GYVENIMO AKTUALIJOS
Alvydas VALENTA
AR GIEDOSIME REQUIEM KAUNO ĮMONEI?
REVIZIJA
Daugiau nei keturis dešimtmečius Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos įmonės buvo centrai, apie kuriuos sukosi visa šios organizacijos veikla. Įmonės ūžė, gaudė, gamino, pardavinėjo savo produkciją, o gautų už ją pinigų pakako ne tik pačioms įmonėms, bet ir aklųjų socialinėms, kultūrinėms reikmėms. Prieš dešimtmetį pasikeitė gyvenimo sankloda, savo "juodą" darbą atliko ir laisvoji rinka, ir aklųjų įmonėms, tiek metų buvusioms skalsos ir gerovės šaltiniu, pačioms prireikė valstybės paramos. Dėl plūstelėjusios iš Rytų ir Vakarų pigios produkcijos, dėl itin mažų už tą produkciją imamų muitų, dėl dėvėjusių senų įrengimų aklųjų įmonių reikalai per paskutiniuosius dešimt metų smarkiai pablogėjo. Tai objektyvios aplinkybės ir ne mūsų jėgoms jas pakeisti! Tačiau kiekviename objektyvume visada yra nors menka dalelė subjektyvumo. Ar tikrai dėl situacijos, kurioje atsidūrė ir nuolatos atsiduria aklųjų įmonės, kalta tik laisvoji rinka, atsivėrusios sienos, nesureguliuoti muitai - kitaip sakant, visi kiti, tik ne mes patys? Tai vienoje, tai kitoje įmonėje susidaranti konfliktinė situacija, daugelį mėnesių neišmokami atlyginimai, migloti įmonės administracijos pažadai lyg ir bylotų, kad yra ne visai taip. Ar nėra čia bent menkos dalelės ir mūsų kaltės, nesugebėjimo, o gal tiesiog nenoro matyti dalykus tokius, kokie jie iš tikrųjų yra, o ne tokius, kokius norime matyti? Kad LASS Kauno įmonė išgyvena ne pačius geriausius laikus, matyt, girdėjome daugelis, tačiau tikroji jos padėtis pradėjo aiškėti tik prieš pusantro - du mėnesius: rugsėjo pabaigoje įmonėje atlikus reviziją ir spalio viduryje Vilniuje įvykus darbininkų piketui. Tačiau apie viską iš eilės.
Rugsėjo antroje pusėje, LASS tarybos prašymu, Kauno įmonėje dirbo LASS revizijos komisija ir auditorė, UAB "Valskaita" direktorė Valerija Šimkienė. Komisija tikrino įmonės šių metų 8 mėnesių finansinę ūkinę veiklą. Rezultatas - gana išsamus revizijos komisijos aktas. Viso jo čia neperpasakosime, apsistosime tik prie svarbesnių momentų.
Tikrinimo metu įmonėje dirbo 154 darbuotojai - 119 darbininkų. Iš jų 65 - regėjimo invalidai. Kaip įmonės turtas apskaitytos lėšos, buvusios "Vnešekonom" banke - jų atgavimas abejotinas. Įmonė nepateikė dokumentų, patvirtinančių minėto turto realumą. Dalis įmonės patirtų sąnaudų neatspindėta balanse ir šios sąnaudos sumažintos. Įmonės balanse apskaitytas 8 šių metų mėnesių pelnas - 0,1 tūkst. Lt, komisijos apskaičiavimais, realus įmonės veiklos rezultatas - 100 tūkst. Lt nuostolio. Įmonės įsipareigojimai balanse sumažinti ir neparodo tikros būklės. Įsipareigojimai darbuotojams pagal 2001 rugsėjo 1 d. duomenis - 65,9 tūkst. Lt. Komisijos apskaičiavimais, šios skolos apie 460 tūkst. Lt. Įmonė energetinių ir SODROS mokesčių kompensuojamas sumas apskaito pažeisdama finansų ministerijos nustatytą tvarką. Pažymose, kurias teikia LASS tarybai dėl minėtų mokesčių kompensavimo, energetinių išteklių sąnaudos suplaktos kartu su pridėtinės vertės mokesčiu, kuriam įmonė gauna lengvatą pagal LR Vyriausybės nustatytą tvarką. Įmonės valgykla yra atvira miesto valgykla - ja naudojasi ir ne įmonės darbuotojai. Valgyklos išlaikymo kaštai smarkiai viršija gaunamas pajamas. Valgyklos įplaukos, pažeidžiant nustatytą tvarką, nepatenka į įmonės kasą, o aplenkiant ją perduodamos maisto tiekėjams. Dėl to įmonė negali kontroliuoti grynųjų pinigų judėjimo ir nors iš dalies juos naudoti darbuotojams skoloms mažinti. Neracionaliai išnuomojamos patalpos. Apie išnuomojamas patalpas nei konkursų organizavimo, nei skelbimų patalpinimo dokumentų nepateikta, išskyrus vieną skelbimą internete.
Išvados ir pasiūlymai: LASS Kauno įmonės buhalterinės apskaitos ir LASS centro tarybai pateikta turto ir įsipareigojimų informacija klaidinga. Įmonės veiklos rezultatai neatspindi tikrosios padėties. Tikslinga sutvarkyti buhalterinę apskaitą, kad būtų užfiksuoti visi įmonės įsipareigojimai, skolos ir patirtos sąnaudos, nustatytas teisingas įmonės veiklos rezultatas. Reikia svarstyti klausimą dėl nepramoninio ūkio būtinumo įmonei, dėl kritiškos įmonės ūkinės finansinės padėties, nesveikos psichologinės aplinkos, spręsti klausimą dėl įmonės valdymo.
Štai toks LASS revizijos komisijos aktas! Net ir visiškai nieko apie ūkinę veiklą nenusimanantis žmogus, jį perskaitęs, matyt, suvoktų, kad ne viskas įmonėje gerai. Vis dėlto, nenorėdami iš malkos priskaldyti vežimo, pasiteiravome, kaip įmonės situaciją šio akto šviesoje mato specialistė. UAB "Valskaita" direktorė Valerija Šimkienė: "Įmonėje nepriimami sprendimai - nei geri, nei blogi, jokie! Būtina judėti patiems. Dabar įmonės padėtis gana problemiška. Steigėjui įmonės vadovai stengėsi parodyti padėtį geresnę, negu ji iš tikrųjų yra."
PIKETAS
Rugsėjo viduryje LASS Kauno įmonės darbininkams pagaliau trūko kantrybė: šios įmonės darbininkų profesinė sąjunga suformulavo savo reikalavimus ir per Lietuvos darbininkų sąjungą (LDS) nusiuntė LASS centro tarybai. Štai jie.
1. Išmokėti vėluojančius atlyginimus už 10 mėnesių;
2. Išmokėti sulaikytus - neišmokėtus pinigus už priverstines prastovas iki minimalaus atlyginimo nuo 1997 m. spalio mėnesio;
3. Nušalinti įmonės vadovą ir įmonės administraciją nuo užimamų pareigų dėl nesugebėjimo tvarkyti ūkinės-finansinės veiklos LASS Kauno įmonėje;
4. Išsaugoti darbo vietas regėjimo invalidams;
5. Neatleisti nė vieno regėjimo invalido.
LDS paprašė LASS centro tarybą dėl šių reikalavimų pareikšti savo nuomonę, tačiau, kaip atrodo, šis prašymas liko neišgirstas. Į tai LDS regėjimo invalidų asociacija atsakė Vilniuje surengtomis aklųjų ir silpnaregių eitynėmis ir piketu prie LASS centro tarybos, Lietuvos Vyriausybės ir AB "Lietuvos telekomas". Piketas įvyko spalio 12 d. Jame dalyvavo ne tik Kauno įmonės darbininkai, bet ir Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos darbininkų atstovai. Piketas prasidėjo prie LASS centro tarybos. Iš tarybos vadovų žmonės reikalavo atsakymo, kodėl įmonėje susiklostė tokia kritiška padėtis, kas dėl to kaltas, kada bus išmokėti 10 mėnesių nemokami atlyginimai. Praradę kantrybę ir viltį piketuotojai nepagailėjo ir riebesnių žodžių, žadėjo, jeigu į jų reikalavimus nebus atsižvelgta, imtis ilgalaikių akcijų.
Piketuotojai pateikė savo reikalavimus ir LR Vyriausybei. Jų atstovus priėmė vienas iš ūkio viceministrų ir kartu aptarė sunkią LASS įmonių padėtį. Buvo susitarta, kad iki lapkričio 1 d. Ūkio ministerija LR Vyriausybei pateiks savo siūlymus, kaip padėti sunkumų slegiamoms aklųjų įmonėms. Atrodo, kad derybomis su Lietuvos Vyriausybe aklieji darbininkai bent kol kas nėra nusivylę. Užtat prie AB "Lietuvos telekomas" piketuotojų niekas neišklausė ir niekas nepanoro su jais net pasikalbėti. Kaip po piketo sakė LDS regėjimo invalidų asociacijos pirmininkas Ivanas Čebanas, prie "Telekomo" tą dieną buvo daug policijos, gal net keli autobusai, ir nė vieno "Telekomo" atstovo.
PAMĄSTYMAI IR KLAUSIMAI
O dabar grįžkime šiek tiek į praeitį. Daugiau nei prieš dvejus metus Vilniuje, prie LASS centro tarybos, irgi vyko darbininkų piketas. Viena iš piketo priežasčių, kad LASS centro taryba nesirūpina arba per mažai rūpinasi įmonių reikalais. Tačiau tuo metu LASS tarybai priklausė keturių LASS įmonių direktoriai - ką šioje taryboje jie tada veikė? Prieš ką piketavo aklieji darbininkai, prieš LASS tarybą, ar prieš savo vadovus? Jeigu tada į šiuos ir į kai kuriuos kitus klausimus būtų atsakyta, gal nebūtų įvykęs ir šis, dabartinis piketas?
1999 m. LASS Kauno įmonė gavo LASS centro tarybos sutikimą parduoti dalį įmonės ir gautus pinigus panaudoti įsiskolinimams padengti arba bent smarkiai sumažinti. Įmonės dalis parduota, gauta 1 mln. 200 tūkst. Lt. Pinigai išnaudoti, o skolos įmonę tebepjauna. Kiek teko girdėti kauniečiai vėl norėtų gabalą įmonės parduoti. Atrodo, kad dalį savo įmonių jau pasirengę parduoti ir panevėžiečiai, ir vilniečiai. Ar tikrai išsiparduosime, ar tikrai išsipardavus įmones nustos pjovusios skolos ir kamavę nepritekliai?
Kodėl rimtai įmonių reikalais mūsų organizacijoje susirūpinama dažniausiai tada, kai jos "pritvinksta", o ne tada, kai skauduliukas tik pradeda augti? Ką savo posėdžiuose svarsto, analizuoja, apie ką diskutuoja paslaptingoji LASS centro tarybos ūkio komisija, į kurios pasitarimus žurnalistams beveik neįmanoma patekti? Iš jos pranešimų, kitų oficialių mūsų organizacijos dokumentų neatrodo, kad LASS įmonėms pernelyg nesisektų: kas tada "apsirinka" - gyvenimas ar dokumentai?
Ir svarbiausias klausimas: ar tikrai giedosime requiem seniausiai ir daugelį dešimtmečių buvusiai didžiausiai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos įmonei?
