VERSLAS IR NEREGYS
Antanas RUGINIS
VERSLO PRADŽIOS FINANSAVIMAS
Kuriant mažąją įmonę, dažniausiai naudojamasi šiais pinigų šaltiniais: savomis santaupomis, giminaičių ir draugų paskolomis, verslo partnerių investicijomis. Kiti finansavimo šaltiniai: bankai, lizingo bendrovės, smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondai - pradedančiam verslininkui yra sunkiau prieinami; norint juos gauti, reikia nemažai pastangų, sugaištama daug laiko - tai susiję ir su įvairiomis papildomomis kreditavimo sąlygomis, pavyzdžiui, būtinas nekilnojamojo turto užstatas.
Jeigu tik įmanoma, geriausia smulkų verslą pradėti savomis lėšomis. Pirmiausia taip pigiau. Prie išlaidų neprisideda paskolos palūkanos. Be to, skolintas lėšas reikia grąžinti sutartais terminais ir lieka mažiau laisvės bei galimybių koreguoti verslo planą pagal pradėto verslo konkrečius rezultatus.
Galimybės skolintis verslo pradžiai iš giminaičių ar draugų yra labai skirtingos. Ne kiekvienas turi pasiturinčių giminaičių ar draugų, ir santykiai su jais būna įvairūs. Be to, dar gyva atmintis apie dideles palūkanas žadėjusių įmonių bankrotus. Nepaisant viso to, pabandyti pasiskolinti iš giminaičių ar draugų vis dėlto verta. Iš pradžių gerai apsvarstykite, į ką galėtumėte kreiptis dėl paskolos. Nepatartina eiti per visą giminę ir draugus, ieškant, kas galėtų paskolinti. Taip pat nepatartina prašyti paskolos be sutarties - tai labai panašu į kvailių ieškojimą. Iš anksto paruoškite sutarties projektą ir nežadėkite nerealiai didelių palūkanų. Jei sulauksite neigiamo atsakymo, nerodykite nepasitenkinimo. Tai gali pakenkti tolimesniems santykiams ir, svarbiausia, jūsų verslo prestižui.
Kuriant mažąją įmonę, verslo partnerių investicijos galimos, kai registruojama uždaroji akcinė bendrovė ar ūkinė bendrija. Šiuo atveju steigimo sutartyje būtina detaliai aptarti partnerių įnašų dydį ir terminus, jų teises ir pareigas. Tik taip išvengsite galimų nesusipratimų. Be to, žinokite, kad partneriai dalyvaus įsteigtos įmonės valdyme.
Lietuvos bankai turi pakankamai kreditinių resursų verslui kredituoti, bet dauguma jų labai nenoriai teikia paskolas smulkiam verslui pradėti, ypač, jeigu paskolos prašo žmogus su negale. Bankams naudingiau dirbti su stambiomis įmonėmis ar Vyriausybe. Tačiau pamažu situacija gerėja. Smulkiam ir vidutiniam verslui skatinti atidaromos lengvatinio kredito linijos. Lėšas kreditavimui skiria Europos Sąjungos fondai, Pasaulio bankas, Europos vystymo ir rekonstrukcijos bankas bei kiti Vakarų Europos šalių bankai, o smulkaus ir vidutinio verslo subjektams lėšas perskolina šie Lietuvos bankai: Ūkio bankas, Vilniaus bankas, Šiaulių bankas ir Žemės ūkio bankas.
Komercinis bankas, perskolinantis lengvatinio kredito linijos lėšas, yra atsakingas už tikslingą ir efektyvų paskolos panaudojimą ir jos grąžinimą, todėl pats bankas sprendžia, ar suteikti įmonei kreditą, atsižvelgdamas į pateiktą verslo planą (investicinį projektą) ir užstatą bankui, kurį būtų galima panaudoti paskolai grąžinti investicinio projekto nesėkmės atveju. Taigi smulkiam verslininkui reikia parengti investicinį projektą pagal gana griežtus bankų reikalavimus ir turėti pakankamą užstatą, kurio vertė paprastai turi būti apie 50 proc. didesnė negu prašomos paskolos dydis. Dėl pastarojo reikalavimo daugeliui potencialių smulkių verslininkų tenka atsisakyti ketinimų pradėti savo verslą.
Kai nepakanka užstato, galima bandyti paskolą apdrausti. Smulkaus ir vidutinio verslo paskolų draudimu užsiima Lietuvos eksporto ir importo draudimo bendrovė. Šioje bendrovėje galima apdrausti iki 80 proc. paskolos. Likusiems 20 proc. paskolos reikia turėti savą užstatą. Žinoma, apdraudus dalį paskolos, padidėja išlaidos, nes be palūkanų reikia mokėti ir draudimo mokestį.
Šiuo metu vykdoma Ūkio ministerijos kuruojama Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialioji programa (sutrumpintai - SVV spec. programa). Ši programa iš esmės yra iki 2001-ųjų metų sausio 1 dienos veikusio Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo analogas. Smulkiems verslininkams su negale iš SVV spec. programos lėšų gali būti kompensuojama iki 50 proc. paskolos palūkanų ir iki 90 proc. paskolos draudimo išlaidų.
Ne visose, bet daugelyje savivaldybių yra įsteigti smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondai. Pradedantiems verslininkams pravartu pasidomėti, kokią paramą jie galėtų gauti iš šių fondų. Savivaldybių smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondų lėšos naudojamos pagal savivaldybių tarybų patvirtintą tvarką. Apžvelgti visose savivaldybėse galiojančias taisykles nėra galimybės. Kaip iliustraciją pateikiame Jurbarko rajono smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo lėšų naudojimo kryptis. 2000-aisiais metais šiam fondui buvo skirta 80 000 Lt. Lėšos buvo naudojamos: paskolų palūkanoms iš dalies kompensuoti, verslininkų švietimo priemonėms dalinai finansuoti, verslo centro veiklai finansuoti, dalinai finansuoti verslo leidinių leidybą, dalinai kompensuoti naujų darbo vietų kūrimo išlaidas.
Jeigu jūsų verslui reikalinga įranga, bet neturite lėšų jai įsigyti, galite pasinaudoti lizingo bendrovių paslaugomis. Lizingas - tai ilgalaikė paskola prekine forma, kai paskola suteikiama ne pinigais, o gamybine įranga ar kitomis materialinėmis vertybėmis ir skolintojas už tai gauna palūkanas. Skolintojas vadinamas lizingo davėju, o paskolos gavėjas - lizingo gavėju. Trumpai lizingo procedūra yra tokia: lizingo davėjas pagal sutartį perduoda naudotis lizingo gavėjui materialines vertybes, o lizingo gavėjas už tai moka nusidėvėjimo normą atitinkančias įmokas ir sutartas palūkanas. Sutarties galiojimo laikotarpiu perduoto turto savininku lieka lizingo davėjas. Pasibaigus sutarčiai, kai išmokėta visa turto vertė su palūkanomis, perduoto turto savininku tampa lizingo gavėjas. Sutarties galiojimo laikotarpiu lizingo gavėjas paprastai turi padengti turto draudimo išlaidas.
Šiuo metu Lietuvoje lizingo būdu daugiausia perkami automobiliai. Bet lizingo bendrovių veikla sparčiai plėtojasi, ir greit lizingas taps rimtu finansų rinkos instrumentu.
Smulkaus ir vidutinio verslo įmonės paramą gali gauti iš šių fondų: Baltijos ir Amerikos verslo fondo, Lietuvos verslo konsultacijų fondo, Baltijos smulkaus kapitalo fondo ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo. Minėti fondai paramą teikia pagal labai griežtas taisykles ir bendradarbiauja tik su jau veikiančiomis įmonėmis.
Verslo finansavimo galimybes apžvelgėme prabėgomis, ir nenuostabu, kad skaitytojams gali kilti daug įvairiausių klausimų. Atsakymus į iškilusius klausimus galite gauti Fondo M95 verslo inkubatoriuje. Verslo inkubatoriuje informacijos aptartu klausimu rasite padidintu šriftu ir brailio raštu.
Adresas: Žemaitės g. 21, Vilnius; tel.: (8 -22) 33 48 69, 33 71 43; faks.: 23 14 94.
