TAI ĮDOMU
AKLASIS IŠSIGELBĖJO IŠ PASAULIO PREKYBOS CENTRO
Aklasis liko gyvas rugsėjo 11 dieną Niujorke sugriuvus Pasaulio prekybos centrui, kur žuvo tūkstančiai žmonių.
Aklas nuo gimimo "Quantrum ATL" bendrovės darbuotojas Maiklas Hingsonas (Michael Hingson) buvo šiaurinio Pasaulio prekybos centro bokšto 78 aukšte, kai į pastatą įsirėžė pirmasis lėktuvas. Iš pastato jį išvedė šuo vedlys Rozelė. Su jais kartu išėjo ir vienas bendradarbis.
Tarp kitko, Maiklas dirba bendrovėje, kurioje kuriamos kompiuterinės programos duomenims apdoroti apie stichines nelaimes ir jų likvidavimą. Maiklas dirba jų pardavimo vadybininku Niujorko ir Niudžersio teritorijoje, o į Pasaulinio prekybos centro pastatą persikėlė maždaug prieš pusantrų metų.
Kalbėdamas televizijos laidoje, Hingsonas prisiminė:
- Išgirdau siaubingą trenksmą. Jis buvo duslus, bet labai stiprus. Sudrebėjo visas pastatas. Lipdamas žemyn meldžiausi, kad Dievas neleistų pastatui sugriūti. Labai tuo tikėjau. Iš pradžių pamaniau, kad tai kažkoks sprogimas. Kai tik pastatas nustojo drebėjęs, mano bendradarbis Deividas Frankas pasižiūrėjo pro langą ir pasakė, kad virš mūsų prasidėjo gaisras. Girdėjau, kad iš viršaus kažkas krinta, o bendradarbis pasakė, kad iš visų pusių krinta statybinės nuolaužos.
Paklaustas, o kaipgi jis, būdamas visai aklas, sugebėjo iš 78 aukšto nulipti žemyn, Hingsonas atsakė taip:
- Gerai žinojau, kur yra laiptinė. O Deividas gerai mato. Mudu su juo paskutiniai išėjome iš mūsų įstaigos. Pas mus buvo lankytojų, kurie išėjo pirmieji. Mes juos išprašėme. O tada išėjome ir patys... Mums vadovavo Rozelė. Ji atliko didžiausią darbą. Šį šunį gavau iš vienos didžiausių šalyje šunų mokyklos "Šunys vedliai akliesiems". Ten atliekamas labai svarbus darbas - šunys atrenkami ir pripratinami prie labai sunkių darbo sąlygų. Šis atvejis aiškiai buvo ypatingas, tačiau šuo žinojo, kaip reikia elgtis esant stresinėms situacijoms. Šuo ėmėsi vadovauti ir nuvedė mane laiptais žemyn.
Hingsono paklausė, ar jis bijojo, lipdamas žemyn.
- Be abejo, buvau labai susirūpinęs. Negirdėjau, kaip įsirėžė antras lėktuvas, bet mes supratome, kad tuo metu kažkas atsitiko. Įtarėme, kad į pastatą galėjo atsitrenkti lėktuvas, nes ir aš, ir kiti žmonės užuodėme degančio aviacinio kuro kvapą. Todėl supratome, kad kažkas čia darosi...
Hingsonas pasakojo, kaip apsidžiaugė, kad pagaliau nulipo žemyn. Lipdamas jis laikėsi turėklų dešine ranka, palikdamas vietos žmonėms, kurie norėjo jį pralenkti. Taip pat jis geru žodžiu paminėjo policininkus ir gaisrininkus, kurie, lipdami aukštyn, pasidomėjo jo būkle.
- Visą laiką, lipdamas žemyn, užuodžiau degėsių kvapą. Kai patekome į vestibiulį, visur vandenį purškė priešgaisrinė technika. Ant grindų buvo daug nuolaužų. Iš vestibiulio patekome į pagrindinę Pasaulio prekybos centro prekyvietę - buvome vis dar pastate. Iš ten mus palydėjo iki durų ir mes išėjome... Tuo metu nežinojau, kad lėktuvas trenkėsi ir į antrąjį pastatą. Bet žinojau, kad dega abu pastatai. Mums kiek paėjus į šalį, antrasis bokštas pradėjo griūti. Visi puolėme bėgti, ieškodami priedangos. Įbėgome į metro stotį. Kol atbėgome, buvome storai aplipę suodžiais.
Reikėjo eiti krintant stiklams ir kitokioms nuolaužoms. Kai išėjome iš metro, dar už poros pastatų sugriuvo pirmasis bokštas...
Sakyčiau, kad nuo pradžios, kai pradėjau leistis laiptais žemyn, iki išėjau iš pastato, praėjo maždaug 50 minučių. Dar maždaug po 20 minučių sugriuvo antrasis bokštas.
Paklaustas, kaip gyvena, netekęs darbovietės, Hingsonas atsakė:
- Gyvenu gerai. Namie turiu kompiuterį su kalbos sintezatoriumi. Galiu dirbti namuose. Netgi dabar, važiuodamas į televiziją, mobiliuoju telefonu kalbėjausi su klientu, kuris nori pirkti mūsų programų biblioteką. Taigi galiu dirbti darbą telefonu. Gyvenimas nestovi vietoje. Judama į priekį.
New Beacon, 2001, Nr.1001
Vertė Audronė GENDVILIENĖ
