NEREGYS IR VISUOMENĖ
Alvydas VALENTA
EUROPOS SĄJUNGA - JAU DABAR!
Ką žinojome ir ką žinome
Prieš keletą mėnesių Lietuvos aklųjų biblioteka įgarsino V. Vaidenfeldo ir V. Veselso knygą "Europa nuo A iki Z". Kadangi kiekvienas norintis knygą nesunkiai gali perskaityti pats, tad išsamiau jos nekomentuosime. Atkreipsime dėmesį tik į vieną dalyką: leidinio pabaigoje yra skyrius "Europos Sąjungos abėcėlė". Jame ne tik trumpai apibūdintos ES institucijos, terminologija, bet ir išvardytos ES vykdomos programos. O šis dalykas jau sudomino rimčiau. Sudomino todėl, kad Europos Sąjungos programos yra arba gali būti įvairių projektų finansavimo šaltinis. O kas yra finansavimo šaltinis ir ką reiškia iš jo "atsigerti", manytume, aiškinti nereikia. Taigi ES programos! Pateikiame tik tas, kuriose tiesiogiai minimi neįgalieji.
Eurotlonas - programa, skirta remti sporto renginiams, ypač jaunimo ir moterų, dalyvaujančių neprofesionalaus ir pramoginio sporto veikloje, skirta remti savitarpio supratimui. Ji taip pat skatina rengti įvairius bendrus kursus sporto renginių dalyviams bei sporto darbuotojams - treneriams, instruktoriams, teisėjams tobulintis. Su Eurotlonu taip pat yra susijusi programa "Sportas neįgaliesiems", specialiomis priemonėmis remianti neįgaliųjų įtraukimą į sporto pasaulį.
Helios II - taip pavadinta programa, skirta padėti neįgaliesiems integruotis į socialinį ir ekonominį gyvenimą. Helios II programa padeda kaupti patirtį organizuodama seminarus, pažintines keliones ir darbo pažinimo renginius, kasmet visa tai siedama su kitokia tema. Dirbdama kartu su nevalstybinėmis organizacijomis, komisija iš dalies finansuoja veiklą, pavyzdžiui, tokių sričių: medicininės reabilitacijos, integracijos į bendro bei profesinio lavinimo sistemas.
Horizontas - ši programa yra skirta tiems, kurie ieškodami darbo pajunta priešiškumą. Šiai grupei priklauso neįgalieji, ilgalaikiai narkomanai, imigrantai ir benamiai. Programa remia priemones, kuriomis siekiama pagerinti šių grupių profesinį rengimą ir veiklą, tiesiogiai padedančią kurti darbo vietas.
Yra programų, kuriose neįgalieji tiesiogiai neminimi, tačiau tai nereiškia, kad jose jie negali dalyvauti, pavyzdžiui: programoje "Kaleidoskopas", skirtoje plėsti kultūrą ir ugdyti jos pažinimą. Programa remia projektus, susijusius su europinio lygio meno ir kultūros renginiais, meninės kūrybos ir kultūros skatinimu, profesinio rengimo ar nuolatinio lavinimo priemonėmis, kultūrinio bendradarbiavimo plėtra, informacijos tinklais.
Europos Sąjungos programose be apribojimų gali dalyvauti tik šalys, ES narės. Todėl norėdami sužinoti, kurioje iš išvardintų programų galime dalyvauti, o kurioje ne, paskambinome į Vilniuje įsikūrusį Europos informacijos centrą. Iškart pasakysime, kad informacijos čia gavome labai nedaug: centro darbuotoja paaiškino, kad programa "Helios II" jau baigėsi, apie "Eurotloną" ir "Horizontą" ji negalėjo pasakyti nieko. Šiuo pavyzdžiu visiškai nenorime į Europos informacijos centrą mesti nei sunkaus akmens, nei mažo akmenuko - kiekvienas dirba, kaip sugeba, kaip mano, kad jam reikia dirbti. Dėmesį norėtume atkreipti į kitą dalyką: konferencijoje, skirtoje LASS 75-mečiui, Fondo M95 prezidentas Antanas Ruginis išsakė mintį, kad visoms aklųjų organizacijoms reikėtų turėti vieną stiprų centrą, į kurį suplauktų visa informacija apie Europos Sąjungos vykdomas programas. Nuo konferencijos praėjo tik dvi savaitės ir galėjome patys akivaizdžiai įsitikinti šios minties teisingumu. Gali būti, kad nei "Helios II", nei "Eurotlone" ar "Horizonte" Lietuva, kaip ne ES narė, negalėjo ir negali dalyvauti. Tačiau kas žino, gal ir gali? Išvada: visoms aklųjų organizacijoms reikia vieno centro (nebūtinai naujos biurokratinės institucijos, galbūt užtektų atskiro padalinio ar vieno žmogaus), kuris rinktų, kauptų ir analizuotų informaciją apie Europos Sąjungos vykdomas programas, apie tai, kuriose turime, o kuriose dar neturime teisės dalyvauti. Žinoma, galime tai daryti ir patys, be niekieno pagalbos, tačiau kiekvienas, bent kartą susidūręs su šiais dalykais, žino, kad vien noro, geros valios čia neužtenka. Vienos programos baigiasi kaip "Helios II", kitos, kaip "Socrates", - prasideda, kiekviena programa gali turėti dar kelias programas ar paprogrames. Be to, tie, kas skirsto programų pinigus, dažnai dar padaro vieną "ėjimą žirgu": kasmet keičia programų prioritetus. Taigi jeigu praėjusiais metais visuomeninė organizacija x iš kurios nors ES programos savo projektui gavo finansavimą, tai dar nereiškia, kad ateinančiais metais tokiam pačiam ar labai panašiam projektui finansavimą gaus ir organizacija y. Pasikeis prioritetai ir organizacijos y projektas, nors formaliai ir atitiks programos reikalavimus, tačiau vis tiek keliaus į šiukšlių dėžę arba į archyvą. Pagaliau minėtas pavyzdys su "Eurotlonu" ir "Horizontu" akivaizdžiai rodo, kad net tokia institucija kaip Europos informacijos centras negali suteikti visos informacijos apie visas ES programas: reikia patiems knistis internete, keliauti iš vieno tinklalapio į kitą. Panašių pavyzdžių, kaip nelengva susigaudyti Europos Sąjungos brūzgynuose, nesunkiai galėtume pateikti ir daugiau. Neturime reikalo nei tokius pavyzdžius skaičiuoti kaip kokius lietuviškus baravykus, nei ką nors kritikuoti. Tenorime pasakyti, kad ES programos apima daugelį gyvenimo sričių - sportą, švietimą, kultūrą, profesinį rengimą, jaunimo veiklą, neįgaliųjų reabilitaciją - ar sugebėsime šičia susirasti savo nišą, priklausys vien nuo mūsų pačių.
SOCRATES
O dabar apie vieną iš ES programų, kuri dar tik prasideda ir į kurios "traukinį" galime įšokti. Tai programa Socrates (veikia 2000 - 2006 m.). Programos apibūdinime rašoma: "Socrates - tai Europos Bendrijos programa švietimui. Antrasis programos etapas apima laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 iki 2006 m. gruodžio 31 d. Programa skatina lygias moterų ir vyrų bei neįgaliųjų galimybes švietimo srityje. Socrates susideda iš penkių smulkesnių programų. Jas išvardinsime ir trumpai apibūdinsime.
Comenius: mokyklinis ugdymas, mokyklų partnerystė, mokyklos pedagoginio personalo ugdymas, Europos bendradarbiavimo projektai, stipendijos individualiam mokymuisi;
Erasmus: aukštasis mokslas, Europos universitetų bendradarbiavimas, studentų ir pedagoginio personalo mobilumas;
Grundtvig: suaugusiųjų švietimas ir kiti ugdymo būdai, mokymosi partnerystė, stipendijos individualiam suaugusiųjų švietimui, pedagoginio personalo mokymas;
Lingua: Europos kalbų mokymas ir mokymasis, kalbų mokymosi skatinimas, priemonių ir medžiagos rengimas;
Minerva: atvirasis ir nuotolinis mokymasis, informacinės ir komunikacinės priemonės švietimo srityje;
Stebėsena ir inovacijos: švietimo sistemų politikos ir inovacijų stebėsena, novatoriškos iniciatyvos pagal iškylančius poreikius.
Socrates turi sąsajų su kitomis ES programomis: Leonardo da Vinci, Tempus, Jean Monnet, Roberto Schumano programa.
Labiau įsigilinę į Socrates pastebime, kad viena dažniausiai naudojamų savokų čia yra "švietimas". Taigi atrodo, programa skirta mokykloms, universitetams, švietimo darbuotojams. Tačiau nenumokime lengvai ranka: patirtis rodo, kad suaugusių ir nuotolinio mokymo programose su savo projektais gali dalyvauti ir neįgalieji. Lietuvoje, tiesa, kol kas ne tarp aklųjų tokių pavyzdžių jau esama. Kitame žurnalo numeryje pabandysime išsamiau pasiaiškinti, kaip Socrates programose gali dalyvauti arba jau dalyvauja neįgalūs žmonės.
DĖMESIO!
Socrates fondo adresas:
Geležinio Vilko 12
2600 Vilnius
tel.: 25 01 90, 22 24 81, 22 33 64 faks. 61 05 92
el. paštas [email protected]
adresas internete http://www.socrates.lt
