VERSLAS IR NEREGYS
Antanas RUGINIS
KODĖL IMTIS VERSLO NEVERTA?
Pasakojamas toks anekdotas: "Žinai, mano kaimynas ėmėsi verslo, kad palengvintų savo gyvenimą, ir jam pasisekė - jau gauna valdišką maitinimą". Anekdotas anekdotu, bet tikrai verslo dažniausiai imamasi, tikintis prasigyventi. O kodėl imtis privataus verslo vengiama?
Kai kalbama apie silpną smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus išsivystymą Lietuvoje, nurodoma visa eilė subjektyvių ir objektyvių priežasčių: postsovietinis gyventojų mentalitetas, iniciatyvos stoka, ribotas ir sudėtingas verslo informacijos gavimas, neišvystytos verslo aptarnavimo paslaugos, verslo neskatinanti teisinė bazė, lėšų smulkiam verslui vystyti trūkumas, didelės bankų palūkanos ir panašiai. Visa tai tiesa, bet ne visa tiesa. Ir išsivysčiusiose šalyse privatų verslą turi nuo 7 iki 10 procentų suaugusių gyventojų, nors jų mentalitetas, jeigu taip galima išsireikšti, "kapitalistinis" ir teisinė bei ekonominė verslo aplinka daug palankesnė negu pas mus. Matyt, apsisprendimui, imtis verslo ar ne, lemiamą reikšmę turi psichologinės priežastys: charakteris, temperamentas, vertybinės nuostatos ir panašiai.
Dažnai pasakoma: "Kas nesugeba verslo vystyti pats, tampa verslo konsultantu". Nors verslo konsultavimas šiuolaikinėje rinkoje dažniausiai taip pat yra verslas, bet tame pasakyme dalis tiesos yra. Verslo konsultantui privalu žinoti ekonomikos dėsningumus ir verslo teisinę bazę, suprasti rinkos konjunktūrą, mokėti planuoti ir prognozuoti, t. y. jis turi turėti žinių ir sugebėjimų, reikalingų ir verslininkui. Bet vis dėlto ne kiekvienas verslo konsultantas gali ir nori pradėti ir sėkmingai vystyti privatų verslą.
Vienas svarbiausių dalykų verslui pradėti ir sėkmingai jį plėtoti yra noras, paremtas darbštumu, žiniomis ir iniciatyva. Galima prisiversti švariai iššluoti patalpas, spausdinti tekstą, kopijuoti brėžinius ir atlikti kitus darbus, bet, jei širdis netraukia, geru verslininku per nevalią netapsi. Liaudyje sakoma: "Reikia turėti gyslelę". Tuomet žmogus ir dirba noriai, ir nepavargsta, ir pasiekia geriausių rezultatų.
Na, bet ką daryti, jeigu darbo rasti negali, o realūs ar dar tik numatomi nepritekliai neleidžia naktimis užmigti. Jeigu jūsų charakteris toks, kad jautriai reaguojate į sunkumus ir problemas, tai privatus verslas tikrai atims daug miego valandų. Kad būtų aiškiau, sulyginkime samdomo darbuotojo ir verslininko darbą, pareigas, atsakomybę ir riziką.
Samdomo darbuotojo darbo diena normuota, o verslininkas per dieną užsiima verslo reikalais ir neretą vakarą turi skirti apskaitos ir kitų dokumentų tvarkymui.
Samdomas darbuotojas atlieka darbo sutartyje numatytas pareigas, o verslininkas atsako už visus su verslu susijusius klausimus. Jis rūpinasi, kad būtų pajamų mokesčiams ir darbuotojų atlyginimams, kad galėtų atsiskaityti su verslo partneriais, laiku grąžinti paskolas ir sumokėti palūkanas, kad vykdoma veikla atitiktų galiojančius įstatymus ir taip toliau.
Samdomam darbuotojui didžiausia netektis yra prarasti darbą, o verslininkas rizikuoja savo turtu.
Samdomas darbuotojas, susiradęs kitą, geresnį, darbą, ankstesnę darbo sutartį gali nesunkiai nutraukti, o nutraukti verslą yra daug sudėtingiau. Norint išregistruoti įmonę, reikia sutvarkyti daug formalumų ir tai trunka ne vieną mėnesį. Bet tai dar ne blogiausia. Gali būti, kad įmonė realios veiklos jau nevykdo, tačiau įsiskolinimai valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams vis auga. Taip galima prarasti ir paskutines kelnes.
Kaip minėtame anekdote, "valdiškas maitinimas" verslininkams "skiriamas" nedažnai, bet, kaip matote, ir be to sunkumų ir problemų jų veikloje netrūksta. Galima paminėti dar tokį dažnai pasitaikantį atvejį, kai, nepažeidęs galiojančių įstatymų, niekaip neišsiversi. Būna, kad reikia mokėti atlyginimus bei mokesčius ir dar atsiskaityti su verslo partneriais, o lėšų visiems mokėjimams tuo metu nepakanka. Ką daryti? Neatsiskaitysi su verslo partneriais - prarasi pasitikėjimą ir pakenksi savam verslui. Atsiskaitysi su jais, nesumokėjęs socialinio draudimo mokesčių, - pažeisi galiojančius įstatymus. Už tokį pažeidimą gali būti paskirta iki 2000 litų bauda. O jeigu pažeidimas pakartotinis - iki 10.000 litų bauda.
Na, ir pabaigoje planuojantiems pradėti verslą dar viena nemaloni informacija. Du trečdaliai iš pradėjusių smulkų verslą bankrutuoja jau per pirmuosius trejus metus. Pagal tikimybių teoriją labai daug šansų patekti į tuos du trečdalius.
Tų nelabai linksmų minčių pateikėme, norėdami, kad apsisprendimas imtis verslo būtų visapusiškai apmąstytas.
Jeigu yra neaiškių klausimų, konsultacijų kreipkitės į Fondo M95 verslo inkubatorių. Verslo inkubatorius pats verslo nevysto, tik konsultuoja ir jūsų verslo idėjos tikrai "nepavogs".
Adresas: Žemaitės g. 21, Vilnius; tel.: (8-22) 33 48 69, (8-22) 33 71 43; faks.: (8-22) 23 14 94.
