SUKAKTYS
Juozas VALENTUKEVIČIUS
KONCERTŲ AIDAI
Šiais metais buvusiam LASS pučiamųjų instrumentų orkestrui būtų sukakę trisdešimt metų. Todėl dabar gera proga prisiminti buvusį profesionalų neregių kolektyvą. Šiai sukakčiai paminėti Lietuvos aklųjų biblioteka išleido archyvinių įrašų kompaktinę plokštelę.
Profesionalus aklųjų pučiamųjų instrumentų orkestras turi savo priešistorę. Geros muzikavimo tradicijos užsimezgė Lietuvos aklųjų švietimo lopšyje - Kaune, aklųjų institute. Čia, šalia bendrojo lavinimo dalykų ir amatų mokymo, didelis dėmesys buvo skiriamas muzikiniam lavinimui bei muzikavimui. Vos atidarius aklųjų institutą čia susikūrė pirmasis Lietuvoje neregių moksleivių pučiamųjų instrumentų orkestras. Šiam moksleivių kolektyvui vadovavo Lietuvos kariuomenės kapelmeisteris, mokytojas Ričardas Lechavičius. Šiam gabiam ir sumaniam mokytojui prireikė nemažai pastangų buriant ir mokant groti neregius. Labai greitai apie orkestrą sužinojo Kauno visuomenė, nes jis dažnai grodavo įvairiose šventėse ir renginiuose. Šis aklųjų kolektyvas veikė nuo 1928 m. iki 1943 metų.
Po karo pūtikų tradicijas pirmieji atgaivino Kauno aklųjų mokyklos moksleiviai. Sustiprėjus Aklųjų draugijai, pūtikų kolektyvai ėmė kurtis didžiuosiuose Lietuvos miestuose prie kultūros namų. Didžiausias ir meniškai stipriausias kolektyvas tebebuvo Kaune, nes čia buvo tęsiamos prieškarinės tradicijos.
Septintajame dešimtmetyje Lietuvos aklųjų draugijoje kilo drąsi mintis - kurti profesionalius neregių kolektyvus, nes jau tuo metu daugelis neregių išsiskyrė muzikiniu išprusimu ir noru muzikuoti. 1970 metais rugsėjį įkuriamas profesionalus aklųjų choras, o po metų (1971 m. rugsėjo 1 d.) - Kaune profesionalus Lietuvos aklųjų pučiamųjų instrumentų orkestras. Šio profesionalaus meno kolektyvo artistų branduolį sudarė Kauno aklųjų mokyklos orkestro muzikantai; į jį įsiliejo Kauno aklųjų įmonės saviveiklinio pučiamųjų instrumentų orkestro dalyviai. Orkestrą gražiai papildė trečdalis reginčių kvalifikuotų pūtikų. Kolektyvas buvo vidutinio dydžio. Geriausiais jo veiklos metais čia grojo 32 artistai. Nematantys muzikalūs žmonės rado savo vietą gyvenime.
Orkestrui vadovavo profesionalūs dirigentai ir muzikantai: trombonininkai - Jonas Kupstas, Antanas Kupstys, Antanas Česas, klarnetininkas Vytautas Barniškis.
Kolektyvo repertuaras buvo labai įvairus. Pirmiausia, kaip ir dera pučiamųjų orkestrui, jie grojo nemažai įvairių maršų. Jų programose skambėjo lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniai. Be to, jie atlikdavo ir didesnės apimties klasikinius kūrinius bei jų fragmentus. Jie grojo ir neregių kompozitorių kūrinius. Savo programą orkestras dažnai paįvairindavo solistų vokalistų atliekamais kūriniais. Orkestre dainavo Adomas Bazevičius, Vladas Bagdonas, Juozapas Kairys, Ona Matusevičiūtė. Kolektyvo repertuare buvo beveik 400 įvairių žanrų kūrinių.
Per 21 kūrybinės veiklos metus orkestras surengė 883 koncertus. Daugiausia koncertavo Lietuvoje, dažnai koncertinės išvykos trukdavo kelias dienas. Apsistoję rajono centre, savo grojimu džiugindavo aplinkinių miestelių žmones. Po keletą pasirodymų kolektyvas turėjo Baltarusijoje, Latvijoje, Maskvoje, vakarų Ukrainoje. Sėkmingai dalyvauta keturiuose respublikiniuose profesinių pučiamųjų instrumentų orkestrų konkursuose, kur buvo užimtos prizinės vietos. Daugiau nei 20 kūrinių magnetofoniniai įrašai saugomi Lietuvos radijo fonotekoje, keletą kartų pasirodyta per Lietuvos televiziją. 1976 metais plokštelių firma "Melodija" išleido šio orkestro įgrojimų plokštelę, kurioje skamba 11 lietuvių kompozitorių pjesių.
1992 m. LASS įmonių gamybinė veikla susilpnėjo ir sąjunga nebegalėjo savo lėšomis išlaikyti kolektyvo. Tuo metu valstybė taip pat negalėjo orkestro paremti, tad 1993 metų vasario 1 dieną orkestro veikla nutrūko. Gaila, kad buvo prarasta vos 21 metus gyvavusi akliesiems prieinama pučiamųjų instrumentų orkestro artisto profesija.
Nors kolektyvo nebėra, bet išliko daugybė garso įrašų. Ruošiantis paminėti šio kolektyvo 30-metį, kompozitoriui ir aklųjų kultūros veikėjui Juozapui Kairiui kilo mintis parengti ir išleisti archyvinių įrašų kompaktinę plokštelę. Buvo perklausyti išlikę šimtai muzikinių įrašų ir atrinkti tinkamiausi. Lietuvos aklųjų biblioteka pirmą kartą savarankiškai restauravo archyvinius įrašus ir šių metų rugsėjį pasirodė kompaktinė plokštelė "Koncertų aidai". Naujai atgimę įrašai suteiks progą dar kartą prisiminti pučiamųjų instrumentų orkestro koncertinę praeitį. Čia skamba 23 įvairaus žanro kūriniai. Plokštelė išleista 150 egzempliorių tiražu. Plokštelės išleidimą finansiškai parėmė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Plokštelę klausytojai jau gali rasti Lietuvos aklųjų bibliotekoje ir jos filialuose. Metų pabaigoje kauniečiai žada surengti šios plokštelės pristatymą ir prisiminti buvusį profesionalų kolektyvą ir jo artistus.
