GYVENIMO AKTUALIJOS

Stanislovas PLAUŠKA

TAI AR GIEDOSIME REQUIEM KAUNO ĮMONEI IR KAS D¢L TO KALTAS?


Vienuoliktajame "Mūsų žodžio" numeryje išspausdinome žurnalisto Alvydo Valentos straipsnį "Ar giedosime requiem Kauno įmonei". Tema aktuali, todėl redakcija, nenorėdama būti pernelyg vienpusiška, pasirengusi spausdinti ir daugiau nuomonių. Tos nuomonės nebūtinai turi būti tik apie LASS Kauno įmonę. Kviečiame diskutuoti apie mūsų įmonių, LASS gamybinės veiklos ateitį. Pirmasis redakcijos prašymu į diskusiją įsijungia LASS pirmininko pavaduotojas Stanislovas Plauška.

Tai nėra paprastas ir lengvai atsakomas klausimas. Daugumą objektyvių aplinkybių, sąlygojančių sunkią LASS įmonių ūkinę-finansinę padėtį, išdėstė ankstesniame šios diskusijos etape žurnalistas A.Valenta. Tai, kaip sakyta, objektyvios aplinkybės, kurias sunku pakeisti.

Reikia sutikti, kad yra ir nemažai subjektyvių aplinkybių. Tačiau yra ir dar viena grupė aplinkybių, neigiamai veikianti įmonių darbo rezultatus. Tai kai kurie ūkiniams rezultatams nepalankiai atsiliepiantys Lietuvos Respublikos įstatymai, aplinkybės susijusios su pačia aklųjų organizacine struktūra, įstatų nuostatomis, valdymo ypatybėmis, humaniškumo laikymasis ir pan. Kaip parodė paskutinio dešimtmečio LASS įmonių darbo patirtis, ne visada galima sėkmingai suderinti visas šias interesų ir aplinkybių grupes ir būti nugalėtoju. Kadangi rezultatai nekokie, problemų daug, kyla daug įvairiausių padėties vertinimų, kaltų ieškojimo, einama net iki kraštutinių radikaliausių pasiūlymų: uždaryti įmones, vadovus į teismą ir pan. Visa tai kyla dažniausiai iš beviltiškumo, nežinojimo, kaip įveikti sunkią padėtį. Vyresnio amžiaus žmonės, o dar buvę kokio nors rango vadovai, ar buvę arti jų, su nostalgija prisimena laikus, kai buvo tvirta centralizuota tvarka, kai buvo aišku, ką ir kaip, kada daryti, kur ir už kiek parduoti produkciją, - tai pasakydavo "centras". Tiesa, nelabai noriai prisimenama ta tvarkos dalis, pagal kurią dalis (ir nemaža dalis, kai kada net iki 50 procentų pelno), būdavo iš įmonių priverstinai pervedama į centralizuotą LASS fondą. Žinoma, objektyvumo dėlei reikia pripažinti, kad tai nebuvo pati didžiausia blogybė. Tai sudarė prielaidas sukurti organizacijos materialinę bazę, būdavo galimybė, esant reikalui, paremti vieną ar kitą įmonę. Iš kitos pusės, buvo plati produkcijos realizavimo rinka, savo ruožtu vertusi plėsti gamybą, o nuo to didėjo įmonių pajamos ir tai garantavo ūkinį-finansinį stabilumą.

Jeigu trumpai atsigręžtume į maždaug 1990 metus ir panagrinėtume tada skambėjusius reikalavimus, pamatytume, kad aklųjų organizaciją, jos įmones, kaip ir visur Lietuvoje, buvo užvaldžiusios visuotinės laisvės idėjos. "Centras" buvo nereikalingas, įmonės pačios "geriau" žinojo, kaip reikia dirbti ir panaudoti uždirbtas lėšas ir t.t. Dabar, praėjus kai kuriam laikui, pjauname šios "laisvės" derlių. Gamybinė veikla daugumoje LASS įmonių tapo tokia išderinta ir nuostolinga, kad nei savos pastangos, nei valstybės lengvatos ir dotacijos nebeleidžia stabilizuoti finansinės įmonių padėties. Nuostolinga gamyba praryja ir įmonių gaunamas pajamas už patalpų nuomą bei pajamas, gaunamas už parduotas patalpas. Kas nulemia tokią padėtį? Objektyvios ar subjektyvios priežastys ar visos kartu? O gal nenoras paisyti ekonominių dėsnių? Tai klausimai, į kuriuos nėra vienareikšmiško atsakymo, tačiau atsakyti būtina, jeigu norime išsiaiškinti, dėl ko turime tokių niekam nepageidautinų rezultatų. Pabandykime nors iš dalies tai pasiaiškinti Kauno įmonės pavyzdžiu. Kažkada tai buvo aklųjų draugijos įmonių flagmanas. Gal dėl to taip sunku visiems suvokti, kodėl dabar ši įmonė nusirito į patį dugną ir dėl ko taip atsitiko. Norint tą bent apgraibomis suprasti būtina remtis skaičiais. Pabandysiu pailiustruoti keliomis viena su kita susijusiomis ekonominių rodiklių grupėmis.

Pirmiausia, kaip nuo 1994 m. keitėsi vidutinis dirbančiųjų skaičius ir lėšų poreikis darbo apmokėjimui ir kaip keitėsi pagaminamos produkcijos kiekiai?

 

1994 m.

 1995 m.

 1996 m.

 1997 m.

 1998 m.

 1999 m.

 2000 m.

Dirbančių žmonių skaičius

 626

 531

 440

 296

 236

 218

 205

Darbo užmokesčio fondas (mln. Lt)

 1,36

 1,68

 1,89

 1,72

 1,58

 1,45

 1,49

Darbo užmok. dalis, tenkanti 1 produkcijos Lt

 0,447

 0,548

 0,778

 0,684

 0,831

 1,130

 1,590

1 dirbančiam teko pagamintos produkcijos (Lt)

 486

 577

 552

 850

 806

 588

 456

Kaip matome iš lentelėje pateiktų skaičių, vertindami rodiklius darbo efektyvumo prasme matome, kad visi rodikliai turi neigiamo kitimo kryptį. Nors žmonių skaičius 3 kartus sumažėjo, išlaidos darbui apmokėti, kad ir šiek tiek svyruodamos, liko panašios. Tai būtų neblogai, nes padidėjo vidutinis darbuotojo uždarbis, tačiau, pasižiūrėjus į kitą čia pateiktą rodiklį "kiek produkcijos teko vienam dirbančiajam", kyla noras skaičiuoti toliau. Pavyzdžiui, jeigu 1997 m. 296 dirbantiesiems sumokėjus 1,72 mln. Lt darbo užmokesčio, jie pagamino produkcijos už 2,52 mln. Lt ir vienam dirbančiajam jos teko po 850 Lt ir tas santykis būtų išlikęs 2000 metais, tai 205 įmonės dirbantieji 2000 metais, sunaudoję beveik tiek pat darbo užmokesčio, turėjo pagaminti ir panašų kiekį produkcijos, o iš tikrųjų tepagamino už 0,93 mln. Lt, arba 2,7 karto mažiau. Iš kitos pusės žiūrint, jeigu sumažėjo pagaminamos produkcijos kiekis ir būtų mažiau bent per pusę sunaudota darbo užmokesčio fondo, būtų viskas pakenčiama, tačiau taip nebuvo. Tai reiškia, kad dalis ir didelė dalis darbo užmokesčio išmokėta, nors už šiuos pinigus nebuvo pagaminta jokia produkcija. Faktiškai tai buvo priverstinis (vykdant LR atitinkamus įstatymus) prastovų apmokėjimas, primokėjimai iki minimalaus atlyginimo, per didelės administracijos išlaikymas ir pan. Kadangi produkcijos kiekis sumažėjo, atitinkamai sumažėjo ir įplaukos už parduotą produkciją, pinigų trūkumą reikėjo dengti iš kitų šaltinių, o tokie šaltiniai buvo valstybės teikiamos dotacijos ir pajamos už patalpų nuomą. Per didelės išlaidos darbo užmokesčiui didino gaminamos produkcijos nuostolingumą. Įmonės vadovai vis aiškindavo, kad tai yra laikini sunkumai realizuojant produkciją, tačiau jau 1996-1997 metais reikėjo nepopuliarių sprendimų. Pirmiausia reikėjo subalansuoti dirbančiųjų skaičių ir realias įmonės galimybes parduoti pagamintą produkciją. Tačiau šis procesas užsitęsė dangstantis humaniškumu, dideliu kai kurių darbuotojų darbo stažu įmonėje ir pan. Galop dėl to įmonė turėjo išmokėti dirbantiesiems daugiau nei 2 mln. litų už priverstines prastovas, priemokas, bei išeitines pašalpas atleidžiamiems darbuotojams. Per mažos įplaukos iš gamybos, esant per daug dirbančiųjų, nebeleido laiku atsiskaityti su kreditoriais, pradėjo didėti įsiskolinimai darbuotojams, Mokesčių inspekcijai, Sodrai, elektros tinklams ir kt. 1998 metais įmonės skolos jau viršijo 2 mln. Lt. Šiuo pavyzdžiu nagrinėjame tik dalį faktorių, lėmusių įmonės nuostolingą gamybą. Tai nėra tikra analizė, nes šio straipsnio apimtis neleidžia pateikti ir kitų ekonominių rodiklių smulkesnės bei tikslesnės analizės, tačiau ir kelių paminėtų rodiklių kitimo tendencijos rodo įmonės blogų darbo rezultatų formavimosi priežastis. Yra dar daug veiksnių, įtakojusių įmonės ūkinės veiklos rezultatus, tai, pavyzdžiui, nelanksti kainų taikymo politika, prastas administracijos darbo organizavimas, ypač buhalterinės apskaitos ir darbo rezultatų analizės srityje, vangi naujų produkcijos realizavimo rinkų paieška, didelė psichologinė įtampa kolektyve ir kt. Viso to rezultatas buvo nuostolinga gamyba ir didėjančios įmonės skolos, kurių išmokėjimas tebėra problemiškas ir dabar. LASS centro taryboje Kauno įmonės direktorius B.Motiejūnas aiškinosi ne vieną kartą, kol 2001 m. spalio mėn. už blogą darbą buvo iš direktoriaus pareigų atleistas. Dabar dedama nemažai papildomų pastangų siekiant stabilizuoti įmonės veiklą. Padėtis taps pakenčiama ir Kauno įmonei requiem giedojimas nutols, jeigu su Vyriausybės pagalba pavyks nusikratyti bent dalies skolų, bus atlikti būtiniausi organizaciniai ir ūkiniai pertvarkymai, bei viso įmonės kolektyvo veikla bus mobilizuota siekiant geresnių rezultatų.

Panašus vaizdas būtų detaliau panagrinėjus ir kitų LASS įmonių veiklą bei rezultatus. Skirtumai tarp įmonių atsirado jau seniai ir atsirado jie ne savaime, o dėl to, kad kai kurie, pavyzdžiui, Vilniaus, Klaipėdos, įmonių vadovai laiku suprato ir atitinkamai reagavo į ekonominių dėsnių diktuojamus rinkos santykius bei būtinumą ne šiuos dėsnius pritaikyti aklųjų įmonėms, o prisitaikyti prie jų patiems. Pagrindinė, nors labai nepalankiai kolektyvų priimta priemonė, buvo savalaikis dirbančiųjų skaičiaus ir pagamintos produkcijos pardavimo galimybių sureguliavimas. Šios įmonės sugeba be nuostolių pagaminti ir parduoti savo produkciją, o ekonominės lengvatos, dotacijos, pajamos iš patalpų nuomos sudaro realias prielaidas gamybai plėsti, technologiniams procesams, įrengimams modernizuoti bei darbo vietoms išlaikyti. Žinoma yra ir čia įvairiausių problemų, tačiau kryptingas ir sutelktas kolektyvų darbas duoda ir teigiamų rezultatų. Šiuos metus Klaipėdos įmonė ketina baigti turėdama apie 250 tūkst., o Vilniaus įmonė virš 400 tūkst. litų balansinio pelno. Šie pavyzdžiai rodo, kad aklųjų įmonės, turėdamos valstybės paramą ir protingai laviruodamos rinkos sąlygų diktuojamomis nesutvarkyto Lietuvos ūkio bendroje tėkmėje, gali šiaip taip plaukti į priekį, užtikrindamos darbą ir pajamas kelioms dešimtims neregių ir jiems talkinančių sveikųjų. Žinoma, LASS, kaip organizacijai, iš tokios veiklos, be minėto žmonių įdarbinimo, ekonominės naudos mažai ir, matyt, nelabai ta nauda didės. Tai, be abejonės, yra didelė prabanga šiai veiklai naudoti valstybės teikiamą materialinę paramą, aukoti pajamas, gaunamas už patalpų nuomą, nedideliam kiekiui žmonių naudoti didelius gamybinius plotus. Nežiūrint į tai, įmonėse yra daug nepatenkintų žmonių, nuolat rusena socialinės įtampos židiniai. Tačiau kaip tada su humaniškumu, su tiek metų investuotu daugelio žmonių indėliu į šią veiklą? Pagal LASS įstatus gamybinės veiklos tikslingumo, jos nutraukimo ir kitus panašius klausimus gali spręsti tik LASS suvažiavimas. Prasideda pasirengimo suvažiavimui laikotarpis. Matyt, bus ir daugiau diskusijų šia tema.

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]