikas išmoks pats, jei daugiau veiksmų mama leis atlikti savarankiškai. Svarbu nusiplovus rankas, nusišluostyti rankšluosčiu. Rankšluostį laikome toje pačioje vietoje.

Labai svarbu vaikams išmokti naudotis tualetu, tualetiniu popieriumi. Dažnai tėveliai skuba, neturi laiko, todėl aprengia, nurengia, nuprausia savo mažylį, tačiau kelias į savarankiškumą būna ilgesnis ir sudėtingesnis. Nematantys ir silpnaregiai vaikai jaučiasi saugesni, geriau tvarkosi įvairiose situacijose, jeigu buvo mokomi savarankiškumo.

Tėveliai, leiskite savo vaikams būti savarankiškiems!

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]