VERSLAS IR NEREGYS
Antanas RUGINIS
TEISINĖ VERSLO APLINKA
Bet kokia veikla visada yra reglamentuojama atitinkamais įstatymais, Vyriausybės bei ministerijų nutarimais ir potvarkiais. Norminių aktų, reglamentuojančių ūkinę-komercinę veiklą, visuma vadinama teisine verslo aplinka. Ir tai ne tik mokesčiai, kuriuos privaloma mokėti. Veiklos teisėtai negalėsite pradėti be higienistų, gamtosaugininkų, priešgaisrinės apsaugos, energetikų ir visos eilės kitų institucijų leidimų. Verslininkas, kaip darbdavys, privalo tinkamai įforminti samdomų darbuotojų darbo sutartis, rūpintis darbo sauga, laikytis raštvedybos, lauko reklamos ir net valstybinės kalbos naudojimo reikalavimų. Ir tai dar ne viskas. Reikalavimų vardijimą būtų galima tęsti. Bet iliustracijai pakanka ir šito, tuo labiau, kad nemaža dalis reikalavimų priklauso nuo veiklos rūšies. Tik pradedančiam verslininkui į norminių aktų reikalavimus, jeigu jie atrodo ir nereikšmingi, nereikėtų žiūrėti pro pirštus, nes už jų nepaisymą dažnai numatytos gana didelės baudos.
Atskirai būtina pabrėžti, kad skirtingiems teisinio statuso prasme ūkio subjektams - patentininkams, individualių (personalinių) įmonių savininkams, uždarosioms akcinėms bendrovėms - dažnai taikomi skirtingi reikalavimai. Būna, kad pradedantys verslininkai, nesinaudojantys konsultantų paslaugomis, susipainioja ir priima neteisingus sprendimus. Pradedančiajam svarbiausia žinoti skirtumus tarp individualios (personalinės) įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės. Daugiausia nemalonumų sukelia tai, kad individualios (personalinės) įmonės savininkas už skolas atsako visu savo turtu, o uždarosios akcinės bendrovės savininkas - tik tuo turtu, kurį perdavė įmonei kaip įstatinį kapitalą.
Bet teisinę verslo aplinką sudaro ne vien "represiniai" norminiai aktai. Smulkaus ir vidutinio verslo sektorius yra svarbus ne tik valstybės ekonominis potencialas, bet ir reikšmingas socialine prasme. Nemaža dalis gyventojų būtent šiame sektoriuje užsidirba lėšų pragyvenimui. Todėl Vyriausybė yra numačiusi įvairias smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo ir rėmimo formas. Ta parama toli gražu neprilygsta esančiai Europos Sąjungos šalyse, bet pradedančiajam verslininkui patartina pasinaudoti visomis galimybėmis, kurių valdininkai dažniausiai nepasako. Tuo turite domėtis pats, nors tam sugaišite nemažai laiko.
Pirmiausia reikia žinoti, kokia ūkinė-komercinė veikla priskiriama smulkiam ar vidutiniam verslui. Pagal Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą smulkaus ir vidutinio verslo subjektais laikomi:
- Fizinis asmuo, įsigijęs patentą to patento galiojimo laikotarpiu;
- Mikroįmonė - individuali (personalinė) įmonė, kurioje dirba savininkas ir jo šeimos nariai;
- Smulki įmonė (nepriklausomai nuo jos teisinio statuso) - įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 9;
- Vidutinė įmonė (nepriklausomai nuo jos teisinio statuso) - įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 49.
Bet yra ir papildomų apribojimų. Neremiamos įmonės, užsiimančios neskatintina veikla, t.y. alkoholio ir tabako gaminių gamyba ir prekyba jais, azartiniai žaidimai, finansinis tarpininkavimas ir kiti. Neskatintinos ekonominės veiklos rūšių sąrašą tvirtina Vyriausybė.
Smulkaus ar vidutinio verslo subjektai gali pasinaudoti valstybės teikiama parama. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas numato šias paramos formas:
- Mokestines paskolas ir mokesčių lengvatas įstatymų nustatyta tvarka;
- Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondų finansinę paramą;
- Vyriausybės ir savivaldybių finansinę paramą pagal smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programas;
- Konsultacines ir mokymo paslaugas lengvatinėmis sąlygomis pagal verslo plėtojimo programas;
- Verslo inkubatorių, technologinių parkų paslaugas;
- Pagal valstybės skolos įstatymo 7 ir 7-1 straipsnius Vyriausybės įsteigtų garantijų institucijų ir draudimo įmonių bei kitų verslo plėtrą skatinančių institucijų paramą;
- Kvalifikacijos kėlimo paslaugas lengvatinėmis sąlygomis pagal verslo plėtojimo ir užimtumo programas;
- Valstybės užsakymo preferenciją;
- Paramą naujoms darbo vietoms kurti;
- Mikrokreditavimo sistemą pradedantiems verslą;
- Pagreitintos amortizacijos taikymą.
Paramos formų išvardinta nemažai, bet dalis jų realią naudą teikia tik vidutinėms įmonėms. Pavyzdžiui, patentininkui jokios reikšmės neturi galimybė taikyti pagreitintą amortizaciją. Be to, įstatyminių nuostatų praktinis taikymas didele dalimi priklauso nuo poįstatyminių aktų. Apie smulkaus ir vidutinio verslo paskolų draudimą, smulkaus ir vidutinio verslo plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiąją programą bei savivaldybių smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondus buvo kalbėta ankstesniuose žurnalo numeriuose. Smulkaus ir vidutinio verslo subjektams dar būtų aktualu žinoti, kad 1999 metų rugsėjo 19 dieną yra patvirtintos Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2003 metų strateginės kryptys. Dokumentas netrumpas, o prie jo dar yra ir priemonių planas. Todėl iš strateginių krypčių paminėsiu tik jose esančių skyrių pavadinimus:
- Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros vizija ir strateginiai tikslai;
- Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros kryptys iki 2003 metų;
- Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros priemonių įgyvendinimo finansavimas;
- Kontrolė ir įvertinimas.
Priemonių planas - konkretesnis dokumentas, bet irgi netrumpas. Jame nurodytos priemonės, jų įgyvendinimo terminai ir už tai atsakingos institucijos. Be to, šis dokumentas kasmet atnaujinamas. Priemonių plano projektą kitiems metams rengia Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra. Jai galima teikti siūlymų.
Dar keletas žodžių apie lengvatas žmonių su negale verslui, nes dažnai manoma, kad privačiai veiklai ir invalidų organizacijų įmonių ūkinei-komercinei veiklai taikoma ta pati įstatyminė bazė. Pastarosios įmonės turi lengvatų ir gauna finansinę paramą. Privačiai veiklai lengvatų nėra daug, tad pradėsiu nuo smulkiausių verslininkų - patentininkų. Savivaldybės savo biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti 50 proc. patento mokestį žmonėms su negale, bet ne visos savivaldybės tai daro. Patentininkai su negale nemoka socialinio draudimo mokesčio, bet privalo mokėti sveikatos draudimo mokestį. Individualių (personalinių) įmonių savininkai su negale už save taip pat nemoka socialinio draudimo mokesčio - moka tik sveikatos draudimo mokestį. Už samdomus darbuotojus mokami abu mokesčiai. Daugiau šiuo klausimu nelabai ką galima pasakyti. Na, dar svarbu tai, kad steigiant darbo vietą žmogui su negale , galima tikėtis finansinės paramos iš darbo biržos. Tačiau ja negali pasinaudoti pats sau darbo vietą įsisteigęs žmogus. Ūkio subjektai (pridėtosios vertės mokesčio mokėtojai), įdarbinę žmogų su negale, turi PVM mokesčio lengvatų. Pastarosios dvi lengvatos nesusijusios su žmonių, turinčių negalę, verslu. Jos taikomos visiems ūkio subjektams.
Pabaigoje būtina pažymėti, kad šiame straipsnyje pateikta informacija yra tik nuorodos į tai, su kuo smulkiam verslininkui būtų pravartu susipažinti. Smulkų ir vidutinį verslą reglamentuojančius norminius aktus galite rasti "Valstybės žiniose", Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros interneto svetainėje (www.svv.lt) arba Fondo M95 verslo inkubatoriuje. Čia informaciją galite gauti įvairiais pavidalais: kompiuterio diskeliuose, plokščiąja spauda padidintu šriftu ir brailio raštu.
Verslo inkubatoriaus adresas: Žemaitės g. 21, Vilnius, tel.: 33 48 69, 33 71 43; faks.: 23 14 94.
