TARPTAUTINEI BALTOSIOS LAZDELĖS DIENAI

Henrikas STUKAS

BALTOJI LAZDELĖ IR APLINKA


Spalis - šiltas, saulėtas, nusėtas geltonais lapais. Šis mėnuo reikšmingas ne tik žemdirbiams, bebaigiantiems varginančius rudens darbus. Spalis reikšmingesnis mums - neregiams bei silpnaregiams, nes spalio 15-ąją visuomenė prisimena, jog mes esame. Šiemet devintą kartą minime Tarptautinę baltosios lazdelės (aklųjų) dieną. Kuo gi ji skyrėsi nuo pernykštės ar užpernykštės? Ar ją mini visi?

Iš tikrųjų spalio 15-ąją per radiją, televiziją girdime kalbant apie neregius bei jų problemas. Laikraščiuose - tas pats. Deja, skaitydamas rašinius pasigendi šilumos, susidomėjimo ir atjautos. Rašinių autoriams Tarptautinė baltosios lazdelės diena - tik eilinis įvykis. Mes gi norime bent šią vienintelę dieną būti dėmesio centre.

Tapo gražia tradicija kiekvieną Tarptautinę baltosios lazdelės dieną skirti kokiai nors neregių gyvenimo sričiai ar problemai. Šiemet - tai aplinkos pritaikymas žmonėms su regos negale. Moto: "Kas tinka neregiui, netrukdo ir matančiajam!" Renginiuose, vykusiuose visoje Lietuvoje, siekta supažindinti visuomenę su aplinkos pritaikymu neregiams, atkreiptas dėmesys į tai, kad aplinka žmogui su negale yra ne tik jo būstas, bet ir gatvė, įstaiga, transporto priemonės, parduotuvės, valgyklos. Tinkamas aplinkos pritaikymas - papildoma galimybė integruotis į visuomenę, pasijusti visaverčiu jos nariu.

Pagrindinis akcentas - diskusija

Diskusija aplinkos tinkamumo žmonėms su regėjimo negalia klausimais vyko Vilniuje, "Baltparko" viešbutyje. Joje dalyvavo ne tik Lietuvos aklųjų ir silpnaregių įstaigų vadovai, bet ir svečiai: Aplinkos ministerijos projektavimo normavimo skyriaus viršininkas Vilius Kriaučiūnas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas docentas Gintaras Stauskis, Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos pirmininkė Nijolė Milkevičienė, Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas, koordinacinės komisijos pirmininkas Česlovas Jaceris, Lietuvos invalidų reikalų tarybos sekretoriato vadovė Genovaitė Paliušienė bei kiti.

Diskusijos pradžioje įžanginį žodį tarė LASS centro tarybos pirmininko pavaduotojas Sigitas Armonas. Jis pasidžiaugė, jog Baltosios lazdelės diena kiekvienais metais yra vis kita tema: "Šiandien neatsitiktinai kalbėsime apie mus, neregius, ir aplinką. Ar aplinka pritaikyta neregiams bei kitą negalę turintiems žmonėms, priklauso nuo mūsų visų. Svarbų vaidmenį čia vaidina valstybės įstaigos. Vakarų Europoje skiriamas vis didesnis dėmesys aplinkos pritaikymui neįgaliesiems. Kol kas ir Europoje, ir JAV aplinka dar nėra visiškai pritaikyta neįgaliesiems, nes tai ilgas ir sudėtingas procesas, prasidedantis nuo analizės, poreikių išsiaiškinimo ir problemų sprendimo. Svarbu, kad neįgaliųjų interesai nesikirstų su sveikųjų žmonių reikmėmis. Lietuvoje žengiame šioje srityje pirmuosius žingsnius. Mūsų nuomone, aplinka nėra vien šaligatvis ir pandusas - tai visa infrastruktūra," - samprotavo S.Armonas.

Pranešimą tema "Kaip regėjimo invalidai gali pasinaudoti norminiais aktais, reglamentuojančiais aplinkos pritaikymą negalios žmonėms" perskaitė Aplinkos apsaugos ministerijos projektavimo normavimo skyriaus viršininkas Vilius Kriaučiūnas. Referentas diskusijos dalyvius supažindino su naujuoju reglamentu "Statiniai ir teritorijos (reikalavimai žmonių su negalia reikmėms)". Naujajame reglamente išskiriami specialūs normatyvai, atspindintys žmonių su negalia poreikius. Laikomasi 6 pagrindinių reikalavimų, atitinkančių Europos Sąjungos standartus:

1) gyvenamųjų patalpų patvarumas ir saugumas,

2) priešgaisrinė sauga,

3) higiena, sveikata, aplinkos apsauga,

4) naudojimo sauga,

5) apsauga nuo triukšmo,

6) energijos taupymas, šilumos išsaugojimas.

Naujasis reglamentas taikomas tik statant naujus pastatus. V. Kriaučiūnas apžvelgė ir normatyvus, liečiančius neregius. Apie tai "Mūsų žodis" rašė 2001 m. Nr.9 straipsnyje "Aplinkos pritaikymas neįgaliesiems".

Platesnį aplinkos pritaikymo neįgaliesiems aspektą pasirinko Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas Gintaras Stauskis. Jo pranešimo tema: "Aplinkos humanizavimo žmonėms su negalia aktualijos." Docentas pažymėjo, jog aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia yra vienas iš aplinkos humanizavimo aspektų. Ši problema nebuvo spręsta daugelį metų - tereikia pažvelgti į gyvenamuosius rajonus, statytus prieš 20 metų: čia nepatogu ne tik neįgaliesiems, bet ir sveikiesiems. Aplinkos humanizavimo išeitis - lygių galimybių suteikimas visiems. Tai išsilavinimas, darbas, pomėgių realizavimas, infrastruktūra. Humanizuojant aplinką, svarbu asmens saugumas, būsto jaukumas, ekologija, judėjimo laisvė. G. Stauskis įsitikinęs: "Humanizuojant aplinką, svarbiausią vaidmenį turi atlikti nevyriausybinės organizacijos. Tik jų aktyvios veiklos dėka Vyriausybė, savivaldybės atsigręš į paprastą vartotoją."

Nijolė Milkevičienė, Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos pirmininkė, atkreipė dėmesį į aplinkos pritaikymą neįgaliems vaikams. Jos manymu, ikimokyklinės ugdymo įstaigos nėra pritaikytos tokiems vaikams - todėl retas kuris lanko mokyklą. Dažniausiai pas tokius mokinius lankosi patys mokytojai. Vaikai su judėjimo negale priversti tūnoti namuose. Absurdas ir tai, kad neįgalus žmogus negali patekti į Martyno Mažvydo, Mokslų akademijos bibliotekas. O ką kalbėti apie valstybines įstaigas," - kalbėjo N. Milkevičienė.

Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas, koordinacinės komisijos pirmininkas Česlovas Jaceris papasakojo apie komisijos veiklą. Vilniaus savivaldybėje tokia komisija sudaryta visuomeniniais pagrindais ir veikia nuo 1998 metų. Joje dirba 13 narių. Tarp jų - nemažai neįgaliųjų atstovų. Dažniausiai svarstomi probleminių statinių derinimo klausimai, komisijos nariai stebi namų, gatvių statybos ir remonto darbus, dėl pažeidimų informuoja komisiją, kuri stengiasi, kad pažeidimai būtų pašalinti.

LASS centro tarybos užsienio reikalų vedėja Audronė Jozėnaitė diskusijos dalyviams perskaitė pranešimą tema "Link Europos be barjerų žmonėms su negalia".

"Baltpark"- viešbutis, pritaikytas neįgaliesiems

Diskusijos vieta šiame viešbutyje buvo pasirinkta neatsitiktinai. Tai naujas, tik vasarą pradėjęs savo veiklą ekonominės klasės viešbutis. Pirmas, o gal ir vienintelis Pabaltijyje viešbutis, pritaikytas žmonėms su įvairiausia negale. Apie šio pastato pritaikymą neįgaliesiems diskusijos dalyviams papasakojo viešbučio vykdantysis vadybininkas Osvaldas Markevičius.

Su viešbučiu “Baltpark” supažindino vykdantysis vadybininkas O. Markevičius (pirmas iš dešinės)Susipažinimas su viešbučiu prasidėjo nuo fasado, kur projektuotojai jau atsižvelgę į silpnaregius: čia kontrastuoja šviesių bei tamsių spalvų derinys, padedantis geriau orientuotis, kai silpnas regėjimas. Pagrindinis įėjimas į viešbutį išskirtas šviesiomis šaligatvio plytelėmis. Kitos plytelės - tamsios spalvos. Kaip išorėje, taip ir pastato viduje - spalvų kontrastai, palengvinantys orientavimąsi. Tai viešbutį "Baltpark" konsultavusio Vytauto Gendvilo nuopelnas. Liftai taip pat pritaikyti žmonėms su negale - žmogus su ratukais be vargo gali įvažiuoti. Durys darinėjasi labai lėtai, lifte užrašai ir brailio raštu. Laiptai šviesios spalvos, o prieš laiptus - tamsios plytelės, tarytum įspėjančios apie kliūtį. "Kada pradedi domėtis pastato pritaikymu neįgaliesiems, atrandi daug netikėtų sprendimų. Jie netgi pagyvina interjerą. Ir kainavę nedaug. Pirmiausia visų viešbučio kambarių numerius pažymėjome brailio raštu. Numeriukai - virš durų spynos. Šviesių ir tamsių spalvų žaismas - ir kiliminėje dangoje. Danga šviesi, o prieš duris - tamsiai mėlyni kilimėliai. Durys - tamsios, sienos - šviesios. Aišku, šviesios spalvos nepraktiškos. Viešbučio įrengėjų tai nebaugino. Svarbu - patogu svečiams. "Baltparke" - 84 kambariai, iš jų 2 pritaikyti žmonėms su judėjimo negale. Tiesa, visų durų plotis - 90 cm, todėl neįgalus žmogus gali su vežimėliu patekti į bet kokį kambarį. Beje, tokiems žmonėms yra ir daugiau pritaikytų vietų: kavinė ir panašiai", - pasakojo vadybininkas O. Markevičius.

Viešbutyje nėra aštrių kampų - jie suapvalinti. Tai padaryta dėl neregių. Kambarių apšvietimas taip pat modernus - galima rinktis tinkamą šviesą. Įprasta - geltona. Sergantiems migrena padės žalia. Yra ir raudona. Kambariuose baldų nedaug: lova, stalas, spinta ir kelios kėdės. Visa tai pritaikyta judėjimo negalę turintiems žmonėms. Sėdintysis vežimėlyje gali pats sukabinti drabužius. Neįgaliųjų kambariai sujungti su gretimu kambariu: neįgalusis dažniausiai keliauja ne vienas, o palydovas ne visada nori gyventi viename kambaryje su savo globotiniu.

Diskusijos liepsnote liepsnojo

Po trumpos ekskursijos po "Baltparką" prasidėjo diskusijos. Neregys masažuotojas Viktoras Deinarovičius pasidalijo savo patirtimi: "Pirmiausia reikėtų specialiai paženklinti autobusų, troleibusų stoteles. Dabar neregys nežino, kur ta stotelė. Nebent atsitrenkia į stulpą ar šiukšliadėžę. Kita opi problema - autobusų, troleibusų maršrutai. Anksčiau vairuotojai iš karto pasakydavo kitos stotelės pavadinimą. Dabar praneša tik po tam tikro laiko. Esama ir daugiau problemų. Jei remontuojama gatvė ar šaligatvis, tai regintysis mato įspėjančią juostą, o neregys eidamas nepajunta, kaip ją nuplėšia. Ir iki nelaimės - vienas žingsnis."

LASS Panevėžio ir Utenos apskričių tarybos pirmininkas Aloyzas Vilimas nepatenkintas Panevėžio miesto savivaldybe. Pastarosios darbuotojai labai nenoriai pritaiko aplinką neįgaliesiems. O mažesniuose miesteliuose tokių problemų nėra: beveik visose šviesoforais reguliuojamose sankryžose - garsiniai šviesoforai.

A. Vilimo nuomonę palaikė LASS Kauno ir Marijampolės apskričių tarybos pirmininkas Ramūnas Ulinskas: "Kaune yra požeminė perėja neregiams. Deja, savivaldybė ja nesirūpina: perėja apleista, ją reikia remontuoti. Su Kauno miesto savivaldybe sunkiausia susikalbėti, kai sprendžiamos žmonių su negale problemos. Negana to, ir ilgapirščiai niokoja šviesoforus. O savivaldybė neskuba jų remontuoti. Rajonuose daugeliu atvejų galima susitarti."

LASS Vilniaus ir Alytaus apskričių tarybos pirmininkas Sigitas Bilevičius karčiai juokavo: "Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnai, atsakingi už socialinius reikalus, viską daro, kad tik jų nepasiektų neįgalusis. Netgi įsikūrė ketvirtame aukšte. Kita problema - maži namų numeriai. Remontuojamose gatvėse turėtų būti įspėjantys garsiniai signalai. Ateityje būtų gerai įrengti nors vieną mikrorajoną, visiškai pritaikytą neįgaliesiems."

Prie Skroblų mikrorajono maketo (iš kairės) dizaineris V.Deveikis, rėmėjų atstovė A.Armonaitė ir LASS pirmininko pavaduotojas S.ArmonasLASS Vilniaus įmonės direktorius Leonas Kirkilovskis teigė, jog neregiui aplinkos pritaikymas bei pažinimas prasideda mokykloje, kur mokiniai mokomi savarankiškumo. "Mūsų įmonė pagal išgales stengiasi pritaikyti aplinką neregiams. Naujausias darbas - prieigų prie įmonės tvarkymas. Tikslas - patogus priėjimas neregiams. Aplinką pritaikyti neregiams nelengva: kiek žmonių, tiek nuomonių."

Diskusijos "Aplinkos tinkamumas žmonėms su regėjimo negalia" dalyviai nusprendė siūlymus pateikti Lietuvos invalidų reikalų tarybai.

Buvo pristatytas ir Vilniaus Skroblų mikrorajono maketas. LASS centro tarybos patarėja kultūros ir ryšių su visuomene klausimais Danutė Cidzikienė pasakė: "Tai naujas ir drąsus LASS žingsnis kamšant informacijos spragas."

Skroblų mikrorajono maketo gamybą parėmė komunikacijų bendrovė "Bitė GSM".

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]